Nanotechnologijos skinasi kelią į Lietuvos ūkius

Kasmet pasaulyje išpurškiama apie 4,6 mln. t pesticidų. Žemės ūkyje sunaudojamu kiekiu nenusileidžia ir trąšos. Žengus į XXI a., didelius derliaus priedus krovusios mikroelementinės trąšos nebe tokios veiksmingos, augalai jas vis sunkiau įsisavina, dėl to teršiamas dirvožemis, gruntiniai vandenys. Tad nenuostabu, kad visų dėmesį sukaustė agroversle vis stipresnes pozicijas užimančios nanotechnologijos. Per trejus metus jų pranašumu spėjo įsitikinti ir kone tūkstantis Lietuvos ūkininkų.

Misija – mažinti stresą augalams
Prieš dešimtmetį nanotechnologijomis susidomėjęs Baltarusijos mokslo akademijos mokslininkas Sergejus Azizbekianas pripažįsta, kad šiuolaikinė žemdirbystė sunkiai įsivaizduojama be augalų apsaugos produktų, tačiau jis neslepia, kad kiekvienas chemijos lašas augalams sukelia didesnį ar mažesnį stresą.
Ne mažiau svarbūs ir gamtos reiškiniai: sausra, šalnos, lietaus perteklius – tai trikdžiai, išbalansuojantys augalų imuninę sistemą. Stresą patyrę augalai sunkiau vystosi, praranda atsparumą ligoms, kenkėjams. Kad augalai lengviau ištvertų sudėtingas gamtines sąlygas, jų mitybą būtina papildyti mikroelementais, įeinančiais į svarbiausių fermentų, vitaminų, hormonų ir kitų fiziologiškai aktyvių junginių sudėtį. „Ieškojome produkto, kuris sumažintų stresą augalams. Po ilgų tyrinėjimų ir eksperimentų nanodalelių pagrindu sukūrėme mikroelementines trąšas „Nanoplant“, – mokslinių ieškojimų pradžią prisimena S. Azizbekianas.

Identiškas natūraliems mineralams
Pasak mokslininko, nanodalelės yra dviejų rūšių: natūralios ir sukurtos pramoniniu būdu. „Nanoplant“ produkto sudėtyje esantys mineralai identiški natūraliai dirvožemyje randamiems mikroelementams: geležiai, manganui, kobaltui, cinkui, selenui, variui ir kt.
Nanodalelės dirvožemyje formuojasi tūkstančius metų. „Nanoplant“ gamybos procesas atkartoja natūralius, gamtoje vykstančius procesus, kurių metu formuojasi mineralai. Tik gamtoje tai tęsiasi tūkstančius metų, o laboratorijoje procesai vyksta nepalyginamai sparčiau.
Tai koks gi skirtumas tarp natūralių ir pramoniniu būdu sukurtų nanodalelių? Dažniausiai mes susiduriame su pramonėje naudojamais nanoproduktais, į kuriuos požiūris yra dvejopas: nenuginčijamas efektyvumas arba neaiškus poveikis ateityje. Abejonių kyla dėl to, kad laboratorijose pagamintų nanodalelių fizikinės ir cheminės savybės pasikeičia. Pavyzdžiui, auksą smulkinant pramoniniu būdu, jis keičia savo fizikines savybes. Paprasčiau sakant, natūraliai auksas yra geltonos spalvos, suskaidžius iki 5 nm dalelės dydžio jis tampa mėlynas, o jau 1 nm – rausvas.
Kuo ypatinga „Nanoplant“ produktų gamyba? Kuriant „Nanoplant“ nebuvo pakeistos mikroelementų cheminės, fizikinės savybės. Dėl to nėra jokio šalutinio poveikio. Tyrinėta, ir kiek laiko nanodalelės lieka dirvožemyje ar vandenyje, kaip jos veikia augalus. Pasak S. Azizbekiano, nanodalelės patenka į augalą ir per 1–2 valandas dalyvauja biocheminiuose procesuose, o patekusios į dirvą ar vandenį po 2–3 savaičių tampa įprastais, dirvožemyje esančiais mineralais (oksidais, sulfidais ir pan.).

Tinka ekologinei gamybai
„Kad būtų išsklaidytos visos abejonės, Baltarusijos Higienos institute nuo pat „Nanoplant“ kūrimo pradžios iki šiol yra atliekami išsamūs toksikologiniai tyrimai. Jie įrodo, kad mūsų produktas nesukelia jokių neigiamų veiksnių. Šie tyrimai atitinka tiek Baltarusijos, tiek ir europinius normatyvus“, – įsitikinęs S. Azizbekianas.
Be to, faktas, jog nanotrąšas leidžiama naudoti ir ekologinėje gamyboje – svarus įrodymas, kad šis produktas švarus ir saugus. Pernai Valstybinei augalininkystės tarnybai suteikus leidimą ekologinėje gamyboje naudoti ir mikroelementines trąšas „Nanoplant“, šia galimybe suskubo pasinaudoti ir mūsų ekologiniai ūkiai.

Nanofosforo paieškos
Viena iš intensyviausiai ūkininkaujančių ir siekiančių maksimalaus ekologinio ūkininkavimo ES šalių – Danija. Šios šalies mokslininkai konstatavo, kad viename hektare ūkininkai įprastai išpila apie 20–30 kg fosforo trąšų, tačiau augalai tik 15–25 proc. jų įsisavina. Apskaičiuota, kad dėl netinkamo fosforo trąšų naudojimo per 75 metus 1,5 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės sukaupia 1,5 tūkst. kg fosfatų. Dėl to Danijos mokslininkai inicijavo 2,9 mln. Eur vertės projektą, kuriuo tikimasi sukurti fosforo trąšas nanodalelių pagrindu. Projekto tikslas ambicingas – dabartinę 25 kg fosforo trąšų normą sumažinti iki 8 kg. Kopenhagos universiteto Augalų ir aplinkos apsaugos katedros mokslininkai laboratorijose pluša kurdami nanofosforą. Jei bandymai bus sėkmingi, iki 2050-ųjų tikimasi fosforo trąšų naudojimą sumažinti net 75 proc.

Ką gali „švęstas vandenėlis“?
„Nanoplant“ prieš ketverius metus atsidūrė ir mūsų mokslininkų akiratyje. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. Asta Ramaškevičienė nanoproduktus tyrinėja jau penkerius metus, o gauti rezultatai mokslininkę džiugina. „Nanoplant“ pagamintas tik iš švarių produktų, nanodalelėms apvilkti panaudotas krakmolas, todėl teigiamas efektas fiksuotas tiek naudojant ekologinio, tiek ir įprastinio ūkininkavimo sąlygomis“, – įsitikinusi ASU docentė.
Pasak jos, dėl kelis šimtus kartų didesnio nanodalelių skvarbumo augalų augimui paspartinti reikia gerokai mažesnio mikroelementų kiekio. Tokiu būdu augalai sutaupo nemažai energijos ir ją nukreipia vystymuisi, užuot ją naudoję medžiagoms transportuoti. Norint gauti teigiamą poveikį, užtenka vos 50–100 ml/ha nanotrąšų. Apie tokias mažas trąšų normas išgirdę ūkininkai sąmojingai nanotrąšas jau spėjo pakrikštyti „švęstu vandenėliu“. A. Ramaškevičienė sutinka, kad išgirdus apie tokias menkas trąšų dozes, sunku patikėti jų efektyvumu, tačiau moksliniai eksperimentai ir ūkininkų laukai kalba patys už save. „2016 m. atlikome bandymą su vasariniais kviečiais. Tais metais tiek gegužė, tiek ir birželis buvo sausringi, grūdai sunkiai dygo, vasaros pradžioje lietaus taip pat nesulaukėme. Kviečiai patyrė daug streso, negalėjo įsisavinti maistinių medžiagų. Ten, kur buvo panaudotas „Nanoplant“, pamatėme reikšmingą, apie 15 proc. didesnį derliaus priedą nei kontroliniame lauke. Kaip žmogui, taip ir augalui reikia laiko atkurti imuninę sistemą. Mikroelementinės trąšos veikia absoliučiai visas augalo dalis: šaknis, antžeminę dalį, fotosintetinę augalo sistemą. Nors bandymo metu buvome sumažinę makrotrąšų kiekį, jų pakako, nes su „Nanoplant“ augalai „dirba“ efektyviau, geriau jas įsisavina“, – tyrimų rezultatus apibendrina agronomijos mokslų daktarė.
Be to, „Nanoplant“ panaudojus su beicu ar fungicidais, sėklos daigumas pagerinamas net iki 17 proc., geriau vystosi ir šaknų sistema. Taip pat ištirta, kad lauko pasėlius geriausia purkšti dažniau, tačiau mažesnės koncentracijos preparatais. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad sumažinus purškimų skaičių ir padidinus mikroelementų kiekį, augalai gali patirti stresą, dėl to rekomenduojama pasėlius nupurkšti bent 2–3 kartus per jų vegetacijos laikotarpį.

Plotai padvigubėjo
Šiandien rinkoje yra nemažai pseudoproduktų, prie kurių prirašomas žodelis nano. Tai atbaido didelę dalį pirkėjų, tarp jų ir ūkininkus. „Prieš trejus metus pradėję bendradarbiauti su Baltarusijos mokslininkais, paprašėme nepriklausomose laboratorijose atlikti tyrimus, įrodančius, kad „Nanoplant“ iš tikrųjų yra produktas, sukurtas nanodalelių pagrindu. Tada nanotrąšas išdrįso išmėginti keliasdešimt ūkininkų, o šiandieną jų – 800. Pradėjus prekiauti „Nanoplant“ produktais, jie buvo panaudoti 40 tūkst. ha plote, o šiemet net 100 tūkst. ha“, – kaip ant mielių augančia paklausa džiaugiasi trąšomis ir žemės ūkio kultūrų sėklomis prekiaujančios įmonės „Scandagra“ pardavimų vadovas Eduardas Kapralovas.
Rinkoje nėra daug produktų, kurie tiktų ir įprastiniams, ir ekologiniams ūkiams. Maža to, „Nanoplant“ galima naudoti be apribojimų, neatsižvelgiant į oro sąlygas. Dėl šių priežasčių E. Kapralovas neabejoja šio produkto sėkme: „Nanotrąšos – pati naujausia technologija. Produktas natūralus, jis turi ekologinį sertifikatą. Produktus tyrėme Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, todėl esame įsitikinę jų efektyvumu. Siekiame, kad ūkininkai derlių augintų skirdami mažesnes sąnaudas. Tai ypač svarbu sekant pasaulinę grūdų rinką, kurioje konkurencija tampa vis aštresnė.“

Patogu naudoti
Vienas iš pirmųjų nanotrąšas praktiškai išbandė augalininkystės krypties ūkį kartu su sūnumi valdantis Kėdainių r. ūkininkas Juras Sadzevičius. Žemdirbys atsimena, kad prieš trejus metus jo vasariniai pasėliai buvo išvarginti sausros, todėl jie jau buvo praktiškai nurašyti į nuostolius. „Kartais panaudojęs įprastus mikroelementus didelio pokyčio nematau. Tačiau kviečius nupurškus nanotrąšomis, pasėliai atrodė labai gražiai ir vėliau grūdų daugiau byrėjo. Šiemet tris kartus visus pasėlius nupurškiau „Nanoplant“ produktais. Šią savaitę planuoju dar kartą nupurkšti pupas, žirnius, vasarinius kviečius“, – ūkio darbus dėlioja kėdainiškis.
Ūkininkas iš karto pastebėjo ir kitą nanotrąšų praktinę naudą: naudojimo normos nedidelės, sandėlių nereikia apkrauti šimtus kilogramų sveriančiais maišais, likusias pakuotes lengva utilizuoti. „Nanoplant“ labai patogu naudoti: 100 ml nanotrąšų galiu maišyti su herbicidais, fungicidais, augalų augimo reguliatoriais ir pan. Prieš trejus metus pradėjau nuo 2 l nanotrąšų, o šiemet jau baigiu sunaudoti 60 l. Privalumas tas, kad neiškrenta jokios nuosėdos, produktas nereiklus vandens pH. „Nanoplant“ yra vienintelis mikroelementas, kurį galima naudoti žydint rapsams“, – dėsto ūkininkas.

Paskatino kaimyno sėkmė
Nanotrąšos – ne naujiena ir Marijampolės krašte. Šiose apylinkėse ūkininkaujantis Alius Berneckas inovatyviomis trąšomis susidomėjo pamatęs kaimyno pavyzdį: „Jam nupurškus žieminius kviečius „Nanoplant“ trąšomis, pasėlių vaizdas iškart pasikeitė: jų spalva buvo sodresnė, lapai stambesni, vešlesni“, – pirmąją pažintį su nanotrąšomis prisimena jis.
A. Berneckas neslepia, kad geras pavyzdys užkrėtė ir pernai žieminius rapsus jis jau pats purškė naujos kartos mikroelementais. „Rudenį turėjome vargo su žieminiais rapsais. Viena sėjamoji gerai pagavo sėjos gylį, kita pasėjo per giliai. Pusė lauko sudygo idealiai, kitoje pusėje, maždaug 7 ha plote, dygimas truko dvigubai ilgiau, dėl to reikėjo gelbėti pasėlį. Panaudojus „Nanoplant“ net augalų spalva pasikeitė, jų šaknys spėjo įsikrūmyti, dėl to jiems buvo lengviau peržiemoti“, – tvirtina A. Barneckas ir priduria, kad šį pavasarį visi 200 ha auginami pasėliai pastiprinti nanotrąšomis.
O kas toliau?
Į šį klausimą Baltarusijos mokslo akademijos mokslininkas S. Azizbekianas atsako pasidžiaugdamas, kad einame kartu su pasaulinėmis tendencijomis ir Lietuvos ūkininkams siūlomi naujausiomis technologijomis sukurti produktai. „Kokios tolesnės perspektyvos? Šiandien baigiame kurti ypač aktualius ūkininkams elementus – nanoborą ir nanosierą, kuriuos ketiname ūkininkams pateikti jau kitą sezoną“, – inovacijų plėtros stabdyti nesiruošia mokslininkas.Kviečiame esamus ir būsimus „Nanoplant“ klientus atvykti į š. m. birželio 27– 28 d. UAB „Scandagra“ ir AB EWA organizuojamas inovacijų dienas, kur atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė