Mokslo svarba: vieniems ūkininkams duotybė, kitiems – siekiamybė

Mokslas ir technikos pažanga šiais laikais neaplenkia daugumos ūkininkų, tik vieni net nesusimąstydami priima tai kaip savaime suprantamą duotybę, kiti patys mina kelius į mokslo įstaigas ir ieško savo ūkiams pažangių sprendimų. Savaitės pradžioje Rietavo savivaldybės ūkininko Stanislovo Jurkaus ūkyje buvo surengtas seminaras, šios savivaldybės bei kaimyninio Šilalės r. ūkininkus sukvietęs pasidalinti kukurūzų auginimo patirtimi ir šioje srityje taikomomis naujovėmis.

Sertifikuotos sėklos analogas

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) renginyje kalbėta ir apie kitas ūkininkams svarbias veiklos sritis, patys ūkininkai pasidalijo savo darbo patirtimi, diegiamomis naujovėmis. Ūkio šeimininkas S. Jurkus yra labai aktyvus mokslo naujovių šalininkas, jo valdose Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vėžaičių filialo mokslininkai atlieka įvairius bandymus, ūkininkas remia mokslinę veiklą.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis ŪP sakė, kad tai iš anksto neplanuotas seminaras – stimulas jį surengti buvo S. Jurkaus ūkyje kukurūzams auginti pirmą kartą panaudotos humatų pagrindu pagamintos mikroelementinės trąšos. Įdomu pamatyti gautą rezultatą ir šį augalų tręšimo metodą paskleisti tarp ūkininkų.

Kas lemia geresnį augalų derlių? „Ūkininkai įtikinėjami sertifikuotos sėklos nauda, tačiau tai pakankamai brangu. Gerindami sėklos kokybę nemažai galite nuveikti ir savo ūkiuose. Sėkla turi būti sveika, stambi ir turėti didžiausią saiko svorį, būti sunki. Kaip tokią padaryti? Net sertifikuota sėkla ne visuomet yra gera – išrūšiavus ekologinio ūkio sertifikuotą pupų sėklą iš Čekijos atsimetė maždaug 35 proc., tai nemenkas nuostolis. O jūs iš ūkinės sėklos galite padaryti tą patį – specialiais sietais išrūšiuoti sėklas pagal dydį. Kitas metodas – vibrostalas. Oro srautas pakelia grūdus, patys sunkiausi pagal fizikos dėsnius kyla į viršų. Taip jūs atsirenkate sunkiausius grūdus pagal saiko svorį. Po tokių operacijų jūsų sėk­loje neliks nei pažeistų grūdų, nei kitos kultūros priemaišų, nei piktžolių sėklų. Tokia sėklos paruošimo linija nemažai kainuoja, tačiau susikooperavę ūkininkai nesunkiai ją įsigis ir visiems jos pakaks“, – dėstė S. Dimaitis.

Biologinių trąšų svarba

Pranešėjas nemažą dėmesį skyrė biologinėms trąšoms. „Bio­loginės trąšos, taikant įvairias technologijas, gaminamos iš grunto. Skirtingai nuo cheminių trąšų ir beicų, mikroelementinės trąšos augalui nekelia streso, atvirkščiai, jį neutralizuoja, taip pat gerina dirvos aplinkos kokybę, maisto medžiagų įsisavinimą, apsaugo nuo ligų. Ūkyje, kuriame lankomės, buvo panaudotos ukrainiečių pagamintos mikrobiologinės trąšos. Apie gamybos technologijas gamintojai neatvirauja, tačiau pavyko sužinoti, kad šios trąšos gaminamos iš biohumuso, tai reiškia, jos yra šimtaprocentinė organika. Veikiamas specialių turbinų humusas suskaidomas į labai smulkias dalelytes nanomilimetrų lygmenyje. Labai didelis tokios medžiagos skvarbumas, augalas jį gerai įsisavina. Nesiūlyčiau naudoti tokių mikroelementinių trąšų, kurios pagamintos naudojantis chemija, nes tada cheminių elementų įnešite ir į savo dirvą. Geriausias gamybos būdas – mechaninis“, – patarė S. Dimaitis, taip pat pateikęs rekomendacijų, kokias trąšas pirkti, kaip jas laikyti.

Mikroelementų, kurių pagrindu pagamintos šios trąšos, esama kiekvienoje dirvoje, augalai juos naudoja. Tačiau kadangi tų medžiagų koncentracija nėra didelė, ir poveikis nėra stiprus. O panaudojus didesnės koncentracijos produktus, dirvožemyje esančias maisto medžiagas augalas įsisavina geriau.

„Slėpynės“ kukurūzuose

Ūkininkas S. Jurkus seminaro dalyvius pakvietė į 13 ha ploto kukurūzais apsėtą lauką. „Savo ūkyje kukurūzus auginti mokame, dedame daug organikos, ši kultūra kiekvienais metais užauga gera. O ukrainiečių preparatą naudojau pirmus metus, jo dėjau 2 litrus į hektarą. Galite nueiti giliau į lauką ir pasižiūrėti, kokie kukurūzai užaugo šiemet“, – siūlė S. Jurkus.

Kartu su seminare dalyvaujančiu žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ pirmininku Jonu Kuzminsku ir kitais ūkininkais žengėme toliau nuo lauko pakraščio.

„Mano ūgis yra 1,91 m, iškėlęs ranką nesiekiu kukurūzų viršūnių“, – atkreipė dėmesį J. Kuzminskas.

Kukurūzų lauke galima eiti slėpynių, už kelių šių augalų eilių jau negalėjai matyti žmogaus. Aplankytieji kukurūzai galėjo siekti kone pustrečio metro aukštį.

S. Jurkus svečiams sakė, kad minėto preparato jis panaudojo ir atoluose, tačiau laukiamo efekto nepastebėjo.

Šis seminaras priminė beveik prieš dešimtmetį Šarnelėje (Plungės r.) vykusius seminarus apie biodinaminį ūkininkavimą. Tuose seminaruose iš galvijų mėšlo, ragų ir kaukolių pagal žinovės Margarethe Voegele iš Vokietijos patarimus buvo gaminami preparatai, per žiemą brandinami užkasus juos žemėje, o pavasarį mažais kiekiais dedami į dirvožemį. Preparatas davė puikų derliaus prieaugį, nors tais laikais į šiuos metodus daugelis galbūt žiūrėjo skeptiškai. Gali būti, kad kažkuo panašios yra ir humatų pagrindu pagamintos mikroelementinės trąšos.

Žiupsnis praktikos

Naudingų patarimų galvijus auginantiems ūkininkams pateikė ŽŪR atstovė Rolanda Karazinienė, praeityje nemažai metų dirbusi pienininkystės ūkyje. „Kas karvėms labiausiai reikalinga? Tai žolės, jos sudaro 60 proc. viso jų raciono. Jei žolė gera, pieno bus. Nekalbu, žinoma, apie kiaulpienes, nes jų vertė visai prasta“, – pasakojo R. Karazinienė.

Specialistė siūlė pasižiūrėti, kokia situacija būna pavasarį, kai karvės po tvartinio laikotarpio išgenamos į laukus. „Kai žolę nupjaunate ir susilosuojate, geriausia vertė, kai jos drėgnumas yra 30 proc. Karvės skaniausiai ėda pašaro drėgnumui esant iki 40 proc. Jei šersite sausu šienu, peraugusiu silosu, įsisavinimas bus žymiai prastesnis, kris pieno primilžiai. Nepadės ir kombinuotieji pašarai. Kai karves pavasarį išvarote į pievą – duodamo pieno kiekis iškart šauna į viršų, nors kombinuotieji pašarai lieka tie patys ar net mažiau. Žemaitijos sąlygomis gegužės 25 d. visi laukai jau turi būti nupjauti, žolė susilosuota. Jei lauksite birželio, augaluose daugės ląstelienos, mažės baltymų ir energijos. Šeriant vien gera žole galima melžti 7 tonas pieno net neduodant kombinuotųjų pašarų“, – patarinėjo R. Karazinienė.

Nepeikė lektorė ir kukurūzų, tačiau siūlė sekti jų santykį racione ir kam jų duoti „Kukurūzai atėjo iš šiltų kraštų, suomiai, švedai ar danai daugiausia augina tik žolę, panaši padėtis ir Vokietijoje bei Olandijoje. Kukurūzai duodami tik karvėms ir jaučiams, o telyčioms ir veršiukams jų duoti jokiu būdu neleidžiama. Aukšto produktyvumo gyvuliams galima maišyti po lygiai žolės ir kukurūzų. Pagrindinė kukurūzų maisto medžiaga yra krakmolas, kuo jo daugiau, tuo kukurūzų vertė didesnė. Tačiau jei krakmolingumas pasiekia 40 proc., tai jau yra grūdas ir jo daug duoti negalima. Vitaminų, mineralų kukurūzuose yra labai minimalūs kiekiai, nedaug juose ir baltymų. Iš ilgametės praktikos galiu pasakyti, kad kukurūzai geriausiai užauga tokiais metais, kai atėjus javų pjovimo laikui yra lietinga ir pakankamai saulės“, – kukurūzų vietą galvijų racione įvardijo ŽŪR atstovė.

Kartu su mokslu

Ūkininkas, kurio valdose vyko lauko dienos elementų turintis seminaras, nuolat domisi mokslo naujovėmis, stengiasi pagal galimybes jas įdiegti savo ūkyje. Bendradarbiauti su LAMMC Vėžaičių filialo mokslininkais S. Jurkus yra skyręs ir nemažai savo laiko, ir žemės sklypelių bandymams atlikti. Yra tekę šiame ūkyje matyti ir moksleivių, kurie norėjo sužinoti, kaip čia auginamos karvės, kokia produkcija iš jų gaunama.

Seminaro dalyviams ūkininkas papasakojo apie savo ūkio ateities planus. „Mane labai domina biodujų jėgainės. Sakoma, kad mažiausias bandos dydis, užtikrinantis tokios jėgainės veikimą, yra 300 galvijų. Mūsų ūkyje iki tos ribos dar trūksta 70 karvių. Kadangi galvoju apie dešimtį metų į priekį, manau, kad per tą laiką gali atsirasti ir viena, ir kita. Tik dabar sprendžiu problemą: esame numatę artimiausiu metu įsirengti naują mėšlidę, tačiau svarbu ją suprojektuoti tokioje vietoje, kad ateityje ji nebūtų kliūtis biodujų jėgainei, kad nereikėtų perkelti iš vienos vietos į kitą, kitaip sakant, daryti tą patį darbą du kartus. Todėl pirmiausia reikės pasikonsultuoti su šioje srityje nusimanančiais specialistais“, – pasakojo S. Jurkus.

Seminaras ir kitiems ūkininkams tapo tribūna papasakoti apie savo ūkius, netikėtus jų veiklos pokyčius, bandymus gauti naudos galbūt ir iš tradicinių, bet ne visada rentabilių ūkio šakų.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas