Motinystė įkvėpė mokslą paversti pasaka

Yra daug nuostabių mamų – mezgančių, siuvančių, kuriančių fantastiškus verslus. Panaši ir Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos chemijos mokytojos, mokslų daktarės Renatos Česūnienės istorija. „Labai norėjau rasti bendrą užsiėmimą su vaiku. Pasitarę su vyru nusprendėme, kad reikia daryti tai, kas ir mums patiems būtų įdomu“, – pasakoja R. Česūnienė, su vyru Laurynu parašiusi knygelę „Mėgintuvėlio kelionės“ ir pirmoji pradėjusi rengti edukacinius chemijos eksperimentus vaikams.

Pirmas vertintojas – sūnus
Viskas prasidėjo paprastai. R. Česūnienė skaitydavo penkiamečiui sūnui „Tris paršiukus“ – dešimtis kartų iš naujo, kol labai nusibodo.
„Kartą man į rankas pakliuvo Salemono Paltanavičiaus knygelė „Labas, kaip gyveni? 14 laiškų iš girios“. Tai pasakojimai apie gyvūnėlius. Man labai patiko, kaip gamtininkas suderino profesines žinias ir pasakos žanro reikalavimus. Taip paprastai perteikė tokius įdomius dalykus, kad malonu skaityti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kai papasakojau tai vyrui, jis nusistebėjo: „O kas tau neleidžia sukurti tokios pasakos?“ Suabejojau, ar mokėsiu parašyti taip įdomiai, bet gavau pažadą, kad vyras man padės“, – prisimena Renata.
Pirmasis pasakėlės klausytojas ir vertintojas buvo sūnus Lukas. „Jis atliko ir knygelėje aprašomus chemijos eksperimentus. Nors jie skirti vyresniems vaikams, bet sūnaus pavyzdys parodė, kad tėveliai ir su jaunesnio amžiaus vaikais gali atlikti bandymus“, – pasakoja chemijos mokytoja.
Debiutuojanti autorė jautė rašymo baimę, abejojo dėl savo kompetencijos. „Esu konkreti, man viskas turi būti išdėstyta trumpai ir aiškiai. O kai pradėjau rašyti, vyras pagyrė, kad man gerai sekasi. Kai sulaukiau ir kitų palaikymo, supratau, jog žmogus gali būti tuo, kuo nori, reikia tik išdrįsti“, – teigia R. Česūnienė.

„Rašydama ir pati mokausi“
R. Česūnienė parašė pasaką apie mėgintuvėlį, kuris keliavo pažinti pasaulio, pamatyti, kad chemija yra ne tik laboratorijoje. „Čia slypi knygelės intriga ir švietimo problema – paprastai mums atrodo, kad chemija ir pasaulis yra du tarpusavyje nesusiję dalykai. Kai pati buvau mokinė, mokiausi šio dalyko, man chemija irgi buvo tik mokslas, neturintis nieko bendro su kasdieniu gyvenimu. Knygelėje pateikiau tokių pavyzdžių, kurie parodo, kaip chemija taikoma praktiškai“, – pasakoja kūrybinga mama.
Knygelė išleista prieš du mėnesius, sulaukė pripažinimo, pakeliui pas skaitytojus ir antroji Renatos ir Lauryno Česūnų knygelė. Renata vyrui pasiūlė robotikos temą, nes jis – karininkas. „Mėgintuvėlis karo akademijoje“ pasakoja apie tai, kaip chemiją panaudoja kariai.
Rašytojų duonos paragavę sutuoktiniai sustoti neketina. Leidyklai jau parengtos penkios knygelės – mėgintuvėlio kelionė kosmose, nuotykiai su fizika, įdomūs eksperimentai burbulų karalystėje, pažintis kriminalistikoje.
„Rašydama ir pati mokausi. Paskutinės knygelės praktinė dalis skirta deimantams. Maniau, kad dirbtinai galima užauginti tik mažus deimantus, pasirodo, galima ir didelius. Dirbtinius deimantus nuo tikrų sugeba atskirti tik specialistai“, – šypsosi chemijos mokytoja, anksčiau vesdavusi vaikus į Deimantų muziejų Vilniuje, kad jie pamatytų, kaip atrodo vieno karato brangakmeniai.

Ištikima svajonių specialybei
Kaip sakoma, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kai išėjo pirmoji knygelė „Mėgintuvėlio kelionės“, Renatos draugė pakvietė į savo vaiko gimtadienį. Tada R. Česūnienei šovė mintis parodyti vaikams kelis chemijos eksperimentus, net fejerverkus. „Svečiai liko sužavėti“, – prisimena ji.
Nacionalinėje dailės galerijoje chemikė R. Česūnienė kartu su galerijos edukatore Egle Nedzinskaite parengė edukacines pamokas. „Iki šiol man atrodė, kad meną ir chemiją sieja tik dažai, tačiau pasigilinusi radau daug sąsajų. Meno kūriniai, kaip menininko idėjų transliuotojai, yra ir chemijos dariniai. Panašiai ir gamtoje – matome gražiausius jos darinius, kuriuos galime užrašyti sudėtingomis formulėmis“, – sako chemijos mokslų daktarė.
Geležinkelių muziejaus edukatorė, išgirdusi apie integruotas chemijos ir dailės pamokas, pasiūlė jas vesti muziejuje. „Per porą metų visi darbeliai, edukacinė veikla susijungė į vieną projektą. „Mėgintuvėlis“ – atskiras šeimos projektas, su vyru įkūrėme mažąją bendriją“, – džiaugiasi sėkmingo darbo rezultatu R. Česūnienė.
Lietuvoje ilgą laiką chemija buvo nepopuliari, tik porą metų jaučiamas šio mokslo atgimimas. „Kai studijavau, mane atkalbinėjo nuo chemijos, gąsdino, kad negausiu darbo, bet tai buvo mano svajonių specialybė. Baigiau bakalauro ir magistro studijas, susidomėjau ekologijos tematika, jaučiau misiją išvalyti pasaulį. Baigiau ir doktorantūrą, gavau pasiūlymą dirbti Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto Ekologijos skyriuje. Tačiau jau nuo magistrantūros studijų dirbau mokykloje ir nenorėjau atsisakyti pedagoginio darbo. Man patinka jauni žmonės, noriu bend­rauti. Mokslinis darbas per daug uždaras, per mažai gyvybės“, – teigia chemijos mokslų daktarė.

Be chemijos – nė žingsnio
Knygelėms parinkdama chemijos eksperimentus, Renata remiasi keliais kriterijais – bandymus galima atlikti namuose, jie turi būti saugūs. Yra tik kelios išimtys – kai kurios cheminės medžiagos gana brangios. Fantastiškai gražus bandymas „Jonvabalių švytėjimas“ turi vienintelį trūkumą – vienas gramas liuminolo kainuoja 70 litų.
Pasak R. Česūnienės, nėra srities, kuri nesusidurtų su chemija. Šio mokslo reikia ir namų šeimininkėms. Iš tiesų anksčiau dėstant buities kultūrą būdavo įtraukiama ir chemijos pamokų.
„Su mergaitėmis einame į Kvapų namus, juk aromatai taip pat yra chemija. Mergaitės pačios pasidarė prausiklius, lūpų blizgesius. Tyrinėjome kremus, gavome daug informacijos ir apie kenksmingas medžiagas, kurios naudojamos kosmetikoje. Parengėme projektą apie kosmetiką ir užėmėme antrą vietą konkurse „Vokiečių kalba smalsiems tiksliukams“, – pasakoja aktyvi mokytoja.
Klasėje mokiniai virė ir muilą. „Be chemijos žinių jo neišvirsi, jei nemokėsi apskaičiuoti medžiagų kiekio“, – juokiasi pedagogė.
Pasak R. Česūnienės, laboratorinių, praktinių darbų, kurie patinka mokiniams, nėra daug. Kitaip – užsienyje, kur muziejuose įrengiamos laboratorijos, vaikai gali susipažinti su mokslininkų darbu.
„Labai smagu pramogauti – tai darau „Mėgintuvėlyje“, o mokykloje tenka mokytis, mokslas – ne pramoga, reikia kalti sausas formules“, – šypsosi mokytoja Renata Česūnienė.

Rita Šemelytė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.