Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Miškų savininkai svarsto apie protesto akcijas

2019/12/11

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMŽSA) metinį renginį pradėjo tradicine šviesia nata – pavyzdingai tvarkomų miško valdų šeimininkų apdovanojimu. Padedant Valstybinei miškų tarnybai (VMT) toks konkursas rengiamas jau antrą dešimtmetį. Vieningai pripažįstama, jog ūkininkavimo privačiuose miškuose kultūra auga. Tačiau miško savininkų nuotaiką temdo ne tik medynus puolantys kenkėjai, bet ir vis didesnis veiklos varžymas. Dėl tos priežasties miškininkai pradėjo rimtai svarstyti apie protesto akcijų scenarijų.

Šių metų perliukas – Dzūkijoje

Pavyzdingai tvarkomos privačios valdos konkurso rengėjai kasmet atranda naujų perliukų. Pretendentus siūlo ir miškų tolimiausiuose kampeliuose žinovai VMT pareigūnai, ir patys miškų savininkai.

Šiemet konkursui pasiūlytos 107 valdos, o vertinimo komisija atrinko bei apžiūrėjo 84 valdas. Jos vertintos atsižvelgiant į miško valdos dydį, nugalėtojai atrinkti iš kiekvienos apskrities, išskirtas ir absoliutus konkurso nugalėtojas. Apdovanojimai tradiciškai teikiami net pagal 20 nominacijų. Įvertintas ir mažesnių nei 5 ha valdų puoselėtojų, ir įmonių triūsas. Tarp apdovanotųjų yra garbaus amžiaus ir jaunų žmonių, kuriems miškas turi skirtingą ekonominę vertę.

Lietuvoje geriausiai tvarkomos privačios miško valdos savininku šiemet pripažintas druskininkietis Juozas Aleškevičius. 41 ha miško valdą jis tvarko padedamas žmonos Gelenos, trijų vaikų su šeimomis. Jau daugiau nei ketvirtis amžiaus, kai miškas sugrąžintas teisėtam paveldėtojui. Per tiek metų daug kas pasikeitė, medžiai gyvena įprastu ritmu, sensta. Dalis brandaus miško iškirsta, jį pakeitė jaunuolynas. Apylinkės vaizdingos ir turtingos, su Kermušijos ir Latežerio ežerais, pušynų dovanomis – uogomis ir grybais, tyru oru ir atgaiva mintims bei širdžiai.

Sulaukė didesnių suvaržymų

Dar viena tradicija – politikų apsilankymas įžanginėje privačių miškų savininkų suėjimo dalyje, sveikinimų ir palinkėjimų bei saikingų pažadų sakymas. Į LMŽSA renginį užsuko Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, Europos Parlamento narys Juozas Olekas, trys įtakingi Seimo nariai: Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas, Biudžeto ir finansų komiteto narys Viktoras Rinkevičius.

Miškų įstatymas per kelerius pastaruosius metus buvo keičiamas daugiau nei per visą šio įstatymo galiojimo laikotarpį. Iš šios valdžios laukta, kad bus atšauktas 2015 m. įvestas papildomas 5 proc. dydžio mokestis nuo parduotos žaliavinės medienos vertės – toks apyvartos mokestis niekur daugiau ES nėra taikomas. Problema išties nekart buvo pajudinta įstatymų leidėjų, tačiau liko dūlėti stalčiuje, nes jau ir mokesčiui nepritariantiesiems akivaizdu, kad šiandien ką nors pakeisti beviltiška. O su Naujaisiais metais ateina nauji nemalonūs netikėtumai.

Skirtingai nei tikėtasi, ūkininkavimo veikla miškuose vis labiau suvaržoma. Apie dešimtadalį privačių miškų plotų palies teisės aktų pakeitimai dėl Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, o kaip bus su kompensacijomis – dar nežinia.

Parlamentarai ir patys yra miško savininkai, jie supranta lūkesčius ir nuogąstavimus auditorijos, į kurią atėjo. V. Rinkevičius patikino, kad ieškos sprendimų, kreipsis į finansų ministrą ir Vyriausybę, kad nebūtų paminta miško savininkų teisė į nuosavybę. „Jei ribojame privačią nuosavybę, turime kompensuoti – taip rašoma Konstitucijoje. Europinės svarbos buveinės turi būti, bet Europos teisė garantuoja privačią nuosavybę, negalima atimti, riboti disponavimo“, – samprotavo Seimo narys, nepritardamas, kad rinkos ekonomikoje būtų įtvirtintos socializmo apraiškos.

Chaosas ne į sveikatą

Miško valdų turėtojams šiandien turbūt kaip niekada iki šiol aštrus turto naudojimo galimybių klausimas. Miškininkams nerimą kelia tai, kad įsigali pseudogamtininkų iš socialinių tinklų valia, į ją atsižvelgia net politikai, o kompetentingi argumentai nėra girdimi.

Tvyrantį chaosą papildo ir užbaigia skubos tvarka „kepami“ teisės aktų projektai. Skubama bijant kažkur pavėluoti, tačiau baimės išleisti kreivas pataisas – nėra.

Miškininkai pripažįsta, kad dabar miškininkystė priklauso nuo besikeičiančių valdžios kadencijų, kurios keičiasi kas ketverius metus. Miškui tai ne į sveikatą. 70–80 metų trunkančiam ciklui reikalingas stabilumas.

Žemės teisės ekspertas Audrius Petkevičius nurodo ne vieną abejotiną nuostatą, įsigaliojančią nuo ateinančios sausio 1-osios. Viena jų susijusi su miško ploto ribojimu. Šią Miškų įstatymo pataisą ekspertas vadina dviprasmiška (beje, jai įgyvendinti reikalingos taisyklės dar nepatvirtintos).

Pasak A. Petkevičiaus, pataisoje supainiotos sąvokos. Numatyta riboti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimą (1,5 tūkst. ha), o pateikiama formulė – jau įsigyjamam miško žemės plotui apskaičiuoti. Miško žemės plotas ir miškų ūkio paskirties žemė nėra tapačios sąvokos. Pagal Žemės įstatymą, miškų ūkio paskirties žemei priskiriamas ne tik mišku apaugęs plotas, bet ir juo neapaugęs, taip pat įsiterpusios kitos žemės naudmenos. Ekspertui sunku paaiškinti įstatymo nuostatą, kodėl reikalaujama gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą dėl tam tikros valdomo ploto ribos. Kuo remiantis parinkta tokia riba, NŽT leidimo nereikalaujama visais atvejais perkant mišką? Kai įstatymo nuostatos nėra aiškios, jas veikiausiai teks nagrinėti teismams.

Naujaisiais metais įsigalioja ir dar keli nauji teisės aktai. Kiekvieną miško ir žemės savininką palies Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, pagal jį nustatomas platus sąrašas naujų teritorijų ir iškeliamas reikalavimas per nustatytą dvejų metų pereinamąjį laikotarpį įteisinti specialiąsias sąlygas. Kitaip grės administracinė atsakomybė. Įsigalioja žemėtvarkos projektų organizavimo naujovė (visus žemėtvarkos projektus organizuos ir tvirtins savivaldybės, o NŽT suteikiama galia ginti viešąjį interesą), žemės mokesčio taikymo pakeitimai.

Kainos čiuožia žemyn

Miškų savininkai norėtų akcentuoti šviesiąsias perspektyvos puses. Norint suvaldyti klimato kaitą ir apsirūpinti energetiškai ES, taip pat ir Lietuvoje ketinama skirti ne mažiau lėšų bei dėmesio, nei jo skiriama krašto gynybai. Juk augantys miškai efektyviai akumuliuoja CO2, sukuria įvairiapusę pridėtinę vertę.

Tačiau iš ekonominės pusės miškų ūkiui artimiausia perspektyva nėra pati geriausia. Auksiniai laikai jau praeityje.

Medienos pardavimo kainos aukcionuose čiuožia žemyn, kiekvieną pusmetį vidutiniškai po dešimtadalį. Verslininkai susirūpinę stebi globalius makroekonominius indikatorius: smunkantį ekonominį aktyvumą, užsakymų mažėjimą, geopolitinį nestabilumą ir pan.

Savo paklaidą daro ir gamta. Centrinėje Europoje įsisiautėjęs žievėgraužis tipografas. Kenkėjo antplūdis reiškia intensyvesnius kirtimus, kartu ir mažesnę medienos paklausą rinkoje. Antai vien tik Prancūzijos valstybiniuose miškuose šiemet iškirsta 2 mln. ha eglynų. Suintensyvėjo kirtimai ir Baltarusijoje – pažeista 10 proc. Belovežo girios. Ši kaimynė yra didžiausia pigaus biokuro tiekėja į Lietuvą, neigiamai veikia vietos rinką. Pastaruosius dvejus metus skiedrų importas auga po 23 proc., šiemet pasieks apie 850 tūkst. t.

Ūkininkai, kurių nemaža dalis taip pat yra miško savininkai, patiria savo kailiu: miškų ūkyje analogiškai kaip žemės ūkyje – sąnaudos auga, o pajamos mažėja. Todėl valdžios numatomi papildomi veiklos suvaržymai kelia neviltį.

Prabilo apie malkas valdžiai

LMŽSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis prabilo, kad galbūt atėjo laikas valdžiai „pakrauti malkų“. Atrodo, kad dabar jau sunku atkreipti jos dėmesį į visuomenės grupės problemas kitaip, nei surengiant viešąją akciją. Miškininkai svarsto, jog galėtų į Vilnių valdžiai atvežti malkų.

Tačiau kol kas dar norima tikėti argumentų kalba. Miškų savininkai ruošia pluoštą rezoliucijų. Į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ketinama kreiptis su prašymu užkardyti sisteminius pasikėsinimus į privačią nuosavybę. Į Prezidentą Gitaną Nausėdą – dėl privačios nuosavybės konstitucinės apsaugos užtikrinimo. Į premjerą Saulių Skvernelį – dėl nuostolių kompensavimo už aplinkosauginius apribojimus privačiai nuosavybei. Taip pat asociacija ketina kreiptis į eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, siekdama atkreipti dėmesį į galimus piktnaudžiavimus, įgyvendinant ES gamtosauginę politiką Lietuvoje.

Imtis veiksmų ragina supratimas: išguiti dirbantį žmogų iš miško lengviau, nei prisikviesti atgal.

Irma DUBOVIČIENĖ ŪP korespondentė
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.