Ministerijos greitoji pagalba skubės pas ūkininkus be sirenos

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trumpina ne tik maisto tiekimo grandinę, bet ir administracinį atstumą iki savo socialinių partnerių žemdirbių. Nuo šiol mobilioji ŽŪM komanda kas savaitę vyks pas užsiregistravusius ūkininkus. Ar valdininkai pamelš ūkininko karves ir nukas bulves, o gal tik dalys patarimus, nors tai jau 26 metus sėkmingai daro Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), arba kaip psichologai išklausys ūkininkų skundus, nuo kurių taip pat kaista prieš pusantrų metų įsteigtas ministerijos pasitikėjimo telefonas?

Gyvenimo padiktuota

„Pats gyvenimas padiktavo mobiliosios ŽŪM komandos idėją. Įvairiuose Lietuvos kampeliuose susitikinėdamas su ūkininkais žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atkreipė dėmesį, kad sunkumų kamuojamiems žemdirbiams trūksta konkrečios pagalbos. Ne visiems pavyksta nueiti į LŽŪKT biurus. Mobiliosios ŽŪM komandos svarba ir veiksmingumas padidėtų, jeigu jos pagalbos prašytų ne vienas, bet iškart keli ar keliolika žemdirbių. Ministerijos komanda su LŽŪKT tikrai nekonkuruos“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė žemės ūkio viceministras dr. Darius Liutikas.

Patars konkrečiais klausimais

Pasak viceministro, LŽŪKT pataria ūkininkams augalininkystės, gyvulininkystės ūkių planavimo, verslo ekonomikos, darbų saugos, buhalteriniais klausimais. „Iš ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atvyks veterinarai, europinę paramą administruojantys valstybės tarnautojai, žemėtvarkininkai, augalų apsaugos specialistai, ekologinius gaminius ir verslus sertifikuojantys pareigūnai. Jie padės ūkininkams spręsti konkrečius rūpesčius, rekomenduos, kokiais teisės aktais pasiremti ginant savo interesus, kaip sėkmingai siekti ES investicinės paramos, nepatirti nuostolių deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas tiesioginėms išmokoms gauti“, – nurodė žemės ūkio ministro pavaduotojas D. Liutikas.

Anot jo, mobiliąją komandą sudaro ŽŪM atstovai, taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ specialistai.

Bus paskelbta viešai

Pageidaujantiesiems ekspertų pagalbos reikia atsakyti į registracijos anketos klausimus ir atsiųsti ją nurodytu ministerijos elektroninio pašto adresu. Į registracijos lapą, kuriame išvardytos standartinės paramos priemonės, ūkininkai gali įrašyti ir konkrečius savo pageidavimus. „Nuo to, kokios pagalbos prašys ūkininkas, priklausys ir tuo metu pas jį vykstančios komandos sudėtis. Pirmiausia bus padedama patiriantiesiems finansinių sunkumų, laukiantiesiems atsakymų į kuo daugiau klausimų. Apie mobiliosios komandos atliktus darbus visuomenė galės sužinoti ministerijos interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje“, – žadėjo D. Liutikas.

„Karštieji“ telefonai

Žemės ūkio viceministro manymu, šios programos trukmę lems žemdirbių susidomėjimas ja. „2017 m. lapkritį sukurta ministerijos ,,Pasitikėjimo linija“ labai populiari. Žmonės nurodytu telefonu anonimiškai praneša apie žemėtvarkos, žuvininkystės šešėlius, dalijasi įtarimais dėl galbūt neteisėtų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų veiksmų. Taip pat prašoma paaiškinti, ką reiškia specifinės sąvokos, trumpiniai. Vienas dažniausių klausimų – kas yra žemės ūkio valdos ekonominis dydis?“ – pabrėžė D. Liutikas. Apie įvairias pastebėtas negeroves, žlugdančias ūkininkus, kenkiančias valstybei, galima pranešti ir „karštaisiais“ Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros telefonais.

Pagalba, o ne imitacija

„Tai turėtų būti tikra pagalba ūkininkams, o ne jos imitacija, viešųjų ryšių akcija. Neužtenka vesti ūkininką paėmus už rankos, kaip žada ministras. Įsivaizduoju, kad tokia mobilioji komanda galėtų padėti kurti kaimo vietovėse darbo vietas, paskatintų iniciatyvius kaimo žmones statytis grūdų malūnėlius, vaistažolių džiovyklas, mėsos perdirbimo cechelius, sūrines, nemokamai konsultuotų, pasistengtų suburti ūkininkų ir nuolatinių jų produkcijos pirkėjų bendruomenes“, – ŪP aiškino Kelmės r. ūkininkas Marijus Čekavičius.

Bet Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys M. Čekavičius abejoja, ar ŽŪM desantai padėtų išsaugoti rajonų mokyklas, ambulatorijas, kitą svarbią vietinę infrastruktūrą, kuriai griūvant nyksta ir kaimai.

Bijo sulaužyti važiuokles

„Kokie baisūs mūsų vieškeliai, žvyrkeliai! Atrodo, tarsi per šiferį važiuotum. Tik pasvajoti galima: paskambinai seniūnui, merui, ir netrukus keliai būna sutvarkyti. Teko lankytis Kanadoje, tai ten kelias į nedidelį miestelį netoli Hadsono įlankos du kartus per savaitę lyginamas. Įsivaizduojate – kas tris dienas plentas išlyginamas. Vyro vizitinė kortelė yra batai, o seniūnijos – keliai. Labai apgailėtinai atrodo tos „reprezentacinės“ mūsų rajonų vietos. Pro mano ūkį netoli Kražių driekiasi senas istorinis vieškelis, kuriuo prieš 634 metus jojo kryžiuočiai. Dabar daug žmonių iš Kauno ir kitų Lietuvos vietovių norėtų atvažiuoti pas mane pajodinėti žemaitukais. Nedrįsta, pyksta, keikiasi, nes bijo pakeliui automobilių važiuokles sulaužyti“, – tvirtino M. Čekavičius.

Pagalbos reikia probleminiams ūkiams

Dr. Edvardas MAKELIS

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius

Sumanymas steigti ŽŪM mobiliąsias komandas ministrui G. Surpliui atėjo gegužės pradžioje viešint pas buvusį ministerijos vadovą, dabar Klaipėdos r. merą Bronių Markauską, Gargžduose.

Ūkininkai, seniūnijų atstovai Gargždų muzikos mokyklos salėje apibėrė ministrą prašymais, pageidavimais, teiravosi, ar neketinama peržiūrėti išmokų už šienaujamas pievas, griežtinti srutų laistymo taisyklių. Ūkininkai ir po oficialiosios susitikimo dalies ilgai nepaleido ministro, kartu su juo atvykusių specialistų.

Būtų gerai, kad tos mobiliosios komandos nebūtų tik trumpalaikiai „gerų paslaugų biurai“, atsiradę politikams vaikantis populiarumo prieš rinkimus. Negirdėjau, kiek lėšų bus skirta šiam projektui įgyvendinti. Pirštais spragtelėjęs žemės ūkio problemų neišspręsi.

Latvijoje, Suomijoje sudaromi probleminių ūkių sąrašai. Jiems ir numatomos specialiosios pagalbos priemonės. Daugiau naudos būtų, jeigu ŽŪM padėtų ūkininkams sutaupyti laiko ir pastangų – iš karto patartų, kur geriausia kreiptis dėl savo reikalų: į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą ar Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas