Nederlingų žemių ūkininkams neramu

Ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse gali tapti dar kebliau. Iki šiol kompensacines išmokas gaudavę žemdirbiai sunerimę: naujuoju programavimo laikotarpiu pasikeitus vertinimo kriterijams ir metodikai, jie gali netekti išmokų, kurios buvo nors ir nedidelės, tačiau bent kiek padėjo kompensuoti didesnes gamybos sąnaudas, palyginti su tais, kurie ūkininkauja labiau palankiomis sąlygomis.
Žemės ūkio ministerija guodžia sieksianti atsižvelgti į kuo didesnės žemdirbių dalies interesus.

Mažiau palankių – nebėra
Ūkininkauti mažiau palankių vietovių sąrašas baigė galioti drauge su pasibaigusia Kaimo plėtros programa. Naujuoju finansiniu laikotarpiu atsiranda nauja sąvoka – vietovės su gamtinėmis kliūtimis. Apie artėjančius pokyčius pradėta kalbėti senokai, bene prieš ketverius metus.
Mažiau palankioms vietovėms buvo priskirta kone pusė (43,5 proc.) visų Lietuvos žemės ūkio naudmenų. Į sąrašą pateko seniūnijos ir kai kurios savivaldybės, išsiskiriančios nederlingomis žemėmis (ne daugiau kaip 32 našumo balai, grūdinių augalų derlingumas 80 proc. mažesnis negu vidutiniškai šalyje), prasta demografine situacija (gyventojų tankumas nesiekia pusės šalies vidurkio, per metus gyventojų skaičius sumažėja 0,5 proc. ir daugiau), taip pat specifinių gamtinių kliūčių turinčios teritorijos.
Apie ketinimą nuo 2014 metų pereiti prie naujos žemės ūkio vietovių su gamtinėmis kliūtimis klasifikavimo sistemos Europos Komisija pranešė prieš penkerius metus. Tokias vietoves pasiūlyta išskirti pagal aštuonis dirvožemio ir klimato kriterijus. Tarp jų nėra kriterijų, kurie iki šiol buvo įprasti. Ūkininkus ypač jaudina, kad nėra tiesioginės sąsajos su dirvų našumu.

Kriterijai, kurie bus taikomi Lietuvoje
Pasak ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, iš EK išskirtų kriterijų Lietuvai aktualūs penki. Klimato kategorijoje tai žema temperatūra (dienų, neviršijančių 5 OC, skaičius), dirvožemio kategorijoje – blogas drenažas, blogos cheminės savybės (daug rūgščių dirvų), didelis nuolydis.
Kriterijų pasirinkimas – tik mažas sprendimas, nuo kurio prasideda didesni sprendimai ir darbai.
Kriterijų pasirinkimą EK būtina įrodyti. Tam, pagal juos, šaliai narei reikia atlikti ekonominį vertinimą, peržiūrėti teritorijas, kuriose jau įveiktos gamtinės kliūtys, ir jų pavyzdžiu atskleisti, kad ekonominė veikla tapo efektyvesnė, pagaminama daugiau žemės ūkio produkcijos. V. Daugalienė pripažįsta, jog šis momentas dar nėra visiškai aiškus.
Tolesnis žingsnis – įtikinti EK dėl konkrečių vietovių, kuriose yra gamtinių kliūčių, žemėlapio.

Kada bus preliminarus žemėlapis?
Žemdirbiai tariasi jau maždaug žinantys teritorijas, kurios bus priskirtas vietovėms su gamtinėmis kliūtimis. Viceministras Saulius Cironka prisiminė, kad 2010 metais buvo paskelbtas preliminarus žemėlapis, tačiau šiandien į jį žvelgti nėra jokios prasmės.
Metų pabaigoje ar kitų pradžioje bus parengtas ir paskelbtas preliminarus orientacinis vietovių su gamtinėmis kliūtimis žemėlapis. Šiam darbui ŽŪM pasitelkė Valstybės žemės fondą.
Šalims narėms, turinčioms gamtinių kliūčių, žemėlapius reikia sudaryti iki 2018 metų sausio 1-osios. Šalys gali anksčiau padaryti šį darbą ir pradėti taikyti paramos schemą. Lietuva žemėlapį, manoma, turės nuo 2016 metų.
Kaip paaiškino V. Daugalienė, ateinantį pavasarį ūkininkai plotus deklaruos pagal senąjį žemėlapį, tačiau jis jau bus patikslintas. Vietovėms, kurios „iškrenta“ iš žemėlapio, iki programavimo laikotarpio pabaigos galima bus taikyti pereinamojo laikotarpio išmokas (mažėjančia tvarka).
ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė patikino, jog tuomet, kai bus sudarytas žemėlapis, ir bus galima numatyti šalies ūkininkams naudingiausią variantą, pagal kokią schemą taikyti kompensacinę išmoką.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.