Nepabūgusi pasipriešinti Briuseliui LŽŪBA švenčia pirmąją pergalę

ES Teisingumo Teismas ką tik pripažino, kad 2012 m. Lietuvos žemdirbiams pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija buvo neteisėta. Toks šio teismo sprendimas – didžiulis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), kuri pirmoji ėmėsi iniciatyvos pasipriešinti Briuseliui, laimėjimas. LŽŪBA generalinį direktorių Joną SVIDERSKĮ „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti šiandienos situaciją bei atsakyti, kokie bus tolesni žingsniai, siekiant negautų išmokų kompensavimo. Ar Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujins jo paties sustabdytos bylos nagrinėjimą pačioje Lietuvoje? Ar žemdirbiai gali tikėtis teigiamo ir šio teismo sprendimo? Jei LŽŪBA pavyks pasiekti galutinę pergalę, ar bus galvojama siekti ir žalos atlyginimo, nes dėl moduliacijos nukentėję žemdirbiai galbūt negalėjo laiku įgyvendinti investicinių projektų, sumokėti palūkanų bankui bei patyrė įvairių kitokių verslo nuostolių.

– LŽŪBA laimėjimas kartu yra ir ženklas visai Lietuvos valdininkijai, kad nereikia aklai vykdyti neteisėtų Briuselio užgaidų. Teigiamas Europos Teisingumo Teismo sprendimas leidžia tikėtis, kad ir antrosios bylos sprendimas dėl 2013 m. tiesioginių išmokų moduliacijos, kurią inicijavo Žemės ūkio ministerija, pirmosios bylos iniciatorių spaudžiama, Lietuvos žemdirbiams bus palankus.
O kokį sprendimą priims Vilniaus apygardos administracinis teismas, šiuo metu prognozuoti negalėčiau. Sėkmės atveju, be abejo, vėliau teistumėmės ir dėl piniginės kompensacijos, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo. Tikėtis atlyginimo už visus dėl moduliacijos žemdirbių patirtus nuostolius vargu ar būtų realu.
Teisingumo Teismo sprendimas aiškiai įrodė, kad papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI) neturėjo būti mažinamos. Tad, atrodytų, belieka priimti sprendimą, įpareigojantį išmokėti neteisėtai sumažintas sumas. Kitas dalykas – kaip greitai įvyks posėdžiai, ar valdžia nepradės ieškoti priežasčių ir būdų pridengti savo klaidą. O kad tai yra realu, liudija faktas, jog Teisingumo Teismo sprendimas iki šiol nėra patalpintas Europos Teisės departamento tinklalapyje. Ir klausimas, kodėl? Viešojoje erdvėje jau girdėti, kad valdžia esą svarsto galimybę kreiptis į Europos Komisiją. Kol kreipsis. Kol Komisija atsakys… Bet ko ten kreiptis – reikia atgailauti ir vykdyti Europos Teisingumo Teismo sprendimą. Tokiais ir panašaus pobūdžio susirašinėjimais ir procesiniais veiksmais galima sėkmingai vilkinti galutinio sprendimo priėmimą Lietuvos teismuose. Ar to reikia merdinčiai pieno gamybos šakai, visai žemdirbių bendruomenei? Kam menkinti šalį kaip teisinę valstybę? Vis dar kažkuo abejojantiesiems vertėtų perskaityti visą Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad į sumažinimus turi būti atsižvelgiama tik tokiu atveju, jeigu Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms taikomas moduliavimas. Jeigu, remiantis Reglamento Nr. 73/2009 10 straipsnio 2 dalimi, moduliavimas netaikomas mažesnėms nei 300 000 Eur dydžio išmokoms, sumažinimai taip pat neturi būti taikomi ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms.
Teisingumo Teismo sprendimo 73 punkte pažymėta, kad Reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnio 1 dalis naujosiose valstybėse ES narėse netaikoma, taikoma tik šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis. Vadinasi, taikomas tik sumų, viršijančių 300 000 Eur, sumažinimas 4 procentiniais punktais. Sprendime taip pat sakoma, kad reikalaujant taikyti moduliavimą už 2012 m. ūkininkams, kuriems bendra nacionalinių ir ES tiesioginių išmokų suma yra nuo 5 000 iki 300 000 Eur, Įgyvendinimo sprendime C(2012) 4391 final tiesioginių išmokų moduliavimas ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų moduliavimas nebuvo suderinti.
Stojimo į ES akte buvo patvirtintos šalies žemdirbiams tikrai palankios nuostatos. Pavyzdžiui, išmokų dydis, kuris 2004 m. tesiekė 25 proc. vadinamųjų senųjų ES valstybių narių išmokų dydžio, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, 2013 m. turėjo siekti 100 proc. ES senųjų valstybių narių išmokų dydį. Taip pat buvo suderėta, kad pereinamuoju laikotarpiu naujos valstybės narės iš savo nacionalinių biudžetų gali mokėti papildomas nacionalines išmokas – tokią sumą, kad bendra tiesioginės paramos suma (ES ir nacionalinių lėšų) neviršytų tiesioginės paramos senosiose ES valstybėse narėse dydžio. Ar Lietuvos žemdirbiai kuriais nors metais gavo tiesioginę paramą, prilygstančią teikiamai senosiose valstybėse narėse? Todėl žinia, kad Europos Komisija 2012 m. nurodė sumažinti mums mokamas papildomas nacionalines išmokas, buvo perkūnas iš giedro dangaus. Europos Komisija pateikė nuorodą į nežinia kieno atliktus ir aprobuotus skaičiavimus, niekur neskelbto darbinio dokumento versijoje, neva išmokų lygiai 2012 metais senosiose ir naujosiose valstybėse narėse susilygino. Kadangi Lietuvoje didžioji dalis PNTI buvo mokama gyvulininkystės ūkiams, jie labiausiai ir nukentėjo. Analogiška situacija vėliau susiklostė ir 2013 m.
LŽŪBA Žemės ūkio ministerijos vadovams, Seimo nariams konkrečiais skaičiais įrodė, kad taikyti moduliaciją nėra pagrindo. Dėl to tiesiogiai raštu kreipėmės ir į tuometį ES žemės ūkio ir kaimo reikalų komisarą D. Čiološą, bet sulaukėme tik formalaus atsakymo. Siūlėme ministerijai, pritarus Seimui, išmokėti paramą, nepaisant Komisijos sprendimo, kad pastaroji, jeigu nepripažintų savo klaidos, bylinėtųsi teismuose. Tai būtų buvęs politinis protingas sprendimas. Deja, teisybės iš pradžių teko ieškoti vieniems. Vėliau į teisinį ginčą įsijungė ir Vyriausybė.

Komentarą parengė
„ŪP“ korespondentė
Rasa PRASCEVIČIENĖ

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.