Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Moters rankoms paklūsta ir švitrinis popierius

2016/02/26

Audimas, juostų pynimas, siuvimas, siuvinėjimas, mezgimas – tai tik maža tekstilės meno rūšių dalis. Jų sąrašą galima papildyti dar ir švitrinio popieriaus plastika: ši grubi, vyriška medžiaga – kaunietės tekstilininkės Renatos Vinckevičiūtės-Kazlauskienės vizitinė kortelė.

Menininkė švitrinį popierių minkština, glamžo, formuoja, raižo ir siuvinėja, siuva iš jo drabužius, gamina baldus ir kuria namų interjerą...

Dirba be pirštinių Meno mugėje „ArtVilnius‘2013“ R. Vinckevičiūtės-Kazlauskienės instaliacija „Sovietinė romantika“ buvo išrinkta geriausiu paro­dos stendu: iš švitrinio popieriaus kaunietė sukūrė visą 30 kv. m kambarį. Tiesa, po jį pasivaikščioti, atsisėsti ant sofos ar fotelio, lankytojus teko ilgai įkalbinėti: žmonės galvojo, kad viskas padaryta iš šokolado – ištirps, išteps drabužius... „Tereikėjo jiems prisiliesti prie to „šokolado“ – atšokdavo it įgelti“, – juokiasi jauna kūrėja ir sako, kad visos moterys smalsauja, ar nenukenčia rankos ir nagai, o štai vyrai pragmatiškesni, žada pasidalyti švitro atsargomis. Pasak Renatos, prekybos centro darbuotojai ją gerai pažįsta, mat perka švitrinį popierių ritiniais, skirtingo šiurkštumo, įvairių spalvų. Dar kūrybinių atradimų pradžioje menininkė išsiaiškino, kad švit­ras – tai skirtingo rupumo žvyro skalda, sumaišyta ir priklijuota prie pagrindo klijais, nuo kurių priklauso popieriaus paskirtis, iš dalies minkštumas, spalva. Kad priverstų švitrą paklusti vaizduotei, R. Vinckevičiūtei-Kazlauskienei prireikė ne vienų metų. Su metais atėjo ir gebėjimas jautriomis moteriškomis rankomis suvaldyti vyrišką šio popieriaus charakterį – ji dirba be pirštinių. „Su pirštinėmis nejaučiu medžiagos. Glamžau, minkštinu rankomis, net ir siuvu, nes siuvimo mašinos adatos lūžta, – pasakoja menininkė, kuri švitrinį popierių dar ir siuvinėja. – Ornamentus jo paviršiuje galiu išgauti ir šilkografija, purkšdama trafaretus, štampuodama, bet neretai juos tiesiog išraižau manikiūro įrankiais.“

Lobiai senelio sandėliuke R. Vinckevičiūtė-Kazlauskienė švitrinį popierių laiko savo kūrybos vizitine kortele: dar neteko girdėti, kad kas iš Lietuvos ar užsienio menininkų šią atšiaurią medžiagą naudotų kaip tekstilę. Renata prisipažįsta švit­rą atradusi atsitiktinai. „Nors baigiau muzikos mokyklą, labiausiai patiko piešti, tad svajojau apie Dailės akademiją, tekstilę. Tartum išpildžiau slaptą mamos svajonę: ji labai norėjo studijuoti dailę, bet spaudžiama artimųjų, kad iš meno nepragyvens, tapo inžiniere. Ji lig šiol nuolat kažką siuva, siuvinėja, mezga, neria“, – pasakoja R. Vinckevičiūtė-Kazlauskienė. Trečiame kurse Vilniaus dailės akademijos Kauno filiale eksperimentinį siuvinėjimą dėstanti garsi menininkė Lina Jonikė paragino improvizuoti dekoruojant netradicinius paviršius. Renata išbandė įvairius audinius, medžiagas, bet nesisekė. Ieškodama sprendimo užklydo į senelio sandėliuką ir aptiko nusitrynusio švitrinio popieriaus skiautelių. Patraukė jų medžiagiškumas – priminė apsitrynusius, nuskalbtus audinio skudurėlius, kilo noras prikelti juos antram gyvenimui. „Atsitiktinai?.. Esu staliaus dukra. Nors mano ir tėčio santykiai nėra labai šilti – mama su juo išsiskyrė, kai buvau dešimtokė, švitrinis popierius man žinomas nuo vaikystės. Prasidėjus bandymų etapui, atkak­lumo nestokojau – pakluso“, – šypsosi tekstilininkė ir pastebi, kad kūryba iš švitrinio popieriaus – vienas iš būdų prisidėti prie ekologijos.

Svarbi asmeninė patirtis Renata prisipažįsta: kiekvieno jos darbo medžiaga turi atitikti turinį bei formą ir sietis su idėja, o šią turi atspindėti pavadinimas. Technologiniai sprendimai ne tokie svarbūs, jie susidėlioja, kai subręsta mintis. Prieš porą metų Kauno bienalėje menininkė pristatė projektą „Paliktieji“, pasakojantį apie emigracijos pasekmes: iš švitrinio popieriaus prisiuvo drabužėlių ir suformavo iš jų bekūnius vaikus, vienas instaliacijas sustatė, kitas pasodino ant kėdžių, laiptų ekspozicijų salėje. „Žmonės parodoje jų net nepastebėjo. Taip ir tikrovėje: paliktų, be tėvų priežiūros ir meilės augančių vaikų niekas nepastebi – aplinkiniams jų tiesiog nėra. Deja, jei problema nepaliečia mūsų asmeniškai, ji lyg ir neegzistuoja. O menininkas negali atsiriboti nuo jį supančio pasaulio“, – įsitikinusi Renata. Šiam projektui ją įkvėpė darbas „Aš – staliaus dukra“: iš švitrinio popieriaus kurdama tokią pat suknelę, kokią vilkėjo vaikystėje, menininkė pabandė perteikti sudėtingą asmeninę tėvo ir dukters istoriją. Tai paskatino daugiau pasidomėti vaikų ir tėvų santykiais, patyrinėti statistiką – dėmesį atkreipė vis augantis emigracijos srautas, kiek tėvus turinčių vaikų yra palikti. Perprasti jų emocinę būseną, nuotaikas R. Vinckevičiūtei-Kazlauskienei nebuvo sunku, dar studijų metais dirbdama Vilijampolės dailės centre ji susipažino su panašaus likimo paaugliais. „Nedrįstu kalbėti apie visus, bet didesnė dalis mokinių man priminė mauglius: atšiaurūs, uždari, liūdni ir kartu labai nuoširdūs, atviri, jautrūs, norintys bendrauti. Tokia vienišo vaiko saviraiška“, – neabejoja Renata. Jos gvildenamas problemas idealiai perteikia kūrybinė medžiaga: šiurkštus švitro paviršius, jo grubumas primena, kad gyvenime – ne vien žydinčios gėlės. „Prisipažįstu, manipuliuoju žmonių rega ir jutimu. Apdirbtas švitrinis popierius kūriniuose mažai kuo skiriasi nuo audinio – atrodo minkštas, švelnus, bet prisilietus užvaldo kitos emocijos. Man rūpi, kad žmogus bandytų pats suvokti kūrinio prasmę, atrastų savo interpretacijas, asmenines sąsajas“, – sako R. Vinckevičiūtė-Kazlauskienė.

Brandinimo metas Žiema menininkei – minčių brandinimo, kūrybinių ieškojimų, bandymų metas. Iš vaizdinių, eskizų, aprašų geriausi sumanymai realiais darbais virsta orams atšilus, kai galima su malonumu darbuotis lauke. Šiandien tekstilininkė džiaugiasi motinystės atostogomis: kartu su vyru Dariumi augina 10 mėnesių dukrelę Gaudrę. „Dabar esu mama, žmona – šiuo metu man tai svarbiausia, nors kūrybinės mintys vis nepalieka ramybėje, – prisipažįsta Renata ir priduria: – Menininkui labai svarbu rasti medžiagą, kuri atitiktų jo charakterį. Aksomas, šilkas neatitiko mano braižo. Nors tiesmukai savęs palyginti su švitriniu popieriumi irgi negaliu: nesu nei šiurkšti, nei kieta. Mano kietumas atsiskleidžia kaip užsispyrimas siekiant tikslų ir norų.“ Savo vyro Dariaus prie technologinio proceso Renata neprileidžia, viską daro pati, jei nespėja, paprašo pagalbos draugių. Vis dėlto anglų kalbos mokytoju dirbantis, su menu nedaug bendro turintis sutuoktinis – didžiausias tekstilininkės patarėjas. „Darius gana pastabus, jo nuomonė man labai svarbi, priverčia suklusti: palauk, tikrai, kodėl čia taip... Šviežios mintys praverčia, kitaip sukčiausi kaip voverė rate“, – juokiasi R. Vinckevičiūtė-Kazlauskienė.

Eglė Leonovienė

Jolantos Levinaitės nuotrauka

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/29

„Lifosai“ siekiant atnaujinti gamybą, neatmetama ir konservavimo ar pardavimo galimybė

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateities perspektyvos vis dar lieka neaiškios, tačiau realiai neveikianti bendrovė toliau perka kai kurias žaliavas.
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...