Milijonai Sosnovskio barščiui naikinti – nepasiekiami

Sosnovskio barštis pieš penkiasdešimt metų buvo pradėtas kultivuoti žemės ūkyje kaip siloso kultūra, tačiau neapdairiai atvežtas gajus invazinis augalas laikui bėgant tapo tikra nelaime. Didžiuliai šios piktžolės sąvašynai užkariavo vis daugiau teritorijos, išplito beveik visoje Lietuvoje. Pastaraisiais dešimtmečiais su šiuo invaziniu augalu vyksta tikras karas – savivaldybės kasmet jį naikina, tam kiekvieną vasarą išleidžiama tūkstančiai eurų, tačiau rezultatas kol kas nedžiugina. Aplinkos ministerija savivaldybes pakvietė teikti paraiškas Sosnovskio barščių naikinimui jų teritorijose finansuoti, tačiau daug savivaldybių negalėjo pasinaudoti šia galimybe, nes tiesiog nespėjo ar neturėjo galimybių pateikti paraiškų. Iš 60 savivaldybių paraiškas pateikė tik 18.

Trūko laiko

Iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos Sosnovskio barščiui naikinti savivaldybių teritorijose skirta beveik 600 tūkst. eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, jog ši svari daugiau kaip pusės milijono eurų parama padės savivaldybėms kovoti su invaziniu Sosnovskio barščiu ir stabdyti jo plitimą. Maksimali dotacija projektui – iki 100 tūkst. eurų. Kompensuojama iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Projektas turi būti įgyvendintas ne ilgiau kaip per 36 mėn. nuo sutarties pasirašymo. Sutartis planuojama pasirašyti iki šių metų pabaigos.

Planai gražūs, tačiau panašu, kad nemaža dalis lėšų gali likti nepanaudota. Aplinkos ministerija kvietė savivaldybes paraiškas teikti iki liepos 15 dienos, bet per mėnesį nesulaukus nė vienos paraiškos jų teikimo terminas buvo pratęstas iki liepos pabaigos. Taigi per porą papildomų savaičių paraiškas suskubo pateikti 18 savivaldybių.

„Ūkininko patarėjui“ Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Milbutaitė teigė, jog paraiškas pateikė Šiaulių m., Šiaulių r., Švenčionių r., Alytaus m., Anykščių r., Ignalinos r., Joniškio r., Kėdainių r., Kaišiadorių r., Mažeikių r., Marijampolės r., Molėtų r., Skuodo r., Telšių r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r., Zarasų r. savivaldybės. Paraiškų vertinimas vyks apie 2 mėnesius, po to paaiškės, kurios savivaldybės gaus finansavimą.

Kaip informavo Aplinkos ministerija, atrinkus paraiškas, atitinkančias nustatytus reikalavimus, jos bus suskirstytos prioriteto tvarka pagal surinktus balus, gautus vertinant pagal šiuos kriterijus: Sosnovskio barščio plotai yra saugomose teritorijose arba plotuose yra saugomų rūšių, jie yra urbanizuotose teritorijose (auga šalia visuomeninių, gyvenamųjų pastatų, rekreacinėse teritorijose ir pan.), savivaldybė prisideda savo lėšomis ir naikins šį augalą ne trumpiau kaip penkerius metus.

Veši nenaudojamose žemėse

Paramą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos gavusios savivaldybės Sosnovskio barštį turės naikinti tik valstybei ar savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose. Be to, savivaldybės teikdamos paraišką turėjo būti parengusios šio invazinio augalo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą. Šis planas bei per trumpas paraiškos pateikimo terminas ir tapo kertiniu akmeniu, už kurio užkliuvo savivaldybės, – nerealu taip greitai parengti minėtą kokybišką šio invazinio augalo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą, be to, savivaldybių biudžetai seniai suplanuoti, rasti papildomų lėšų – apie 30 proc. projekto vertės – ne visos galėjo.

Ukmergės rajono teritorijoje Sosnovskio barščio plotai valstybei bei savivaldybei priklausančiuose sklypuose siekia apie 12 ha, gausiausiai invazinis augalas išvešėjęs Želvos seniūnijoje, tačiau savivaldybė paraiškos šios piktžolės naikinimui finansuoti Aplinkos apsaugos rėmimo programai neteikė.

„Viena iš pagrindinių paraiškos teikimo sąlygų buvo Sosnovskio barščio populiacijos gausos reguliavimo veiksmų plano parengimas. Savivaldybė savo jėgomis taip greitai jo nepadarytų, o ieškoti, kas jį galėtų skubiai parengti, mokėti už parengimą – papildomos išlaidos, be to, nerealu per tokį trumpą laiką spėti. Be to, savivaldybės biudžetas patvirtintas, o pretenduoti į programos lėšas galima tik pridedant 30 proc. savivaldybės lėšų. Reikėtų geriau koordinuoti finansus ir priemones. Šiemet Sosnovsio barštį toliau naikinsime savo jėgomis, o kitiems metams planuojame parengti minėtą veiksmų planą, kad gautume finansavimą“, – ŪP pasakojo Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Vilija Grabauskienė.

Specialistės nuomone, darant mažos vertės paslaugos pirkimą Sosnovskio barščiui naikinti valstybei ar savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose (ką Ukmergės savivaldybė daro jau kelerius metus) gali kainuoti pigiau nei pretenduojant į paramos dotaciją pagal programą.

Viena iš pagrindinių problemų, kodėl vis dar nesiseka įveikti Sosnovskio barščio, – nėra visuomenės bendro supratimo, kad visi turi stengtis jį kontroliuoti, kol neišplito arba nenaikinamas visas sąžalynas, nes ne visi žemės savininkai skuba jį naikinti, todėl nesustabdomas jo plitimas.

„Pagal Aplinkos apsaugos specialiųjų lėšų naudojimo programą, Sosnovskio barštį galime naikinti tiek valstybinėje žemėje, tiek privačioje. Tokių atvejų buvo, kai naikindami barštį savivaldybei priklausančiame plote naikinome jį ir šalia esančiame privačios žemės sklype, nes kitaip nebūtų prasmės naikinti. Jei liks šalia privačioje žemėje neišnaikintas Sosnovskio barštis, tai labai greitai jis vėl paskleis sėklas į jau sutvarkytą plotą. O minėtame Aplinkos apsaugos finansuojamoje programoje numatyta, kad šį invazinį augalą galima naikinti tik valstybinėje ir savivaldybės teritorijose“, – sakė V. Grabauskienė.

Ūkininkai savo ar nuomojamose žemėse Sosnvoskio barštį naikina, jis daugiausiai veši nenaudojamose žemėse, kurių, pasak V. Grabauskienės, mažėja.

Kalti „sofos“ ūkininkai

Daugiausiai Sosnovskio barščių auga Vilniaus ir Zarasų rajonuose. Abi savivaldybės pateikė paraišką minėtai Aplinkos ministerijos paskelbtai programai, kad būtų finansuotas šio invazinio augalo naikinimas.

Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia asmenims priskirtose teritorijose palikti netvarkomą, apleistą, nešienautą, piktžolėtą nuosavybės teise priklausančią, nuomojamą ar kitaip valdomą žemę ar mišką. Todėl žemės sklypų savininkai privalo tvarkyti žemės sklypus, o kartu ir naikinti invazinį augalą – Sosnovskio barštį.

2019 metais savivaldybė paskyrė įspėjimus 93 sklypų, kuriuose šis augalas išplitęs, savininkams. 79 sklypų savininkai gavę įspėjimus nušienavo Sosnovskio barščius, penkiems buvo pratęstas terminas susitvarkyti, o 9 sklypų savininkams buvo skirta administracinė nuobauda.

„Daugiausiai Sosnovskio barščio būna nedirbamose, apleistose žemėse, taip pat pakelėse, kur technika neįvažiuoja ir kur negalima naudoti herbicidų, – ŪP teigė Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec. – Daugiausiai nuo Sosnovskio barščio yra nukentėjusi šiaurinė rajono dalis – Maišiagala, Paberžė, Dūkštos – tie plotai, kur kažkada tarybiniais metais kolūkiuose imta auginti įvežtinį Sosnovskio barštį.“

Zarasų rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja Lina Petrėnienė teigė, jog Sosnovskio barštis nuolat naikinamas daug metų – ir savivaldybės darbuotojai herbicidais purškia, ir kelininkai pakeles pjauna po kelis kartus, tačiau ne taip paprasta šią agresyvią, labai lengvai plintančią piktžolę, galinčią užaugti iki 4 metrų aukščio ir daugiau, išnaikinti. Daugiausiai Sosnovskio barščio auga Suvieko seniūnijoje. „Ten, kur ūkininkai dirba žemę arba augina galvijus, tuose plotuose Sosnovskio barštis neplinta. Daugiausiai jo yra „sofos“ ūkininkų pievose – jie vieną kartą žolę kartu su Sosnovskio barščiu susmulkina, tačiau jis spėja ataugti subrandina sėklas bei paskleidžia jas ir į kaimyninius laukus. Mes sulaukiame nusiskundimų iš ūkininkų, kurie dirba žemę, kad į jų plotus pasiskleidžia Sosnvovskio barščio sėklos iš tų sklypų, kur vieną kartą žolę pasmulkina. O tokių, deja, yra nemažai“, – sakė L. Pitrėnienė.

Zarasų rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio vyriausioji specialistė Gitana Kolienė teigė, jog paraišką minėtai programai ir invazinio augalo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą savivaldybė rengė savo jėgomis.

„Laiko veiksmų planui parengti buvo per mažai, o jeigu pirkti šią paslaugą – kad jį parengtų specialistai iš šalies, tuomet tikriausiai mažai naudos būtų iš dalyvavimo programoje siekiant finansavimo. Patys viską parengėme, bet nežinome, ar tinkamai, ar bus atrinkta mūsų paraiška“, – sakė G. Kolienė.

Užregistruotos įstatymo pataisos

Pasak Zarasų rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio vyriausiosios specialistės G. Kolienės, kiekvienas žemės savininkas turi prievolę prižiūrėti savo žemės sklypus, kad būtų gera žemės agrarinė būklė. G. Kolienė įsitikinusi, jog daugiau dėmesio tam turėtų skirti Nacionalinė žemės tarnyba, kad žemė būtų naudojama pagal jos paskirtį.

„Jei žemės paskirtis yra žemės ūkio, tai tokia ir turi būti, o ne apleista ir nenaudojama. Mūsų rajone daugiausiai Sosnovskio barščio auga privačiose žemėse. Jei šį invazinį augalą naikins tik savivaldybė savo teritorijose, o privačių žemių savininkai nenaikins, naudos bus mažai“, – sakė G. Kolienė.

Seime yra įregistruotas Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo projektas, kurį priėmus situacija galbūt pasikeistų. Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė M. Milbutaitė teigė, jog Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad „Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių, kurios nurodomos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, įgyvendinimo. Įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.“

Įstatymo projektą Seime planuojama svarstyti rudens sesijoje.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė