Moksleivių vasara: prie šluotų, kompiuterių ir viryklių

Kur vasarą pasidėti darželinukams, mokyklinio amžiaus vaikams ir jau paaugusiam jaunimui, kuris gyvena ne did­miesčiuose, o rajonų centruose, miesteliuose? Tokius galvosūkius sprendžia savivaldybės, teritorinės darbo biržos, vaikus auginančios šeimos. Valstybės skiriami pinigai vaikų vasaros užimtumui menki, ugdymo įstaigos teįstengia surengti keliadienes temines stovyklas jaunesniųjų klasių vaikams, veikia ir dienos centrai socialiai remtinų šeimų atžaloms, o vyresnieji, paaugėliai lieka su savo protu, išmanymu ir galimybėmis. Tačiau pasidairius, pasikalbėjus su jaunais žmonėmis ir valdininkais, tenka nustebti, kokios originalios gali būti moksleiviškos atostogos.

Kai darbo įrankis – šluota ir pirštinės
Natūralu vasariško darbo dairytis darbo biržoje, ten sukaupta informacija, žinomos verslo galimybės. „Pavasarį apklausėme darbdavius, ar galės pasiūlyti vasarai darbo moksleiviams, nesulaukėme jokių gerų žinių. Vienintelė įsidarbinimo galimybė – savivaldybės įmonės, viešieji darbai“, – taip apie moksleiviško jaunimo vasariškus darbus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Panevėžio teritorinės darbo biržos Kupiškio skyriaus vedėjos pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė.
Gegužės pabaigoje biržoje buvo užregistruoti 26 bendrojo lavinimo mokyklų ir 10 profesinių mokyklų bei kolegijų mokinių darbo prašymai. Pasisekė 14 darbo prašiusiųjų, jie buvo pasiųsti dirbti viešųjų darbų Kupiškyje bei seniūnijose.
O kokios galimybės įsidarbinti pas ūkininkus? Anot biržos specialistų, tokios informacijos ši įstaiga neturi, galima įsidarbinti be tarpininkų, su kvitais, tačiau nepilnamečių ūkininkai nepageidauja.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio rajono skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius patvirtino, kad ūkininkai tikrai vengia įdarbinti nepilnamečius dėl itin griežtų darbų saugos reikalavimų, pernelyg sudėtinga šiuolaikinė technika, moderni ir brangi įranga ir augalininkystės, ir pienininkystės ūkiuose, rankų darbo čia nebereikia, nebent pavasarį akmenis laukuose rinkti, bet tai padaroma kitų samdomų darbininkų jėgomis. Rajone nėra didesnių sodininkystės, daržininkystės ar uogų ūkių, ten reikėtų rankų darbo, taigi kaimo jaunimas, jeigu tokio yra, per vasarą gali padirbėti tik savo tėvų ar giminaičių ūkiuose.
„Ne tiek naudos, kiek rūpesčio ir nerimo dėl tokių jaunų darbininkų“, – sakė pakalbintieji Subačiaus ir Alizavos seniūnijų darbuotojai. Subačiuje per vasarą viešuosius darbus dirbo 7 moksleiviai iš Subačiaus gimnazijos bei Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos, jie tvarkė aplinką, šlavė, pjovė žolę. Dabar nebedirba, baigėsi skirtosios lėšos.
Alizavos seniūnė Raminta Ribokaitė pripažino, kad norinčių vasarą dirbti mokinių būtų daug, bet nėra nei galimybių, nei pinigų. „Šalia turi būti patikimas suaugęs žmogus, negali palikti vienų, neramu, o jei kas atsitiks. Darbo įrankiai, kad ir menki – šluota, karutis, pirštinės, – bet vis yra rūpestis, atsakomybė. Šiemet pirmą kartą pabandėme įdarbinti du nepilnamečius, patenkinti ir jie, ir jų tėvai, bet tai daugiau socialinė veikla, ne kiek tėra naudos seniūnijai“, – svarstė pašnekovė.

17-metis gimnazistas Vilmantas Bieliūnas vasarai savivaldybėje įsidarbino kompiuterių specialistu.

Darbas – visada kuprinėje
17-metis gimnazistas Vilmantas Bieliūnas darbo dieną surandamas savo darbo vietoje – rajono savivaldybės informacinių technologijų specialistų kabinete. Jis čia įdarbintas vasaros atostogų metu. Būsimąjį Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos vienuoliktoką įvardyti IT specialistu labai neįprasta, bet tokia yra tiesa: jis aptarnauja savivaldybės kompiuterių tinklą, šiuo metu rengiasi savivaldybės posėdžių tiesioginėms transliacijoms internete. Jam nieko nuostabaus ir keisto, kad darbuojasi solidžioje įstaigoje, kad juo čia pasitikima.
„Kompiuteris man įprastas nuo vaikystės, programuoti pradėjau gal nuo 12 ar 13 metų, jau trejus metus dirbu su įmonėmis, verslininkais. Kuriu internetines svetaines, aptarnauju serverius, internetines parduotuves, kuriu apsaugos sistemas, tobulinu programas, „kariauju“ su virusais. Mano užsakovai yra Panevėžio, Vilniaus, Kauno bendrovės“, – pasakoja jaunasis laikinasis savivaldybės tarnautojas.
Rajono savivaldybėn pasidarbuoti Vilmantą pasikvietė savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas, Panevėžyje išgirdęs geras rekomendacijas apie kupiškėną. Ar tokie papildomi darbai netrukdo gimnazisto mokslams?
„Viskas gerai, mokausi normaliai, „kompas“ visada mano kuprinėje, darbuojuosi per pertraukas mokykloje, vakarais, būna, kad ir naktimis, kai „užlūžta“ programos, reikia neutralizuoti virusus. Internetas visur su manimi, išmanusis telefonas rankoje, jeigu reikėtų nuo ryto iki vakaro vienoje vietoje sėdėti – būtų tikra savižudybė. Dabar nesunku, einu prie marių, pievoje susirangau, „kompas“ ant kelių, saulėgrąžų pakelis užkandžiams – ir gyvenu taip“, – smagiai pasakoja vaikinas.
O kai pavargusi galva kartais pradeda ūžti, sako, pasiimantis fotoaparatą, tada gaudydamas vaizdus pailsi, kadrus pasiūlo naujienų portalams.

Kristoferio Kytros vasaros atostogos bėga karštoje kepykloje ir kavinukėje.

Traukia menai, patinka saldumynai
Kupiškėno gimnazisto Kristoferio Kytros vasariškos dienos labai karštos ne tik dėl saulės, o dėl kepyklėlės karščio.
Nauja kepykla Kupiškyje atsidarė bene prieš pusantro mėnesio, kartu atidaryta kavinukė „Magiškas skonis“, o Kristoferis sako kaip tik vasarai ieškojęs darbo. Tėtis čia remontavo patalpas, patarė pasidomėti. Atėjo gimnazistas, pasiprašė, ir priėmė savininkai. Gal nebūtų priėmę, jeigu ne jaunuolio patirtis ir atkaklumas.
Būsimojo dvyliktoko didysis pomėgis yra konditerija. Nuo mažens sukinėjęsis virtuvėje, smaližius buvęs ir viską norėjęs pats išbandyti. Mamos, močiutės kepinių receptus jau išbandė, visi draugai ir pažįstami išragavo, išgyrė, tad dabar sugalvojo, kad reikia kitokios patirties pasisemti. Ar kas nors iš to išeis, ar ši vasara jam padės pasirinkti profesiją?
„Neplanuoju virtuvėje darbuotis, traukia menai, interjero dizainas, jau kelerius metus apie tai galvoju. Esu baigęs meno mokyklos dailės ir muzikos skyrius, groju, piešiu. O konditerija irgi mielas pomėgis, kur galima kurti, improvizuoti, man tikrai ir ateityje pravers, ir dabar naudinga, užsidirbsiu truputį pinigų“, – svarstė vaikinas, pripažindamas, kad kelias savaites iki mokslo metų dar norėtų pailsėti.
Darbas kepykloje prasideda 7 val., kad atėjusieji ryte gautų šviežių karštų kepinių. Kai kalbėjomės, tądien Kristoferis kepė kibinus, bandeles, sausainius, puošė tortą, ir taip ant kojų sakė būnantis visą dieną, tai nelengva.
Abudu verslią vasarą gyvenantys gimnazistai kalbantis nepaleido iš rankų išmaniųjų telefonų – toks šios kartos išskirtinis bruožas.

Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos