Nacionalinė žemės tarnyba – po didinamuoju stiklu

STT direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka: „Rizikos analizės išvados bus pateiktos rugsėjį.“

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) per visą savo gyvavimo istoriją nesiliauja stebinti ir šokiruoti skandalais. Po to, kai paskutinė tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė buvo priversta su trenksmu palikti tarnybos vadovo postą, ŽŪM ryžosi atlikti šios institucijos vidaus auditą. Auditoriai pateikė nemažai rekomendacijų, kaip gerinti tarnybos veik­lą, nors esminių pažeidimų nerado. Taigi NŽT veiklą įvertino gerai. Audito išvados sudomino Seimo Antikorupcijos komisiją.

NŽT praėjusių metų veiklos analizė sutilpo į 200 puslapių ataskaitą. Šeši ministerijos specialistai prie jos triūsė tris mėnesius. Kartu su ministre Virginija Baltraitiene aptarti audito išvadų į Antikorupcijos komisijos posėdį trečiadienio rytą skubėjo ŽŪM Vidaus audito departamento direktorė Dalia Kavoliūnienė, laikinoji NŽT direktorė Aušra Kalantaitė, kiti atsakingi pareigūnai.
Ministerija šią tarnybą auditavo pirmą kartą per jos istoriją. Kodėl? NŽT turi savo vidaus kontrolės sistemą, kuri esą sklandžiai veikia.
Panašu, kad NŽT sistema, pradėta tobulinti pernai, tam tikrų pokyčių neišvengs ir šiemet. Vilniuje per dvi vietas veikusios institucijos specialistai, tikėtina, visi bus sutalpinti po ŽŪM stogu.
Viena įdomesnių naujienų – netrukus tarnyba turės naują vadovą. Pasak ministrės, norą dalyvauti konkurse pareiškė 20 asmenų, iš jų keliamus reikalavimus atitiko 12. Beje, laikinosios direktorės pavardės pretendentų sąraše nėra. Po dienos kitos jau būsiantys paskelbti konkurso rezultatai.
Ne kartą posėdyje linksniuotas, Antikorupcijos komisijos narius itin domino buvusios NŽT vadovės pasirinktas patarėjas „darbietis“, buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius.
Šis asmuo buvo įdarbintas pagal darbo sutartį ir negalėjo atlikti valstybės tarnautojams priskiriamų funkcijų. Tai nesutrukdė kartu su D. Gineikaite ir dar dviem tarnybos specialistais vykti į tarnybinę komandiruotę JAV. Taip pat jis buvo siunčiamas valstybės reikalais į Maskvą. (Beje, užsienio komandiruotėms NŽT pernai išleido iš viso 20,9 tūkst. eurų, arba 72 proc. visų komandiruočių išlaidų.)
Neaiškiais principais pasirinktas patarėjas dalyvavo atliekant NŽT regioninių skyrių patikrinimus (Šilalėje, Šilutėje, Pagėgiuose, Jurbarke, Šiauliuose, Kelmėje, Plungėje, Rietave, Telšiuose), bendros Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo komisijos posėdyje.
Susikompromitavusią NŽT direktorę atleidus iš pareigų G. Furmanavičius toliau liko tarnyboje, mat jo atleisti negali nei ministrė, nei laikinoji tarnybos vadovė. Auditoriai tik pasiūlė „tarnybos vadovybei spręsti klausimą dėl tarnybos direktoriaus patarėjo pareigybės tikslingumo“.
Po posėdžio laukė netikėtumas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ministerijos vadovybei palengvino užduotį, pareigūnai sulaikė G. Furmanavičių.
Tuo, kas vyksta NŽT, domėjosi ir domisi įvairios tarnybos. Nemažai priekaištų yra išsakiusi Valstybės kontrolė. Į daugelį rekomendacijų, kaip teigė D. Kavoliūnienė, jau atsižvelgta. ŽŪM Vidaus audito departamento vadovė priminė, koks jovalas prasidėjo panaikinus apskritis. Nebuvo atlikta jokių inventorizacijų, kitų reikalingų procedūrų perduodant funkciją. Prapuolė dokumentai. Esą tik šiais metais NŽT baigia paiešką, kiek liko valstybei už įsigytą žemę skolingų smulkiųjų žemės savininkų.
Apskričių laikais gyvavusi tvarka, tiksliau – priimti sprendimai taip pat iki šiol atsirūgsta NŽT: neteisėti sprendimai ginčijami teismuose.
Dėl NŽT darbo vis dar plaukia šūsnys skundų. Pernai jų buvo 246 – tai 41,28 proc. visų ŽŪM sistemos skundų. Auditoriams kilo abejonių, ar pakankama yra teritorinių skyrių vedėjų kontrolė, jie siūlo visiems specialistams surengti antikorupcinius mokymus, užtikrinti didesnį duomenų bazių saugumą.
Laikinoji tarnybos vadovė A. Kalantaitė mano, kad sistemos savikontrolė yra sklandi. „Centras“ esą mato visus teritorinių padalinių sprendimus. Žemės grąžinimas jau eina į pabaigą, kaime faktiškai yra baigtas. Aktualiausia miestuose kontroliuoti įsiterpusius sklypus. Paskirtas specialistas 1–2 kartus per savaitę vyksta į skyrius tikrinti priimtų sprendimų.
Antikorupcijos komisijos narius labiausiai sudomino faktas, kad praėjusiais metais teismų sprendimams dėl restitucijos vykdyti NŽT išleido gerokai per 1,3 mln. Eur.
Po šia įspūdinga suma – ir valstybei padaryta žala dėl neteisėtų NŽT tarnautojų sprendimų. Kol kas ji nėra išgryninta, tačiau šiuo metu duomenys esą kaip tik renkami, mėginami atsekti kaltininkai. Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius įsitikinęs, kad iš jų turi būti pareikalauta atlyginti valstybei padarytą žalą.
NŽT yra pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai.
Institucijos rizikos analizę atlieka STT. Pasak šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo Romo Zienkos, išvados bus pateiktos rugsėjo mėnesį. Tačiau jau dabar kriminalinei žvalgybai akivaizdu, jog pastaruoju metu situacija yra pablogėjusi. Gyventojai ne be pag­rindo tarnybą laiko korumpuota. Pirštu bakstelėjus į akivaizdų pažeidimą, skyrių vedėjai peržiūri sprendimus pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl neteisėtai padarytų bylų įrašų pradėta ne viena byla, tačiau nutraukta dėl senaties.
„Priiminėja dieviško lygio sprendimus“, – šiek tiek ironizuodamas kai kurių NŽT darbuotojų savivalę apibūdino R. Zienka.
Naujasis rizikos veiksnys, pagunda manipuliuoti nesąžiningiems pareigūnams – matavimų tikslinimas, ribų kilnojimas. Šiuo metu kaime atlikta apie 20 proc. kadastrinių matavimų.
„Girdime ir matome, kad kriminogeninė situacija bloga, sprendimų kontekste verčia sunerimti. Vyrauja kriminalinio mąstymo elementai“, – pokalbį apibendrino V. Gailius, NŽT linkėdamas skaid­rinti veiklą ir užtikrinti, kad kadastrinių matavimų skaičiavimas netaptų korupcijos objektu.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.