Iš nekultų varpų byra žemdirbių ašaros

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras prie Žemės ūkio ministerijos tik spalio pradžioje paskelbė informaciją, jog dėl liūčių patyrę žalą visos šalies žemdirbiai turi kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusius pasėlių plotus. Tai padaryti nurodyta iki lapkričio 1-osios. Atrodo, kad pasiūlymas paskelbtas pavėluotai, nes savivaldybių komisijos kai kur nebegali tiksliai nustatyti nei laukų dydžio, nei žalos, nes žuvęs derlius jau nuskustas arba užartas. Tai ne išimtis ir Lietuvos viduryje – Kėdainių bei Raseinių rajonuose.

Žuvo 2 tūkst. ha pasėlių
Kėdainių r. savivaldybės Že­mės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas „ŪP“ sakė, kad komisija visose dešimtyje seniūnijų jau apžiūrėjo 3 925 ha, kuriuose žuvę javai sudaro 1 899 ha.
Didžiausio javų ir kitų žemės ūkio kultūrų derliaus nesuspėjo sudoroti Šėtos seniūnijos ūkininkai. Ten laukuose liko beveik 500 ha nenuimto derliaus. Vilainių seniūnijoje žiemą pasitiks 297 ha su viskuo, kas juose užaugo. Josvainių seniūnijoje likimo valiai palikti 293 ha.
Daugiausia Kėdainių rajone nuskendo žirnių – 486 ha. Liko nenukulta 294 ha vasarinių kviečių, 188 ha žieminių kviečių, nenurauta 123 ha cukrinių runkelių. Mažiausiai žiemos laukuose sulauks avižų – 12 ha, nes jų ir deklaruota tik 800 ha. Nukentėjo ir kitos kultūros – bulvės, svogūnai, gūžiniai kopūstai ir morkos. Pastarųjų laukuose liko beveik 30 ha. Didžiausių nuostolių patyrė šalyje žinomas daržininkas Vidmantas Kvedaras, taip pat Vidmantas Girdzijauskas. Tie patys ūkininkai laukuose ne savo noru paliko ir 50 ha svogūnų derliaus. 20 ha bulvių nenukasė Saulius Dambrauskas (visi trys iš Vilainių sen.).
Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specia­listė Alma Gailiūnienė išvardijo ir daugiau nuo užsitęsusio lietaus nukentėjusių ūkininkų. Tai Arvydas Augulis (Šėtos sen.), penkiolikoje sklypų nesudorojęs nemažai derliaus. Ūkininko Martyno Gružo (taip pat Šėtos sen.) laukuose liko nenuimta apie 40 ha derliaus. Didelių nuostolių patyrė ir Ernestas Saldys (Kėdainių miesto sen.), auginantis bulves ir kitas daržoves. Deividas ir Inga Čeponiai (Šėtos sen.) taip pat buvo priversti palikti derlių keliuose laukuose.
Pasak A. Gailiūnienės, praėjusį penktadienį savivaldybės gavo Žemės ūkio ministerijos raštą, kuriame pranešama, jog nuostolių ir galimų kompensacijų skaičiavimo metodikos bus patvirtintos ir išsiųstos atskiru raštu lapkričio mėnesį. Tad kol kas neaišku, kaip bus skaičiuojami ūkininkų patirti nuostoliai.

Raseiniuose sumažintas žemės mokestis
Raseinių r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Vilmantas Bacys sakė, kad Žemės ūkio ministerija galbūt per vėlai paskelbė ūkininkams galimybę rašyti prašymus dėl patirtos žalos nenuėmus viso derliaus. „Kai kurie žemdirbiai, ruošdamiesi kitų metų sėjai, jau ir skutikliais įdirbo žemę arba paprasčiausiai suarė laukus su nenuimtu derliumi, todėl tikrą žalos mastą nustatyti sunkoka“, – teigė V. Bacys.
Prašymus Raseinių r. savivaldybei pateikė 140 ūkininkų. Jų deklaruotas plotas buvo 2 555 ha, komisija iki šeštadienio nustatė, kad yra žuvę 1 813 ha. Daugiausia javų ir kitų žemės ūkio kultūrų žuvo Girkalnio seniūnijoje. Iš jos kreipėsi 21 pareiškėjas, liko nenuimta 590 ha derliaus. Iš Raseinių seniūnijos prašymus apžiūrėti laukus parašė 24 asmenys, ten žuvę 258 ha.
Bene labiausiai nukentėjo daugiau nei tūkstantį hektarų dirbantis Girkalnio sen. ūkininkas Nauris Melėšius, jis nenukūlė apie 360 ha.
V. Bacys pašmaikštavo, kad tai tas pats ūkininkas, pas kurį rugpjūčio 16-ąją lankėsi lenktynininkas Benediktas Vanagas. Pasak žiniasklaidos, tuomet šeimininkas svečiui parodė savo ūkį, supažindino su turima technika, sandėliais, papasakojo apie kasdienius darbus ir iššūkius. Lenktynininkas B. Vanagas ir ūkininkas N. Melėšius rado savo veiklų sąsajų.
N. Melėšius prieš dvejus metus stebėjo, kaip Pietų Amerikoje B. Vanagas dalyvavo Dakaro ralyje. Šįkart sportininkas į Girkalnį atvyko pasidomėti, kaip ūkininkui sekasi nuimti derlių. Lenktynininkas padėjo ūkininkui nukulti javus, tačiau ir čia, kaip ir ralyje, sutrukdė nepalankios oro sąlygos…
„Ūkininkai visada tikisi valstybės paramos, – pasakojo V. Bacys, – o štai Raseinių r. savivaldybės taryba lapkričio 26-ąją priėmė sprendimą dėl nepalankių derliaus nuėmimo sąlygų 50 proc. sumažinti šių metų žemės mokestį. Kai buvome pakviesti į ministeriją, ten mūsų dėl kokių nors galimų kompensacijų nenuteikė labai optimistiškai.“
Skyriaus vedėjo teigimu, labiausiai nukentėjo vidutiniai ūkininkai, turintys iki 50 ha žemės, matyt, jiems stigo technikos, neturėjo pajėgumų greitai sudoroti visą derlių. Stambesni ūkininkai, jeigu iš jų 200 ha liko nenupjauti 5–6 ha, net nesivargino kreiptis į savivaldybę. Dideliam ūkiui tokie nuostoliai nėra tokie dideli kaip smulkiam. Bet Raseinių rajone dar ne tokia katastrofiška padėtis, kokia buvo Aukštaitijoje.
V. Bacys įvardijo ir dar vieną problemą – tų, kurie suspėjo pasėti žieminius javus, dauguma nesudygo – sėklos išmirko ir supuvo. Tai jau neišvengiamas kitų metų nuostolis, nes reikės pavasarį grūdines kultūras iš naujo atsėti.

Stasys BIELSKIS
„ŪP“ korespondentas