Metų pradžią ženklina prarūgę pieniški reikalai

Metai nauji, problemos – tos pačios. Ietys kryžiuojamos dėl smingančių žemyn pieno supirkimo kainų, kurios Lietuvoje ir šiaip yra mažiausios Europoje, o Rusijos paskelbtas embargas situaciją dar labiau komplikavo – rinkoje atsirado perteklinio pieno. „Kalėdinė dovanėlė“ gamintojams – žinia, kad nuo 2015-ųjų perdirbėjai esą priversti mažinti supirkimo kainas iki 18-19 euro centų už pieno kilogramą. Metų pabaigoje pas premjerą Algirdą Butkevičių surengtas pokalbis su perdirbėjais buvo bevaisis. Šį ketvirtadienį pas žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę pirmąkart šiemet sukviesti perdirbėjų, gamintojų atstovai vėlgi nebuvo linkę nusileisti vieni kitiems, kiekviena pusė laikėsi savo argumentų. Tačiau šį kartą derybose ministerija pateikė naują kozirį – rengiamą laikinąjį įstatymą.

Rengs laikinąjį įstatymą Apie tai, kad padėčiai pieno rinkoje suvaldyti bus rengiamas laikinasis įstatymas, ministerija prabilo šią savaitę. Projektą ketinama pateikti Seimo pavasario sesijai, įstatymas galiotų iki 2016 m. pabaigos. Trečiadienį V. Baltraitienė žiniasklaidai pripažino, kad pieno gamintojų nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti skiriama Europos Komisijos bei nacionalinio biudžeto parama (ji bus pradėta mokėti vasario mėnesį) problemos neišsprendžia, ji gilėja. Skirtingai nei Lietuvoje, didžiulius nuostolius dėl prarastos eksporto rinkos patiriančioje Suomijoje, Estijoje supirkimo kainos iki šiol nebuvo mažinamos – perdirbėjai iki paskutinio momento laikė tvirtas kainas mažindami savo pelno dalį. Lojalumą gamintojams skatina ir tai, kad jie yra kur kas labiau nei Lietuvoje kooperuoti. Padėtį pieno sektoriuje dar labiau komplikuoja tai, kad po kelių mėnesių bus panaikintos jo kvotos. Europoje pieno gamintojai ir perdirbėjai tam pradėjo rimtai rengtis jau pernai, užpernai. Didėjanti pieno gamyba taip pat atsiliepia pasaulinėms jo kainoms. Vyriausybę imtis neatidėliotinų sprendimų paragino Seimo prieš Kalėdas priimta vadinamoji pieno rezoliucija. ŽŪM pirmasis žingsnis – pasirengta vidaus vartojimą skatinančiai akcijai „AuGINK“. Jau kitą savaitę restoranuose ir kavinėse atsiras akcijos lipdukai, bus rodomas 30 sek. trukmės reklaminis filmukas, apeliuojantis į vartotojų pilietiškumą, skatinantis rinktis vietos gamintojų produkciją, taip auGINTI savo kraštą, jos ekonomiką. „Kuo stipresnius ūkius turime, tuo esame stipresni. Ne tas patriotas, kuris audringas kalbas sako ar išeina į gatves“, - pristatydama ES bei nacionalinio biudžeto lėšomis pradedamą įgyvendinti akciją pabrėžė ministrė. O ketvirtadienį susitikime su perdirbėjais ir gamintojų atstovais bendrais bruožais buvo pristatyta būsimojo įstatymo vizija. Pagrindinis tikslas - nustatyti sąžiningas galutinio produkto kainos proporcijas (dabar gamintojams ir prekybininkams tenka maždaug po penktadalį, perdirbėjams – 40 proc.), numatyti 30 dienų terminą, kurio turės paisyti perdirbėjai, norėdami keisti pieno supirkimo sąlygas.

Organizatoriai: pasiekta tam tikrų susitarimų Daugiau apie laikinąjį įstatymą kol kas nėra ką ir sakyti, nes projektas faktiškai dar nepradėtas rengti, derinamos gairės ir nuostatos. Susitikimo ketvirtadienį metu perdirbėjai pasiūlė didinti bazinio pieno rodiklius (riebumą ir baltymingumą), kurie dabar siekia atitinkamai 3,4 ir 3 proc. Tam ministerija pritaria. Kalbėdamasi su gamintojais ir perdirbėjais ŽŪM siekia būti taikdariu. Ūkininkus ir žemės ūkio bendroves kviečia būti vieningus ir telktis į kooperatyvus, taip derybose įgyti didesnį svorį. Perdirbėjai raginami būti sąžiningi, supirkti visą žaliavinį pieną ir nediskriminuoti kooperatyvų. Derybininko duona sprangi, bet V. Baltraitienė žiniasklaidą patikino, kad su perdirbėjais pavyko susitarti, jog žaliava iš kooperatyvų bus superkama tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iš kitų tiekėjų, kaina nebus mažinama.

Gamintojų atstovai nusiteikę skeptiškai Tačiau po susitikimo ministerijoje gamintojų atstovai – ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovė Jūratė Dovydėnienė bei pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis – buvo nusiteikę skeptiškai. Perdirbėjų pažado nediskriminuoti gamintojų grupių, panašu, jie neišgirdo. J. Vilionis rėžė, kad pieno gamintojai yra politinio ir perdirbėjų susidorojimo aukos. Jis prognozuoja, kad pienas iš smulkiųjų gamintojų greitai apskritai nebus superkamas, reikalingą žaliavos kiekį perdirbėjai atsiveš iš užsienio, pieno gamyba Lietuvoje mažės. Čia J. Dovydėnienė patikino, kad „ant ledo“ palikti smulkieji gamintojai visada gali pasikliauti kooperatyvais, kurie jau superka apie 33 proc. viso šalies žaliavinio pieno. Kooperatyvai savo narių neskirsto į mažus ir didelius, iš visų superka pieną. Tai perdirbėjai, bijodami augančios jėgos, mėgina ją stabdyti diskriminacinėmis supirkimo kainomis, o gruodį kooperatyvai pirmieji pajuto, kas yra perteklinis pienas. Konkurencijos taryba į tai užmerkia akis, tačiau perdirbėjai rizikuoja susilaukti milžiniškų baudų iš ES struktūrų. Sukaupta daugiau nei reikia duomenų. Iškalbinga ir naujausia informacija: visiems tiekėjams pieno supirkimo kainas mažindami iki 18-19 euro centų, o kooperatyvams perdirbėjai jas kerpa iki 14 euro centų ribos. Skundą pateikti nesąžininga konkurencija besidominčioms struktūroms stabdo tik suvokimas, kad perdirbėjams skirtos baudos gultų ant tų pačių pieno gamintojų pečių. ŽŪR pirmininkas nuogąstauja, kad pieno ūkiams dėl perdirbėjų nesąžiningo žaidimo iškyla išlikimo grėsmė. Šiam žiemojimo sezonui pašarai paruošti, iki vasaros ūkiai išgyvens, tačiau kaip gyventi toliau, kai būtinosios išlaidos didesnės nei gaunamos pajamos? Daliai pieno ūkių parduoti galvijus ir keisti veiklos kryptį? Tokią galimybę, A. Stančiko įsitikinimu, ūkininkams būtina sudaryti – numatyti, kaip tai padaryti išvengiant ES sankcijų dėl projektinės paramos gavėjų netesėtų įsipareigojimų tam tikrą laiką nekeisti savo veiklos. Mažinant pieno ūkių skaičių veikiausiai pavyktų stabilizuoti supirkimo kainas. Galbūt verta apskritai orientuotis vien į vidaus rinką, mažinti ir pieno perdirbimo įmonių skaičių – retoriškai klausia A. Stančikas, iš anksto žinodamas atsakymą, jog šis kelias valstybiniu požiūriu yra nepriimtinas, kai Lietuvos pieno pramonė yra stipriausia Baltijos šalyse, sukuria didelę šalies BVP dalį. Ar padarė įspūdį gamintojų atstovams ŽŪM pristatyta laikinojo įstatymo vizija? Nė iš vieno lūpų nepavyko išgirsti optimistinės gaidos. A. Stančikas apie Vyriausybės galimybes reguliuoti pieno supirkimo kainų nustatymo principus atsiliepė skeptiškai: „Nelabai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma kontroliuoti.“ Aišku tik viena: pieno sektoriuje - suirutė, ir be ryžtingo Vyriausybės įsikišimo šįkart nepavyks išsiversti. Vilties suteikia žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės nusiteikimas, kurį palaiko premjeras.

Autorės nuotraukos

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.