Nemokėk už pieną daugiau – nubaus

Po Naujųjų metų viena didžiausią kainą už superkamą pieno žaliavą mokančių įmonių (Biržų r. veikianti UAB „Hochdorf Baltic Milk“) gavo valstybės įgaliotos institucijos (Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros) baudą. Esą su pieno gamintojais atsiskaityta ne pagal įstatymą. Turimas galvoje Ūkio sub­jektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Bauda skirta už 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. iš kelių ūkininkų supirktą pieną, už kurį mokėta didesnė kaina, nei priklausė pagal įstatymo numatytas septynias gamintojų grupes. Abiem atvejais iki 500 kg trūko kelių šimtų gramų pieno žaliavos. Pagal įstatymą, ūkininkams, pristatantiems iki 500 kg pieno žaliavos, mokama mažesnė kaina, pristatantiems 500 kg ir daugiau – didesnė.
Įmonės vadovas Audrius Juk­na tvirtina, jog laikėsi dar prieš 2015 m. rugpjūčio mėn. su pieno gamintojais pasirašytos sutarties, todėl kainos nesumažino. Be to, sutartis sudaryta remiantis valstybės teisės aktais.
Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė minėto įstatymo pataisas, kuriomis įpareigojo pieno supirkėjus nupirkti visą pieną pagal sutartis tik iš tų gamintojų, kurie kasdien patieks daugiau kaip 500 kg žaliavos. Įstatymo pataisų projektą pasiūlęs Seimo narys Bronius Pauža teigė, jog taip rūpinamasi žemdirbiais. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras Bagotyrius po atliktų pieno supirkėjų (ŽŪM yra įregistravusi 72) patikrinimo tvirtino, jog daugiausia baudų skirta dėl to, kad buvo pakeistos žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, bei dėl skirtingų kainų mokėjimo perkant žalią pieną iš tos pačios žalio pieno pardavėjų grupės. Pasak A. Bagotyriaus, pieno perdirbėjai mažiausiai nusižengė įstatymo nuostatoms, tačiau kooperatyvams, surenkantiems pie­ną iš smulkių ūkių, teko nemažai sankcijų.
ŽŪM pieno supirkimo kainų suvestinėje regimi ryškūs kontrastai. Pavyzdžiui, UAB „Hochdorf Baltic Milk“ 2015 m. lapkričio mėn. už supirkto natūralaus pieno toną vidutiniškai mokėjo 277,5 Eur, o kooperatyvai – 134,6 Eur („Roinga“), 160 Eur („Margės ūkis“), 162,7 Eur („Dovainonių agroservisas“) ir pan. Tačiau Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros patik­rinimai parodė, jog pieno gamintojams kooperatyvai mokėjo tik apie pusę deklaruojamos kainos, nes brangiai atsiėjo pieną surinkti bei išlaikyti kooperatyvų administraciją.
Paskutinę praėjusių metų dieną Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas išplatino viešą pranešimą apie tarnybos atliktą šalies pieno rinkos tyrimą. Jame konstatuojama, jog net 74 proc. pieną parduodančių ūkių yra labai maži, juose laikoma po kelias karves. Tokiems ūkiams patariama kooperuotis, tačiau tokiu atveju už pieną gaus mažesnę kainą. Pasak Konkurencijos tarybos, pieno supirkimo kainas lemia pieno kiekis, jo kokybė ir tiekimo santykių stabilumas, nepriklausomai nuo gamintojo statuso. Apibendrinusi metus vykusį pieno rinkos tyrimą, Konkurencijos taryba pasiūlė ŽŪM įvertinti, ar būtina viešinti pieno supirkimo kainas.
– Nuo rugpjūčio galiojantis ir baigiantis gruodžiui pataisytas pieno rinkos reguliavimo įstatymas pieno gamintojus menkai paguodžia, nes pieno supirkimo kainos tebėra žemos ir nestabilios, – sako Pieno tarybos narys, ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorius Vytautas Lekešys, – ne viename pieno gamintojų susirinkime reikalauta atšaukti minėtą įstatymą.
Pasak V. Lekešio, Konkurencijos tarybos atlikto pieno rinkos tyrimo išvados primena sergančio žmogaus kliedesius.
– Mes sekame pasaulyje vykstančių pieno produktų aukcionus, pagal juose skelbiamas kainas deramės su verslo partneriais, – pastebi didelei pieno gamintojų grupei atstovaujantis kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas V. Lekešys.
– Valstybė mus verčia atskleisti įmonių už pieno žaliavą mokamas kainas, – kalba Biržų r. įmonės UAB „Hochdorf Baltic Milk“ vadovas A. Jukna – Kiekvienas ūkininkas gauna kelių pieninių siūlymus ir tuomet renkasi, kuriai parduoti.
Biržiečių bendrovė superka žaliavą iš aplinkinių rajonų stambesnių pieno ūkių, atsiveža įmonės transportu. Sutartys pasirašomos dviem mėnesiams. Po Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros konsultacijų, dabar sutartys perrašytos pagal naujojo įstatymo reikalavimus, sugrupuojant tiekėjus į grupes.
Neseniai biržiečių įmonėje lankėsi grupė Seimo narių, pripažino, jog politikų priimtas pieno rinkos reguliavimo įstatymas neveikia kaip tikėtasi.
– Pieno kainą reguliuoti įmanoma tik uždarose ir turtingose šalyse, – pastebi A. Jukna, – taip yra buvę Šveicarijoje, bet prieš keletą metų šios praktikos atsisakyta.
Beveik visa UAB „Hochdorf Baltic Milk“ pagaminta produkcija (aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų koncentratai) eksportuojama, gamybą numatoma plėsti. Pasak A. Juknos, bendrovės akcininkus šiek tiek trikdo nepalanki investicinė aplinka, ypač politikų bandymai reguliuoti rinką.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.