Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!

Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“

Kaimyninėje Lenkijoje Europos Komisijos lėšomis įgyvendinama vaisių ir daržovių vartojimą skatinanti programa yra skaidri ir vieša.

Sugebame konkuruoti Europoje ne vien kokybiškais produktais, bet ir gebėjimu greitai perprasti biurokratines Briuselio žaidimo taisykles bei lengvai pelnyti finansinę paramą. ES šalims narėms skirstydama voką, numatytą visuomenei informuoti ir vartojimui skatinti, Europos Komisija daug nesigilindama pamalonina ir lietuvių pateiktus projektus. Tai turėtų atverti platesnes galimybes didinti tautinių produktų žinomumą bei jų vartojimą vidaus ar užsienio (nelygu projektas) rinkose. Tačiau kaip įgyvendinami šie projektai, informacija žemės ūkio produkcijos gamintojų kažkodėl nepasiekia. Žemdirbius glumina, kad kai kada jų vardu imasi veikti ir iki tol visiškai nematytos asociacijos, viešosios įstaigos, institutai. Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos Robertos Vaičiulienės vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt)! Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją. Matyt, ir nebūtų išgirdę, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.

                                                                             Kaip pelnyti Europos Komisijos finansavimą
Parama Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto produktų pardavimui vidaus bei trečiųjų šalių rinkose skatinti Lietuva naudojasi nuo 2004-ųjų. Pareiškėjai – sektoriui atstovaujančios šakinės arba tarpšakinės organizacijos – savo parengtas vartojimo skatinimo programas pirminiam vertinimui pateikia viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (LŽŪMPRRA).
Ši jas toliau siunčia Europos Komisijai, kuri spendžia, kurios programos yra vertos finansavimo. Tam yra vertinimo komisija, samdomi nepriklausomi ekspertai.
Kaip „ŪP“ patikino Rinkos reguliavimo agentūros Paramos programų departamento direktorius Germanas Lamsodis, pelnyti Komisijos finansavimą – ne juokų darbas. Pareiškėjai turi atlikti daug namų darbų: surinkti statistinius duomenis, atlikti rinkos tyrimus, numatyti veiksmus, kurie padės pakeisti situaciją, pritraukti partnerius. Programa pateikiama anglų kalba, apima 50-100 puslapių, numatomos veiksmų atlikimo datos, įvertinamos visos išlaidos. „Patikėkite, jeigu programoje trūksta informacijos arba bus per mažas pagrįstumas, ar ekonominė vertė per maža, EK tokias programas atmeta. Mūsų programas taip pat ne iš pirmo karto patvirtino EK“, – teigė LŽŪMPRRA darbuotojas G. Lamsodis. Programos tvirtinimas nuo pateikimo momento užtrunka apie metus.
Nacionaliniu lygiu paramą administruojanti Rinkos reguliavimo agentūra kontroliuoja, ar paramos gavėjai tinkamai vykdo savo programose numatytus veiksmus. Jie kas ketvirtį turi teikti ataskaitas, be to, savo veiksmus derinti su agentūra – informuoti apie numatomas priemones, pvz., renginį, straipsnį ar kt. Pritarimo gali nesulaukti, jei veiksmas nėra numatytas programoje, teisės aktuose. Darbui su tokiomis programomis solidžios asociacijos samdo atskirą vadybininką.

Dalis programų laikinai įšaldytos
Tai ilgalaikės informavimo ir vartojimo, pardavimo skatinimo programos, trunkančios trejus metus. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos septynios tokios LŽŪMPRRA administruojamos programos. Dauguma jų skirtos trečiosioms šalims.
Trečiosiose šalyse ES produktus populiarina Lietuvos pieno ūkių asociacija, Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, Lietuvos maisto pramonininkų konfederacija, taip pat asociacija „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“. Pastaroji, susitelkusi į alkoholinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda populiarinimą, vieną programą baigia, pernai vasarą pradėjo naują. G. Lamsodžio pastebėjimu, alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija yra ypač aktyvi, ji pirmoji pelnė EK finansavimą, vos Lietuvai tapus Bendrijos nare. Po jų sukruto Pieno ūkių aosciacija, vienijanti perdirbimo įmones, kitos asociacijos.
Dauguma programų, skirtų produktams populiarinti trečiosiose šalyse, orientuojasi į Rusijos rinką. Dėl geopolitinės situacijos pastaruoju metu jos užšaldytos.
Baltijos regiono mėsos ir jos produktų žinomumu (programa pradėta 2013 m. liepą) besirūpinančios Maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis „ŪP“ tvirtino, kad pirmaisiais metais projektas Rusijoje vyko labai sklandžiai. Dalyvavimas parodose, degustacijos, lankstinukai, reklaminiai filmukai pradėjo duoti rezultatų – produktų žinomumas akivaizdžiai pradėjo didėti. Tačiau jau daugiau nei pusmetis programa nevyksta. Pasak E. Simonio, asociacija mėgina programą perorientuoti į Kinijos, Honkongo rinkas.

Vietos rinkoje – negirdėti vardai
Lietuvos rinkoje pasišovusios dirbti organizacijos, kurios laimėjo EK paramą, iki šiol žemdirbiams nebuvo žinomos.
Ekologiškų produktų informavimo veiksmų programą nuo 2013 m. liepos „įgyvendina“ VšĮ „Baltijos maisto organizacija“, pelniusi 4,1 mln. Lt paramą. ES užaugintų šviežių vaisių ir daržovių pardavimo skatinimu ir žinomumo didinimu nuo 2014 m. balandžio „rūpinasi“ asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“, kurios trijų veiksmų programai įgyvendinti EK skyrė 4,8 mln. Lt.
Nenuostabu, kad niekas nei Žemės ūkio rūmuose, nei Lietuvos ūkininkų sąjungoje, nei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijoje iki tol nebuvo susidūręs su šiomis sostinėje paskubomis įregistruotomis, vieną ar du darbuotojus turinčiomis organizacijomis, nes jos iš tiesų kvėpuoti pradėjo tik prasidėjus programų finansavimui.
VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ įsteigta 2010-ųjų vasarą, tačiau tąkart ji vadinosi Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija. Nepavykus įsitvirtinti pakuočių atliekų tvarkymo rinkoje, 2012-ųjų vasarą buvo pakeistas viešosios įstaigos pavadinimas, tikslai ir veiklos rūšis. Nuo 2013 m. prasidėjo naujas įstaigos istorijos etapas. Paskirtas naujas direktorius – Nerijus Raudonis, įmonė įregistravo paramos gavėjo statusą.
Asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ veiklos istorija dar kuklesnė. Įmonė įsteigta 2012-ųjų vasarą, netrukus įsiregistravo ir kaip paramos gavėja. Asociacijos direktorė Roberta Vaičiulienė kurį laiką dar dirbo ankstesnėje darbovietėje – buvo Gariūnų turgavietės plėtros vadovė. Įgyta darbo patirtis, ryšiai pravertė! Tarp programos partnerių įrašyta ir Gariūnų turgavietę administruojanti bendrovė „Posūkis“, ir statybą Gariūnuose vykdžiusi bendrovė UAB „Irec Baltic“, ir Panevėžio turgaus šeimininkė UAB „Kauptė“.

Augintojai abejoja efektyvumu
Paramos informavimui ir vartojimui skatinti gavėjai deklaruoja, kad įgyvendinama programa naudos duos visiems gamintojams, tačiau patys žemės ūkio produkcijos gamintojai tuo stipriai abejoja. Partneriais mieliau pasirenkamos „turtingos“ organizacijos, atstovaujančios stiprioms įmonėms. Žemdirbių asociacijos dažnai tarp jų nepatenka.
Antai populiarinimo tarp vartotojų labai pasigenda Mėsinių galvijų augintojų asociacija. Jos vadovas Darius Dzekčiorius apgailestauja, kad jie iki šiol nėra pakviesti partneriais į jokią programą: „Kas dalyvauja tose EK programose? Mums kažkodėl nesiūlo, o būtų šaunu.“ Dalyvaudami parodose patys mėsinių galvijų augintojai akcentuoja veislinį darbą ir verčiasi privačiomis lėšomis, o darbui su vartotojais neužtenka nei jėgų, nei lėšų.
Ne viena kita šakinė žemdirbių organizacija galėtų pasirašyti po D. Dzekčioriaus žodžiais. Tačiau ir tie, kurie pakviečiami būti paramos gavėjų partneriais, bendradarbiavimu nesidžiaugia. „ŪP“ kalbinti žemdirbių asociacijų atstovai pripažino, kad lūkesčiai ir pažadai buvo didesni nei tikrovėje. Kiti tiesiai rėžė, kad jokio bendradarbiavimo nėra.
Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programos priemonė yra kampanija „Penki per dieną“. Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ar daržovių reikėtų suvalgyti per dieną. (Tokią normą rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, siekiant mažinti sergamumą bei nutukimą.) „Penki per dieną“ reklaminį maketuką išspausdino vienas šalies dienraštis, sako, filmuką parodė kažkuri televizija. Ir tiek. Tai kur dingsta R. Vaičiulienės gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį? O gal ją stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra?

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.