Moderniausia Lietuvoje. O gal ir Europoje?

Toks modernus pieno ūkio statinys – pirmasis Lietuvoje.

Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje Valinavos kaime (Kėdainių r.) atidaryta moderniausia Lietuvoje 219 vietų pieninių galvijų ferma, kurioje įdiegtos pačios naujausios technologijos. Pienininkystės verslo ateičiai susivienijo mokslininkai, žemės ūkio konsultantai, žemdirbiai ir verslininkai. Pagrindiniai sėkmingai įgyvendinto projekto partneriai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), Dotnuvos eksperimentinis ūkis ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
– Naujojo, unikalaus projekto dividendai – sveiki gyvūnai ir sveika produkcija, – atidarymo iškilmėse kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius. – Su užsienio šalimis pasirašomos sutartys dėl veislinių gyvūnų eksporto, kurio apimtys – daugiau nei 100 tūkstančių galvų per metus. Maisto sektorių stebina Dotnuvos ūkio bandos karvių produktyvumo galimybės – iki 12 tūkst. kg per laktaciją.

Amerikiečius aplenkėme
– Kai prieš dešimtmetį su LŽŪKT direktoriumi dr. Edvardu Makeliu lankėmės Pensilvanijoje, amerikiečiai mums pademonstravo ateities fermą, kurioje karvės buvo melžiamos karuselinėje aikštelėje, – prisiminė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, – šiandien dotnuviškiai pristato įdiegtų automatizuotų sistemų XXI amžiaus fermą.
– Su sveiku pavydu žiūrime į dotnuviškių projektą ir laukiame įkurtuvių savo eksperimentiniame ūkyje, – kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas, – suvieniję Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, mokslininkų ir praktikų jėgas, šiandien mes drąsiai galime sakyti einantys pasaulio agrarinio verslo priešakyje.
ASU rektorius prisiminė, kaip jo tėvas, prieš keletą dešimtmečių dirbdamas veislininkystės specialistu viename Kėdainių r. kolūkyje, fiksuodavo karvės produktyvumą ties 2,5 tūkst. kg riba. Dotnuviškiai šiandien iš karvės melžia po 9 tūkst. kg, numatomas produktyvumas – 12 tūkst. kg. Pasak prof. A. Maziliausko, tai bendro visų tarnybų ir specialistų komandinio darbo rezultatas.
– Mes laimėjome konkursą dalyvauti įrengiant moderniausią šalyje pieno fermą, – sakė UAB „Biržų žemtiekimas“ valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius apie dotnuviškių projektą „Gyvulių veislinės vertės nustatymo centro sukūrimas – praktinis technologijų ir inovacijų diegimas bei demonstravimas ūkyje“. Pasak V. Rinkevičiaus, biržiečių atstovaujamas tarptautinis koncernas „GEA Farm Technologies“ – stipriausias pasaulyje pagal investicijas į mokslą, įgyvendintas inovacijas ir naujausias technologijas. Būtent šio koncerno sukurtos automatizuotos sistemos įdiegtos naujojoje Dotnuvos eksperimentinio ūkio fermoje.
– Šalies agrariniame versle mažėja motyvuotų darbininkų, brangsta darbo jėga, todėl investicijos į robotizaciją užtikrins pieno gamybos kaštų valdymą, palengvins edukacinę žemės ūkio konsultantų ir mokslininkų veiklą. Dotnuvos ūkyje dabar galima matyti, kaip atrodo ateities ferma – viskas, kas pasaulyje sukurta naujausio pieno ūkiams, įrengta šioje fermoje. Dotnuvos eksperimentinis ūkis neatsilieka nuo pažangiausių Vokietijos, Nyderlandų fermų, – pastebėjo V. Rinkevičius.

– Projektas pavyko, – džiaugiasi Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktorius Andrius Turskis ir UAB „Biržų žemtiekimas“ valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius.

Ekonominio modeliavimo nauda
– Šiandien prasideda ateitis, – sėkmingu projektu džiaugėsi LŽŪKT vadovas dr. E. Makelis, – Valinavoje pastatytas objektas labai brangus ne tik materialine prasme. Jame išspręsti aplinkosaugos, galvijų gerovės, fermų mikroklimato, gyvulių šėrimo ir kiti reikalavimai. Tarnybos specialistai parengė statybos projektą, dabar turime galvoti apie kartotinius projektus mažesniems pieno ūkiams, nes pageidaujančių plėsti, modernizuoti fermas ūkininkų netrūksta. Be to, ateities pieno verslo sėkmei labai svarbus ekonominis modeliavimas – kiek kainuos gyvulio vieta, kokiu būdu siekti sveikos bandos statuso, optimizuoti pieno gamybos savikainą.
– Esu laimingas, kad bendromis jėgomis pavyko pastatyti tokią modernią fermą, – prisipažino Dotnuvos eksperimentinio ūkio vadovas Andrius Turskis. – Pastatyta ir technologiškai įrengta išskirtinio projekto karvių ferma, kurioje mokslo rezultatai, inovacijos bus įgyvendinamos realiomis rinkos sąlygomis, skaičiuojami jų ekonominiai rodikliai, gauti rezultatai demonstruojami Lietuvos ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams. Tikiu, jog po dešimties metų tokių fermų šalyje bus daug.
Dotnuvos eksperimentinio ūkio projektą „Gyvulių veislinės vertės nustatymo centro sukūrimas – praktinis technologijų ir inovacijų diegimas bei demonstravimas ūkyje“ pristatė ir pakomentavo LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Asta Šakickienė. Pranešėjos teigimu, UAB „Dot­nuvos eksperimentinis ūkis“ (įsteigtas 2001 m.) dirba 902 ha žemės, laiko 325 melžiamas karves (vidutinis primilžis – 9,4 tūkst. kg per laktaciją). Per metus ūkis parduoda 3 130 t pieno. Ūkyje laikomos 47 karvės žindenės. Apie 63 proc. ūkio pajamų gaunama iš gyvulininkystės sektoriaus: praėjusiais metais už pieną gauta 889 066 Eur, už galvijus – 138 148 Eur, iš mėsos cecho – 72 405 Eur, iš mėsos perdirbimo įmonių – 65 743 Eur. Šiek tiek mažiau pajamų davė augalininkystės sektorius – 552 952 Eur. Ūkyje daugelį metų buvo vykdomi parodomieji gyvulininkystės ir augalininkystės bandymai, ūkio gamybinė bazė naudojama kaip mokslinių tyrimų demonstracinis centras, kuriame diegiamos įvairios inovacijos. Tačiau, pasak A. Šakickienės, žemdirbiai neturėjo galimybių diegti naujausias technologijas be išankstinio jų atsiperkamumo įvertinimo. Be to, Lietuvoje nėra centro, kur mokslo rezultatai būtų įgyvendinami praktiškai, nesukeliant streso gyvuliams ir skaičiuojant šių rezultatų ekonominius rodiklius. Projekto tikslas – didinti gyvulių prekinę vertę, sukuriant veislinės vertės nustatymo centrą, apimantį veislininkystę, konsultavimą, mokymą, praktikos diegimą bei demonstravimą. Projekto vertė – 2,5 mln. Eur, 60 proc. lėšų – valstybės ir ES parama, kitos išlaidos padengtos iš ūkio lėšų. Projektą administravo LŽŪKT Verslo plėtros biuras, fermos techninį projektą parengė LŽŪKT technologinių sprendimų grupės projektuotojai, statybos darbus atliko UAB „Vikstata“, fermai įrangą tiekė ir montavo UAB „Biržų žemtiekimas“.

Iš šių fermos gale esančių „GEA Farm Technologies“ pašarų maišytuvų pašarus „pasiima“ pats jų dalijimo robotas.

Nacionalinis interesas
– Prieš įgyvendindami projektą mūsų specialistai lankėsi Švedijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, domėjosi moderniausiais tų šalių pieno ūkiais, tačiau Valinavoje pastatyta ferma savo technologiniais sprendimais yra visiškai unikalus projektas, – teigė LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja A. Šakickienė, – po fermos stogu – ne tik galvijai, bet visas pieno ūkis.
Vietoje planuotų 120 vietų įrengta 219 melžiamų, užtrūkusių ir sergančių karvių ferma, atitinkanti nustatytus gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, įsigyta visa technologinė infrastruktūra, kad gyvulių veislinės vertės didinimo centras veiktų efektyviai ir visu pajėgumu. Realizuota tiesioginė vaizdo transliacija iš fermos į specializuotą gyvulininkystės mokymo centrą, veikiantį LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“. Studentai, ūkininkų seminarų dalyviai, žemės ūkio specialistai centre galės stebėti realų robotizuotą darbą ūkyje – šėrimo, melžimo ir kitus procesus. Vienu metu fermą aptarnaus tik trys darbuotojai.
Tokią ekonomiją lemia moderniausiomis technologijomis pagrįsta pasaulyje žinomo koncerno „GEA Farm Technologies“ fermų įranga, kurią tiekė ir montavo Vokietijoje specializavęsi UAB „Biržų žemtiekimas“ darbuotojai.
Valinavoje, naujojoje Dot­nuvos eksperimentinio ūkio fermoje, įdiegta visa melžimo ir fermos išplanavimo sistema, kuri sukurta tam, kad būtų kuo mažiau darbo sąnaudų ir visą procesą būtų galima valdyti nepriklausoma kompiuterine sistema.

– Paraiškų suprojektuoti panašaus pobūdžio fermas jau esame sulaukę, – sakė LŽŪKT vadovas dr. Edvardas Makelis Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos direktoriui dr. Jonui Miliui.

Automatizuotos sistemos – jau dabartis
Visi svarbiausi darbai fermoje yra automatizuoti: karves melžia robotas „MI one“, pašarus dalija robotas „Mix Feeder“, mėšlą šalina robotas „Houle“.
Į triviečio melžimo roboto aikštelę karvės eina per vienos krypties selekcinius vartus, iš čia patenka į melžimo boksą, kuriame automatiškai nusistato šėrykla, tada uždedami melžtuvai. Robote yra įmontuota kamera, kuri, pamačiusi spenį, užfiksuoja jo padėtį, dėl to melžtuvų uždėjimas tampa lengvesnis. Tame pačiame melžtuve spenys yra nuplaunamas, nudžiovinamas, tada įsijungia stimuliatorius ir spenio galiukas yra masažuojamas, kad karvė atleistų pieną.
Pamelžus karvę speniai dezinfekuojami, o melžtuvus specialus įrenginys nuplauna – robote įdiegta tarpinė dezinfekcija, todėl joks ligos sukėlėjas iš nesveikos karvės nepateks į kitos organizmą.
Melžimo robotas „MI one“ aptinka padidėjusį somatinių ląstelių kiekį kiekviename tešmens spenyje. Pieno elektrinis laidumas matuojamas iš kiek­vieno tešmens ketvirčio ir gali atskirti bei sunaikinti pieną, pamelžtą tik iš nesveiko spenio. Po melžimo tokią karvę selekciniai vartai nukreipia iškart į „ligoninę“. Ūkininkas kompiuterinėje bandos valdymo programoje „Dairy Plain“ gali pažymėti bet kokius aktualius parametrus, dėl kurių karvė gali būti nukreipta į selekcinę zoną.
Išėjusi iš melžimo roboto, karvė pro selekcinius vartus nukreipiama į šėrimo taką. Piendavės po kaklu turi davik­lius, kurie atlieka tris funkcijas – karvės atpažinimo, judėjimo (pagal padidintą arba sumažintą judėjimą ją galima atskirti į selekcinę zoną) ir fiksuoja, kiek laiko karvė praleidžia prie šėrimo tako. Turėdamas visą šią informaciją ūkininkas gali daryti bandos analizę, ieškoti sprendimų.
Duomenys apie karvės judėjimą siunčiami maždaug kas 5 min. visą parą, todėl gyvulio judėjimą galima matyti realiu laiku. Rujos atveju signalas siunčiamas SMS žinute nurodytais telefonais.

Tornadai statinio neįveiks
– Valinavos ferma – nacionalinės agrostatybos pasididžiavimas, nes joje įkūnyta mūsų projektuotojų kūrybinė mintis, – kalbėjo šalies ūkinių statinių projektavimo veteranas Romas Kaunas, vienoje komandoje su LŽŪKT technologinių sprendimų grupės inžinieriais architektais Rimu Lukoševičiumi ir Arvydu Stankūnu dalyvavęs rengiant techninį statybų projektą. Pasak R. Kauno, naujoji Dotnuvos eksperimentinio ūkio ferma išsiskiria tvirtomis, kokybiškomis konstrukcijomis, didele erdve, nes projektuota galvojant, kaip užtikrinti visus svarbiausius karvių gerovės reikalavimus.
Pagal ES standartus, vienai piendavei reikia apie 50 kub. m erdvės, Valinavos fermoje ši norma viršyta dvigubai. Ant abiejų tvarto šonų per visą jo ilgį įrengtos pripučiamos 2,7 m aukščio užuolaidos, kurias galima nuleisti ir pakelti. Stogas aukštas, danga daugiasluoksnė, ties permatoma ketera įrengta ventiliacija. Vasarą tvarte vėsu, o žiemą palaikoma teigiama temperatūra.
– Po vienos parduotuvės griūties Latvijoje mes turėjome savo statinyje įgyvendinti nemažai „saugiklių“, todėl ši ferma atlaikys gamtos stichijas ir tarnaus šimtą metų, – užtikrino LŽŪKT technologinių sprendimų grupės vadovas R. Lukoševičius.
– Nors pastatėme ateities fermą, bet vis viena galvojame apie ateitį, – kalbėjo LŽŪKT vadovas dr. E. Makelis, lydėdamas įkurtuvių iškilmių svečius. Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje, kuris yra ir mokslinių tyrimų demonstracinis centras, per ateinantį penkmetį numatoma įrengti siloso tranšėjas, mėšlo rūgštinimo aikštelę (mažinant azoto garavimą į aplinką), pasitelkus saulės energiją modernias ganyklas su veikiančia galvijų girdymo sistema. Visos inovacijos bus įgyvendinamos rinkos sąlygomis, skaičiuojami jų ekonominiai rodikliai, gauti rezultatai demonstruojami šalies ūkininkams, konsultantams, mokslininkams.
– Nuoseklumas žemės ūkyje – gero šeimininko bruožas, – įsitikinęs LŽŪKT vadovas dr. E. Makelis.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.