Neišnaudotas agroverslo rezervas (nuotraukų galerija)

Lietuvoje nuolat žavimės kaimyninės Lenkijos ūkininkų gebėjimu sėk­mingai vystyti santykinai nedidelius šeimos ūkius ir dirbant kooperuotai integruoti šiuose ūkiuose pagamintą produkciją tiek į šalies vidaus, tiek ir į užsienio rinkas. Mūsų kaimynai lenkai tokiu būdu sėkmingai plečia ne tik pieno, mėsos, vaisų bei daržovių gamybą, bet ir žuvininkystę, augindami žuvis uždarose recirkuliacinėse sistemose (URS). Toks žuvų auginimo būdas taip pat labai populiarus Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Nyderlanduose. Specialistai neabejoja, kad ir pas mus tai galėtų būti perspektyvi alternatyva „traukiantis“ pienininkystės, kiaulininkystės sektoriams bei keičiantis gyventojų mitybos įpročiams ir augant žuvų paklausai.

Žuvininkystę suaktyvino ES parama
Mūsų šalyje žuvų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose kol kas tebėra naujovė, pradėta diegti tik pastaraisiais metais. Šio gamybos būdo privalumas yra tai, kad jam pakanka gerokai mažiau vandens ir žemės ploto išteklių, palyginti su žuvų auginimu tvenkiniuose.
Žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės teigimu, visos akvakultūros šakos (žuvų auginimo ir tvenkiniuose, ir URS) aktyvumą labiau išjudino praėjusiu ir šiuo ES programiniu periodu teikiama finansinė parama.
Ji teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“. Ji gali būti skirta labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, užsiimančioms arba siekiančioms užsiimti akvakultūra. O didžiausia galima paramos projektui suma gali siekti net 500 tūkst. Eur.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto vadovas dr. Algirdas Radzevičius pasakoja, kad būtent verslas, stokodamas žuvų auginimo uždarose recirkuliacinėse sistemose technologų, davė postūmį universitetui prieš trejetą metų sukurti naują studijų programą.
„Įvertinus tai, kad šalies URS sektoriui gyvybiškai reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys savarankiškai spręsti teorinius ir praktinius žuvininkystės bei akvakultūros ūkių projektavimo, statybos, technologijų ir priežiūros klausimus, nuo 2014 m. mūsų universitete startavo nauja bakalauro studijų programa ,,Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos“. Joje šiuo metu mokosi 45 studentai. Programa tiesiogiai skirta akvakultūros specialistams rengti. Šie specialistai ir bus tie žmonės, kurie galės patys vystyti URS žuvininkystę bei teikti konsultacijas kitiems“, – neabejoja A. Radzevičius. Jo mintims antrina ir ASU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas dr. Algis Kvaraciejus, pastebintis, kad ES finansavimas skatina žuvininkystės ūkius kurtis bei plėstis, tačiau jiems talkinančių biologų ar veterinarų kompetencija neprilygsta specialiai parengto žuvininkystės technologo žinioms.
Antri metai ASU veikia ir Akvakultūros centras, t. y. laboratorijos, kuriose uždarose recirkuliacinėse sistemose veisiamos įvairių rūšių žuvys bei vyksta tiriamasis darbas.

Specifinės žinios – būtinos
Šio centro vadovas Alvydas Žibas ir jame dirbantis inžinierius technologas, Tarptautinės Baltijos eršketų augintojų asociacijos prezidentas Vytautas Mockus pasakoja, kad auginti žuvis URS iš tiesų nėra taip sudėtinga, kaip daugelis įsivaizduoja. „Sakyčiau, kad tai gali būti netgi „tinginių“ verslas, nes žuvis auginant santykinai nedideliame šeimos ūkyje per dieną žmogui pakanka pasidarbuoti 1–2 val. Mat šiuolaikinės technologijos pačios automatiškai signalizuoja, kad, tarkime, rezervuare reikia „paminkštinti“ vandenį ar atlikti kokį kitą neatidėliotiną darbą“, – aiškina V. Mockus.
Pasak pašnekovų, stiprioji žuvų auginimo URS verslo pusė yra tai, kad šis gamybos būdas leidžia pagaminti daugiau produkcijos. Mat augintojas gali pats kontroliuoti auginimo sąlygas, vandens temperatūrą, pašarų kiekį ir kitus įvairius parametrus.
V. Mockaus nuomone, Lietuvoje kaip galutinę produkciją būtų galima sėkmingai auginti starkius, eršketus, ešerius, šamus, o iš lašišinių žuvų – upėtakius. URS taip pat tinka ir karpių mailiui, skirtam tvenkiniams įžuvinti, auginti.
„Kaip bebūtų keista, visais požiūriais pačią vertingiausią žuvį eršketą, kuri vertinama ne tik dėl mėsos maistinių ir skoninių savybių, bet ir dėl ikrų, taip pat naudojama medicinoje, farmacijos, kosmetikos pramonėse, auginti yra lengviausia“, – pabrėžia V. Mockus.
ASU specialistai pasakoja, kad pirmąją produkciją – apie 1 kg sveriančias URS išaugintas maistui skirtas žuvis – augintojas gauna jau po pusės metų. Pirmųjų ikrų galima tikėtis po 8–9 metų. Speciali technologija šiuo metu leidžia nustatyti 150 g sveriančių žuvelių lytį. Atskirtos patelės vėliau gali būti auginamos ikrų gavybai, o patinėliai, pasiekę 1–1,5 kg svorį, realizuojami maistui.
Atsakydamis į klausimą, kiek žuvų reikėtų realizuoti per metus, kad įdėtos investicijos atsipirktų ir ūkis būtų pelningas, A. Žibas ir V. Mockus skaičiuoja, kad šeimos ūkiui pakanka URS, kuri per metus leidžia gauti 40–60 t produkcijos.
„Infrastruktūrą šiuo atveju sudaro vandens gręžinys, vandens talpyklos, jų šildymo bei šaldymo įranga ir filtravimo sistema. Pageidautina, kad URS būtų statoma po stogu, nes praskrendantys paukščiai ir kiti aplinkos veiksniai gali tapti žuvims pavojingų ligų priežastimi“, – aiškina V. Mockus. Pasak jo, užsienio kolegų žuvininkystės specialistų skaičiavimu, investicijos į URS atsiperka po penkerių metų. Kartu pašnekovas pastebi, kad silpnoji šio verslo grandis – augintojų žinių stoka ir žuvų ligų prevencija.
„Deja, Lietuvoje būta atvejo, kai, įdėję didžiules investicijas, žmonės gavo 6 t žuvų. To, tikėtina, nebūtų nutikę, jei jie būtų aktyviai bendradarbiavę su mūsų universiteto specialistais“, – neabejoja V. Mockus.

Padėti pasirengę ir kaimynai skandinavai
Grupei šalies žuvų augintojų mokymus prieš kurį laiką jau surengę ASU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto specialistai šiai misijai buvo ištikimi ir praėjusį savaitgalį ASU teritorijoje vykusios tarptautinės miško, medžioklės, žūklės ir gyvulininkystės technologijų parodos „Sprendimų ratas“ metu, visus besidominčiuosius pakvietę į seminarą „Žuvų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose ir susidariusių atliekų efektyvus panaudojimas“. Jo metu kalbėta apie URS pasaulinę praktiką, perspektyvas, susidarančio dumblo panaudojimo galimybes žemės ūkyje ir energetikos pramonėje.
Renginio metu itin didelio dėmesio sulaukė svečio iš Norvegijos, patyrusio žuvininkystės teoretiko bei praktiko Jonny Bunes pranešimas „Inovacijos akvakultūros srityje ir pašarų žuvims gamyboje“. Svečio pastebėjimu, Norvegijoje iš fiordų žuvų auginimą perkėlus į URS, produkcijos kiekiai padidėjo du kartus. „Iš tiesų šis procesas prasidėjo prieš 50 metų, šaliai vis didesnį dėmesį ėmus skirti aplinkosaugai. Šiuo metu Norvegijoje URS per metus išauginama 1,5 mln. t žuvų, ir žuvininkystė laikoma netgi svarbesne ūkio šaka nei naftos gavyba. Sakyčiau, mūsų stiprybė yra tai, kad Norvegijoje koja kojon eina ir mokslas, ir praktinė veikla“, – neabejodamas kalbėjo J. Bunes. Ypač kryptingai šia linkme dirba Norvegijos Hedmark universitetas. Svečias žadėjo tarpininkauti, kad pagal studentų mainų programą į jį galėtų išvažiuoti studijuoti ir ASU studentai – būsimieji žuvininkystės specialistai.
Pats J. Bunes šiuo metu kaimyninėje Švedijoje yra įkūręs įmonę ACI Sweden AB. „Tai pelno siekianti įmonė, kurioje URS planuojame per metus išgauti 10 tūkst. t žuvų. Kartu kuriame ir inovatyvius pašarus. Tačiau ne mažiau svarbi mūsų misija – diegti technologines inovacijas ir demonstruoti jas periodiškai organizuojamų tarptautinių mokymų metu. Mūsų komandoje sutelkti ekspertai ne tik iš pačios Skandinavijos, bet ir iš Japonijos, Kinijos, Rusijos. Tikimės, kad artimiausioje ateityje sulauksime ir kolegų iš Lietuvos“, – kalbėjo svečias iš Skandinavijos.
Pasakodamas apie žuvų auginimo URS specifiką, J. Bunes pabrėžė, kad net 53 proc. produkto savikainos sudaro pašarų kaina. Todėl J. Bunes ir jo komanda ieško inovatyvių būdų, kaip šiuos pašarus atpiginti. Šioje srityje bendradarbiaujama ir su Lietuvos įmone „Kauno grūdai“.
„Svarbiausios žuvims skirtų pašarų sudėtinės dalys yra žuvų miltai ir žuvų taukai. Tačiau šios medžiagos pasaulio rinkose brangsta ir jų vis sunkiau gauti. O štai Japonijos specialistų sukurta technologija šiuos komponentus leidžia išgauti iš žuvų atliekų, kurios tiesiog į jūrą išmetamos ir pačioje Norvegijoje, ir kaimyninėje Rusijoje. Be to, dalį žuvų miltų pašaruose bandome pakeisti žirnių miltais. Ir tai taip pat pavyko. Nors ir ne iš karto, mat šiuo atveju svarbi ir fizinė pašaro sandara – vaivorykštiniai upėtakiai mėgsta gaudyti tik lėtai vandenyje skęstančias granules“, – inovatyvių pašarų kūrimo niuansus dėstė svečias.
Tačiau bene svarbiausia J. Bunes žinia mūsų šalies akvakultūros sektoriui yra tai, kad ACI Sweden AB yra sukurtas žuvų auginimo uždarose recirkuliacinėse sistemose modulis 30 t produkcijos gavybai per metus, kurį įmonė gali pasiūlyti ir Lietuvos ūkiams. Investicijų sumos šiuo atveju priklausytų nuo konkretaus modulio tipo. „Taip pat siūlome ir kursų programą, kurios metu augintojas sužinos apie viską, pradedant žuvų ikrais ir baigiant žuvų patiekalais“, – reziumavo J. Bunes, ne vieną standartizuotą URS modulį jau sėkmingai įdiegęs ne viename pačios Skandinavijos bei užsienio šalių ūkyje.

ACI Sweden AB atstovas Lietuvoje UAB Baltijos Akvakultūra, direktorius Robertas Odavas (tel. 8 637 67737)

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

q

Patyrusio žuvininkystės specialisto Jonny Bunes ir ASU Akvakultūros centro tyrėjo, Tarptautinės Baltijos eršketų augintojų asociacijos prezidento Vytauto Mockaus nuomonės sutampa: mokslas turi nešti naudą agroverslui.

s

ACI Sweden AB direktorius Jonny Bunes, „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir ASU Akvakultūros centro vadovas Alvydas Žibas laboratorijoje nusifotografavo atminčiai. V. Neverdauskas džiaugiasi suvedęs draugėn švedų ir lietuvių ichtiologus.

u

ASU Akvakultūros centre auginami eršketai pasaulyje vertinami ne tik dėl mėsos maistinių ir skoninių savybių, bet ir dėl ikrų, taip pat jie naudojami medicinoje, farmacijos, kosmetikos pramonėse.

r

Eksperimentinėje uždaroje recirkuliacinėje sistemoje auginami šamai jaučiasi puikiai.

t

Modernus ASU Akvakultūros centras duris atvėrė prieš metus.