Į mišką grybauti – su liniuote?

Atlikus visuotinę apklausą, tikėtina, paaiškėtų, jog pagal populiarumą antrasis po krepšinio „sportas“ mūsų šalyje yra grybavimas. O daliai tautiečių sezono metu jis kasmet tampa ir papildomu pajamų šaltiniu. Tačiau šiomis dienomis viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie pareigūnų tikrinamas turgavietes, matuojamus baravykų ir voveraičių kepuraičių parametrus bei įspėjimus skirti nesimbolinio dydžio baudą žmones ne juokais suglumino. Nejaugi iš tiesų keliaujant į mišką pagrybauti į pintinę reikia įsidėti liniuotę?

Įstatymo nauda abejotina, bauda – solidi
Grybų rinkimo nedarant žalos gamtai tvarką mūsų šalyje reglamentuoja Aplinkos ministerijos parengtos Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės. „Ūkininko patarėjo“ paprašytas šį dokumentą pakomentuoti aplinkos viceministras Linas Jonauskas teigia, jog svarbiausia prisiminti dviejų rūšių grybų, t. y. voveraičių ir baravykų, rinkimo reikalavimus: draudžiama rinkti, parduoti ar supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis nei
1 cm, o baravykų – 1,5 cm. „Taip pat reikia žinoti, kad pastarųjų rūšių grybų kiekis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. visų surinktų grybų skaičiaus. Suprantama, kad prie kiekvieno baravyko ir voveraitės aplinkosaugos inspektoriai nebudės ir preciziškai jų kepurėlių nematuos, tačiau reidai rengiami. Grybautojams, kuriems pakils ranka išrauti jaunutėlį baravyką ar vos prasikalusią voveraitę, gresia nuo 7 iki 28 Eur dydžio baudos. Jei šių taisyklių nesilaikoma grybus parduodant, superkant ar perdirbant, gali tekti atseikėti nuo 72 iki 144 Eur. Taigi baudų dydžiai, sakyčiau, gana nemaži“, – pripažįsta aplinkos viceministras.
Tačiau L. Jonauskas padėties nedramatizuoja ir džiaugiasi grybautojų sąmoningumu, mat šiemet dar niekam neteko paskirti baudos. „Iš visos Lietuvos duomenų neturiu, tačiau Alytaus ir Varėnos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai teigia, jog kol kas nėra surašyta baudos protokolų, net nėra duomenų, kad tokio pobūdžio įvykis būtų užfiksuotas“, – kalba pašnekovas.
L. Jonausko nuomone, verta galvoti apie Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklių pakeitimus ar netgi visiškai tokių taisyklių atsisakyti. „Ateityje su gamtininkais vertėtų svarstyti klausimą, ar apskritai mums tokio dokumento reikia. Kitose Europos šalyse panašių taisyklių, kurios reglamentuotų tokių gamtinių išteklių kaip grybai naudojimą, išvis nėra“, – mintija viceministras.

Miške – neprarasti sveiko proto
Nors šiemet grybautojams dar neteko palengvinti piniginių dėl nusižengimų renkant grybus, tačiau tai dar neleidžia daryti išvados, kad visi laikosi šiuo metu tebegaliojančių taisyklių. Norint namo parsinešti kuo pilnesnį krepšį miško gėrybių, ne visada atkreipiamas dėmesys į grybo dydį, o su liniuote miške marširuojantį grybautoją pamatyti prilygtų kone utopijai.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė pabrėžia, kad renkant grybus svarbu nepažeisti miško paklotės. „Negalima kasti samanų desperatiškai ieškant paskutinio, mažojo piršto dydžio baravyko, nes tokiu būdu pažeidžiama grybiena ir samanos. Galima tik įsivaizduoti, kokia žala daroma, jeigu tokių nedrausmingų grybautojų būna ne vienas ir ne vienus metus iš eilės. Niekada negalima prarasti sveiko proto, reikia elgtis civilizuotai“, – susirūpinusi mokslų daktarė.
Nors „dviejų grybų“ taisyklė galioja tik voveraitėms ir baravykams, J. Motiejūnaitė ragina grybautojus nebūti godiems ir vadovautis tuo pačiu principu su visų rūšių grybais – patiems mažiausiems leisti suaugti.
Taip pat J. Motiejūnaitė išsklaido grybautojų abejones dėl tinkamiausio būdo rinkti grybus. Anot specialistės, iš esmės skirtumo nėra, ar grybą išrausime, ar nupjausime palikdami kotą. „Juk vis tiek grybas pats supus savaime, tad neturi reikšmės, kokio ilgio kotą paliksime. Svarbiausia, kad miške būtų laikomasi elementarių taisyklių – nevalia ardyti miško paklotės, niokoti nerenkamų ar į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų grybų rūšių“, – pabrėžia pašnekovė.

Šiųmetis derlius nedžiugina
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius „ŪP“ teigia, kad grybautojai nerenka neleistino dydžio grybų ir dėl to problemos neįžvelgiantis. Pašnekovui kur kas didesnį rūpestį kelia menkas grybų derlius. „Dėl karštų orų grybiena išdeginta (Dzūkijoje – red. pastaba), tad ji tik pradeda iš naujo formuotis, todėl visoje Lietuvoje baravykų ir voveraičių superkama itin mažai. Šią vasarą kol kas supirkome tik 10 t grybų, tai išties menkas kiekis verslo įmonei. Supirkimo kainos taip pat nukrito. Šiuo metu baravykai superkami už 5 Eur/kg, o voveraitės – 3 Eur/kg,“ – nusivylimo neslepia asociacijos prezidentas. V. Varanavičius nuogąstauja, kad ne tik grybautojų kasmet sparčiai mažėja tuštėjančiuose kaimuose, bet ir, pašnekovo svarstymu, galbūt vartotojai atsivalgę grybų, nes jų paklausa kiekvienais metais mažėja.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys