Nepriklausomi valdybų nariai: idėjų kūrėjai ar valstybės įmonių duobkasiai?

Kodėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įvykdytą nepriklausomų narių atranką į valstybės įmonių valdybas dalis ūkiškos visuomenės pasitiko nepatikliai ar net priešiškai? Juk dauguma į valdybas patekusių nepriklausomų narių – žinomi žmonės, žemdirbių asociacijų nariai, įmonių vadovai. Aiškėja, jog prieštaros bangą sukėlė abejonės, kieno valią ir kokią veik­los kryptį vykdys naujieji valdybų nariai.

Mažas, bet svarbus žodis Kai Makedonijos karalius Pilypas užkariavo visą Graikiją, bet neįveikė Lakonijos, jis drąsiems šio krašto gynėjams išsiuntė laišką: „Jeigu aš įsiveršiu į jūsų šalį, didžiausią jūsų miestą sulyginsiu su žeme.“ Karių atsakymas karaliui buvo vienintelis žodis: „Jeigu“. Tam tikrą kliūtį simbolizuojantis žodelytis jeigu tapo ganėtinai svarbus, aptariant pavasarį paskelbtos bei neseniai pasibaigusios nepriklausomų narių atrankos į ŽŪM valdomų įmonių valdybas rezultatus. Ministerijos teigimu, bendrovių valdybas papildžius nepriklausomais nariais, šie turėtų sustiprinti bendrovių valdyseną, pateikti naujų iniciatyvų ir idėjų, kaip valdyti bendroves ir tobulinti jų veiklą. Jeigu jiems tai bus leista padaryti – prieštarauja skeptikai ir jau pateikia konfliktinių pavyzdžių. „Ir jeigu tik jie iš viso spės susitvarkyti nepriklausomų valdybos narių dokumentus – nes juk tas ŽŪM valdomas įmones rengiamasi privatizuoti“, – ironizuoja laikinai einantis Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas Sigitas Dimaitis. Žemės ūkio rūmai, augintojų asociacijos jau seniai ragino per­tvarkyti nelanksčią, lėtą, su­sta­barėjusią valstybinių veis­li­ninkystės įmonių veiklą, jas perduodant žemdirbiams ir daugiau iniciatyvos atiduoti pripažintoms veislininkystės institucijoms bei patiems ūkininkams. Pačią idėją papildyti įmonių valdybas nepriklausomais nariais ŽŪR taip pat kėlė vieni iš pirmųjų. Tad kodėl dabar, kai viskas jau, regis, vyksta, žemdirbių savivaldos atstovai tokie skeptiški?

Valdybose – po tris nepriklausomus narius Kovą ŽŪM paskelbė, o gegužę baigė nepriklausomų valdybos narių atranką į dešimties bendrovių valdybas (ŽŪM akcijas valdo 15-oje). Kadangi kai kuriose bendrovėse (AB „Kiaulių veislininkystė“, AB „Lietuvos veislininkystė“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Šilutės veislininkystė“ ir UAB „Šeduvos avininkystė“) jau buvo atrinkta po vieną nepriklausomą valdybos narį, turintį ūkio šakos žinių, tai papildomai buvo renkama dar po vieną kandidatą, turintį ūkio šakos, kurioje veikia konkreti valstybės valdoma bendrovė, žinių, ir po vieną, turintį kompetencijos strateginio planavimo ir valdymo srityje. Tad šių įmonių, taip pat UAB „Lietuvos žirgynas“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, UAB Dotnuvos eksperimentinis ūkis ir UAB Upytės eksperimentinis ūkis valdybos pasipildė kiekviena trimis nepriklausomais nariais. Tik UAB „Šilutės pol­de­riai“ kandidatų žinios ir mo­ty­vacija, komisijos ma­ny­mu, buvo per menka. Kitas ne­pri­klau­somų valdybos narių atrankos eta­pas į valstybės valdomas bendroves vyksta birželį, renkami ne­pri­klau­somi valdybos nariai į AB „Jo­navos grūdai“, UAB „Šilutės polderiai“ valdybas bei UAB Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo stebėtojų tarybą.

Daugiausia pretendentų – žirgininkystėje Kandidatų į nepriklausomus valdybų narius atrankoje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė „ŪP“ pasakojo, kad atrankos komitete trys nariai buvo ŽŪM atstovai, likusieji keturi – Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ir Ūkio ministerijų bei Turto banko atstovai. „Situacija džiuginanti: nors buvo galima manyti, jog žemės ūkio įmonės vadybos specialistams ne itin įdomios, vis dėlto pretendentų į valdybos narius, ypač strateginio planavimo srityje, susilaukta itin gausiai, o kandidatai buvo aukštos kompetencijos. Tad atranka pasiteisino, rinktis tikrai buvo iš ko“, – kalbėjo departamento vadovė. Kandidatų į vienos valdybos nepriklausomus narius būta nuo 3 net iki 12 – tiek pretendentų kandidatavo į „Lietuvos žirgyno“ valdybos strateginio planavimo srities specialistus.

Atstovaus ne asociacijas, o tik save Kokie gi motyvai įvairių sričių specialistus skatino kandidatuoti į žemės ūkio įmonių valdybas? Pasak V. Žoštautienės, anaiptol ne finansiniai, nes numatytas atlygis už valdybos nario veiklą gana kuklus: 100–200 eurų; per metus leidžiama sumokėti ne daugiau kaip 5 tokius mokesčius. Į sričių žinovus pre­ten­duojantys asmenys dažniausiai akcentavo, jog įmonė jiems svarbi, ir pabrėžė siekį padėti įmonei sklandžiai veikti, plėtoti veislininkystę. O pretenduojantys į valdybų strateginio valdymo specialistus, pabrėždavo savo tos srities patirtį ir siekį nauju požiūriu, įžvalgomis praturtinti įmonių valdymą. Ne vienas kandidatas pastebėjo ir įmonių valdymo trūkumus: mažai komercinių paslaugų, menką dėmesį rinkodarai, veiklos viešinimui.

Priminė didžiulę atsakomybę už įmonę Tokią atranką ŽŪM rengė pirmąsyk, nors, pasak V. Žoštautienės, šiek tiek patirties įgyta organizuojant atrankos procedūras į valstybės įmonių valdybas. „Pagrindinis nepriklausomo valdybos nario veiklos ypatumas – jog net ir įvairių asociacijų atstovai įmonių valdybose atstovaus kaip fizinius asmenis pačius save, ir visos pareigos bei atsakomybė jiems teks kaip asmenims, o ne kaip asociacijų atstovams. Ir dirbti jie turės būtent tos įmonės, o ne savo asociacijos labui“, – pabrėžė pašnekovė. Įmonėse, kuriose ŽŪM valdo 100 proc. akcijų, nepriklausomi valdybų nariai šią savaitę turėtų būti patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu, o kuriose akcijų valdoma mažiau – akcininkų susirinkimų metu. Nepriklausomas valdybos narys dalyvauja bendrovės valdyme, vertinant ir priimant strateginius sprendimus. Jis kartu su vadovu ir kitais valdybos nariais peržiūri įmonės finansinius ir veiklos planus, pusmečio ir ketvirčio veiklos ataskaitas, siūlo ir sprendžia, kokiomis kryptimis įmonei veikti, teikia pasiūlymus, kaip geriausia įgyvendinti strateginius planus, ir t. t. „Ši veikla – tai įmonės valdymas, galintis turėti žymių pasekmių bendrovės darbui, tad tai visų pirma – didžiulė atsakomybė“, – priminė ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė. Nauja tai, jog šios kadencijos įmonių valdyboms ir vadovams ŽŪM suformuluos konkrečius lūkesčius artimiausiam laiko­tarpiui.

Kas kurs proveržį: naujos valdybos ar nauji savininkai? Vos prieš porą mėnesių augintojų asociacijos susitikime su ministerijos atstovais Žemės ūkio rūmuose diskutavo, kaip galėtų vykti planuojama valstybinių įmonių pertvarka. Šnekėta apie proveržį, kuris būtinas veislininkystėje, ir apie tai, kaip kurti veiksmingesnę veislininkystės sistemą, kuri geriau tenkintų ūkininkų ir verslininkų poreikius. Tačiau dabar ŽŪR atstovams nebeaišku, kas gi bus to proveržio varomoji jėga: jeigu valstybines veislininkystės įmones planuojama privatizuoti – kokia gi prasmė šiandien rinkti nepriklausomus valdybų narius? „Naujas šeimininkas ateis su savo vizija, su savo komanda, automatiškai bus keičiamos valdybos – o šie žmonės, gaišę laiką atrankose, po pusmečio gali būti nebereikalingi. Iš šalies žiūrint – beprasmiai veiksmai. Jau vien dėl šios priežasties atranką būtų buvę protingiau sustabdyti. Ar Žemės ūkio ministerijoje kairė nežino, ką daro dešinė?“, – neslėpė kartėlio laikinasis Rūmų pirmininkas S. Dimaitis.

Ką norėjo, tą ir atsirinko? Antroji priežastis, dėl kurios kilo nepasitenkinimas ŽŪM surengta nepriklausomų atstovų atranka, yra tai, jog nors kandidatai ir atrinkti pagal visus teisės aktus ir procedūras, tačiau –neatsižvelgus į ūkininkų savivaldos, augintojų asociacijų rekomendacijas. „Savotiška toji atranka. ŽŪM sukūrė atrankos komisiją, kurios dalyviai – kitų ministerijų atstovai. Iš pradžių buvo sutarta, jog į valdybas deleguosime po vieną kandidatą. Dalis jų buvo atrinkti. Po to kažkodėl nepriklausomų narių skaičius valdybose buvo padidintas, tačiau apie tai mes nebuvome informuoti. Tad galima sakyti, komisija ką norėjo, tą ir atsirinko. Dabar visiškai neaišku, kokie žmonės ir kokiais sumetimais buvo atrinkti. Juk į tokius postus einama su tam tikra vizija, žinojimu, ką galėtum padaryti. Bet ką gi bendra gali nuveikti atsitiktiniai į vieną būrį surinkti žmonės, ypač jei jie nelabai įsigilinę į konkrečią sritį? Juk kur jau kur, bet veislininkystės srityje problemų – apstu. Kaip jas spręsti – ŽŪR ne kartą siūlė, Veislininkystės komitetas taip pat turi tam tikrą viziją. Kur kas daugiau naudos būtų buvę, jeigu Žemės ūkio ministerija būtų paprašiusi Žemės ūkio rūmų, kaip pagrindinės savivaldos organizacijos, atstovaujančios veislininkystę, deleguoti organizacijų atstovus. Tada būtų galima parinkti žmones, kurie turi viziją ir ne tik nori, bet iš tikrųjų galėtų kažką pakeisti. Bet gal kaip tik to nenorima?“ – svarstė S. Dimaitis. Laikinasis Žemės ūkio rūmų vadovas labiausiai pasigenda konstruktyvaus dialogo su ŽŪM.

Valdybų naujokai jau patiria spaudimą Nusivylęs ir ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas. „Didžioji dalis bendrovių turėtų būti parduotos kaip paprastos komercinės įmonės: valstybei nebeliktų naštos. Prieš pat Vyriausybės sprendimą dėl įmonių privatizavimo vyksta nepriklausomų valdybos narių atranka – išeitų, tas įmones vėl bandoma išsaugoti, išlaikyti valstybinėmis, prisidengiant tuo, kad neva ateis nepriklausomi valdybų nariai ir kažką padarys. Bet labai kažin ko nepadarysi: jų valdymo principus iki šiol diktuoja ŽŪM“, – kalbėjo Veislininkystės komiteto pirmininkas, anksčiau ne kartą akcentavęs, jog pažangios veislininkystės varomoji jėga – privatus, o ne valstybinis sektorius. Pašnekovo teigimu, jeigu dalis įmonių netrukus iš tiesų bus privatizuojamos, dabartinės naujosios valdybos automatiškai pasidarys nebereikšmingos, nes įmonės taps verslo struktūromis, rinkos dalyvėmis. O jeigu jas vis dėlto norima išsaugoti – tai proveržio laukti nėra ko: kad ir kaip žiūrėsi, tos įmonės yra našta valstybei. S. Dimaičio ir E. Gedgaudo abejones dėl nepriklausomų valdybos narių vaidmens dar labiau sustiprino pirmosios nesutarimų kibirkštys, įsiplieskusios kai kuriose valdybose. Ne paslaptis, jog ilgametė trintis tarp bendrovės „Kiaulių veislininkystė“ ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovų sustiprėjo, A. Baravykui tapus nepriklausomu šios įmonės valdybos nariu: ką tik išrinktą valdybos narį jau netgi siekiama pašalinti iš valdybos. Į šiuos procesus ŽŪM nesikiša – taip tarsi patvirtindama, jog iš naujokų valdybose kardinalių siūlymų bei pokyčių net nesitikima.

Ugniagesiai, vadybininkai apie žirgus išmano geriau? Su nepasitikėjimu į permainas ŽŪM valdomų įmonių valdybose reagavo ir žirgininkai. Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentas Kęstutis Saikevičius ironiškai įvertino, jog nepriklausomiems kandidatams ŽŪM suformulavo itin griežtus reikalavimus – kone kaip kandidatuojant į pačią ministeriją. „Gal dėl to, kad būtų išrinkti tie, kurie tas sąlygas atitiko, o ne tie, kurie norėtų ir galėtų valdybose dirbti?“, – svarstė pašnekovas. K. Saikevičius kol kas nenorėjo spėlioti, ar naujieji valdybos nariai turės kokios nors teigiamos įtakos žirgininkystei – mat su kai kuriais dar teks susipažinti, nes iki šiol nei matyti, nei girdėti. Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius Vidas Isoda pasidžiaugė, jog šakos žinovai – Raminta Sakalauskienė ir Aloyzas Jaciunskas – išties žinomi šios srities žmonės, „tokie, kurie ir numirs, būdami prie arklio“. Tačiau iš karčios įvairių šalies žirgynų ankstesnio valdymo patirties V. Isoda gali išvardyti apsčiai liūdnų ir skandalingų pavyzdžių, kai į veislininkystę atėję žmonės iš šalies „priskaldo malkų“. „Valdybose jau būta žmonių ir iš gaisrinės, ir iš keramikos įmonės. Šitoks genofondas žirgynuose. O žirgai nuo rudens grūdų negavę. Keli arkliai šį pavasarį dar išėjo savo kojom. Arba kažkas nusprendžia, kad nereikia mėsinių galvijų, jie neapsimoka, ir išparduoda pusvelčiui“, – skaudžius atvejus vardijo pašnekovas. Todėl V. Isoda gerokai abejoja dėl ŽŪM pasirinkto atrankos į įmonių valdybas būdo.

Kodėl nepasiklausta dirbančių tose srityse? „Žirgininkystėje, veisli­nin­kys­­­tėje apstu problemų. Mes, vi­suo­meninės organizacijos, ŽŪR veis­lininkystės komitetas, au­gin­to­jų asociacijos – esame tie, kurie tiesiogiai „verda“ šioje srityje. Gal kandidatų būtų pasiūlę asociacijos, ūkininkai? Juk čia dirbantys žmonės kiaurai vieni kitus pažįsta, žino ir stipriąsias, ir silpnąsias puses. Yra tokių, už kuriuos kolegos niekada nebalsuotų. Padoru būtų buvę į mūsų rekomendacijas atsižvelgti, bet kažkodėl mūsų niekas nieko nė neklausė. Be reikalo“, – įvertino pašnekovas. V. Isoda žirgininkystėje, o juolab žirgų ristūnų sporte, pasigenda tikro, gyvo intereso, valstybės paramos: „Pasaulyje netgi tarakonai savo nišą turi – vyksta jų lenktynės. O pas mus nė žirgų ristūnų nereikia...“

Kiek laisvi bus nepriklausomi nariai? „Šiandien kelia daug abejonių, ar visi valdybų nariai iš tikrųjų galės būti nepriklausomi. Svarbu, kaip jie atrenkami, kas patikrina jų kompetenciją. Tam tikros grupės asmenų pažįstami, draugai, gali būti deleguoti į valdybas, turint tam tikrų sumetimų. Kaip tik Vyriausybės pasitarime svarstėme projektą dėl šitų valstybės įmonių pertvarkos. Gali būti, kad kai kurie nepriklausomi valdybų nariai nebus visiškai laisvi, priimdami vienokius ar kitokius sprendimus“, – ŽŪM motyvais abejoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. O jeigu taip nutiktų, gresia, kad kai kurios šiuo metu gerai veikiančios įmonės gali būti sužlugdytos, o naujieji valdybų nariai taptų įmonių duobkasiais. „Komitete dar nebuvo pristatyta oficiali ministerijos pozicija, bet kiek man žinoma, Veislininkystės tarnybą ruošiamasi naikinti ar su kažkuo jungti. Vyriausybės programoje gyvulininkystė yra prioritetas – tačiau kaip tada suprasti norą sunaikinti svarbią tarnybą, kuri turėtų įgyvendinti tas prioritetines užduotis?“, – kalbėjo politikas. K. Starkevičiaus manymu, ŽŪM atrankoje derėjo pasiklausti ir žemdirbių organizacijų atstovų nuomonių, ieškoti bendrų, abiem pusėms priimtinų, tinkamiausių kandidatų. Deja, Žemės ūkio rūmų vadovo rinkimus nukėlus į kitus metus, žemdirbių organizacijos šiuo metu akivaizdžiai nustumtos į šoną, žemdirbių balsas neretai lieka neišgirstas.

Baubus susikuriame patys Su tokia Seimo nario nuomone nesutinka jau beveik dvi kadencijas nepriklausomu valdybos nariu bendrovėje „Panevėžio veislininkystė“ dirbantis ūkininkas, modernaus ekologinio mėsinių galvijų ūkio savininkas Nikolajus Dubnikovas. Pasak pašnekovo, tokia sąmokslo teorija prieštarautų įvykių logikai: juk ankstesnės kadencijos valdybose nepriklausomų narių būta po vieną, taigi tuo metu ŽŪM, kaip pagrindinė akcininkė, valdybose turėjo daugumą savo tarnautojų ir teoriškai galėjo priimti kone bet kokius sprendimus. Kai nepriklausomų narių skaičius išauga iki trijų, tai padaryti sunkiau. „Dabar kaip tik kalbama apie tai, kaip rasti būdų įmones, kurios reikalingos viešajam interesui, nepaleisti po „privatizavimo plaktuku“, apsaugoti nuo „prichvatizavimo“ ir sustiprinti, kad jos atliktų tą funkciją, kuri reikalinga žemdirbiams“, – įsitikinęs N. Dubnikovas. Nepriklausomo valdybos nario vertinimu, be reikalo ŽŪM vaizduojama it koks baubas. Informacija, kad bus renkami kandidatai į valdybos narius, buvo vieša. Per keletą darbo metų bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ valdyboje ūkininkas teigė nepatyręs jokio spaudimo: atmosfera valdyboje buvo darbinga ir geranoriška, protingi siūlymai buvo priimami, galų gale, apie valdybos darbo efektyvumą jau byloja įmonės rezultatai. „Galima sakyti, bendrovę „Panevėžio veislininkystė“ prikėlėme iš pelenų: investavus ES lėšų, sutvarkyta materialinė bazė, įmonė yra viena iš pelningiausių šiame segmente valstybės valdomų įmonių. Dar stinga konkrečios vizijos, kas turėtų būti su ta įmone daroma ir kas jos materialinėje bazėje turėtų vykti. Mano vizija – siekdami plėtoti veislinę gyvulininkystę, turėtume su savo užauginta veisline medžiaga peržengti nedidelės Lietuvos rinkos ribas, išeiti į tarptautines rinkas. Būtina toliau plėtoti jau sukurtą įmonės materialinę bazę, kad joje galėtų vykti visos Lietuvos tarptautinis kasmetinis veislininkystės pasiekimų renginys, kurio metu pristatytume šalies veislininkystės pasiekimus. Naujosios kadencijos valdyboje šia kryptimi ir dirbsiu“, – kalbėjo N. Dubnikovas.

Valdybose – reformatoriai, naujų idėjų kūrėjai? „Dabar, atėjus daugiau nepriklausomų narių, tikiuosi, vyks būtent tai, ko nori valstybė: generavimas idėjų, vizijų, kur link turėtų įmonė judėti, kokią turėtų atlikti funkciją, ar gali likti dabartiniame statuse, ar ją teks reorganizuoti, o gal privatizuoti. Sustiprintos, išplėstos valdybos įtraukia žmones iš reikiamos srities, kad būtų rastas optimalus kelias kiekvienai įmonei. Manau, dirbti tikrai įmanoma, o juolab dabar, kai nepriklausomi nariai valdyboje bus trys. Matyt, nepasitenkinimą daugiau lemia įvairių interesų grupių kova“, – apibendrino ūkininkas.

Reikalavimai nepriklausomiems valdybų nariams Teisės aktai numato, kad nepriklausomi valdybų nariai atrenkami viešo konkurso būdu iš „nepriekaištingos reputacijos“ asmenų. Valdybos narys gali būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės ar kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Be numatytų atrankos kriterijų iš nepriklausomų valdybos narių, ŽŪM tikisi: kad jie neturėtų interesų konfliktų, gebėtų kritiškai mąstyti bei aiškiai perteikti mintis, laikytųsi itin aukštų etikos standartų, galėtų skirti pakankamai laiko ir įsigilinti į įmonės veiklos specifiką, turėtų valdybos, vadovo ar vadovybės lygio darbo patirties.

Nepriklausomi valdybų nariai „Lietuvos žirgynas“: šakos žinovai – Raminta Sakalauskienė ir Aloyzas Jaciunskas, strateginio planavimo ir valdymo srities specialistas – Giedrius Daugmaudis. „Šilutės veislininkystė“: šakos žinovai – Laura Mišeikienė, Rolandas Bilskis, strateginio planavimo – Darius Dzekčiorius. „Panevėžio veislininkystė“: šakos žinovai – Arvydas Šlivinskas, Povilas Kaušpėdas ir strateginio planavimo specialistas – Nikolajus Dubnikovas. „Lietuvos veislininkystė“: šakos žinovai – Viktorija Švedienė, Vilius Žiogas, strateginio planavimo specialistas Romantas Kančauskas. „Kiaulių veislininkystė“: šakos žinovai – Algis Baravykas, Irmantas Povilauskas, strateginio planavimo specialistas Edmundas Adomavičius. „Šilutės polderiai“: strateginio planavimo specialistas Gintaras Lubauskas. Įmonėse, kuriose ŽŪM valdo 100 proc. akcijų: „Gyvulių produktyvumo kontrolė“: šakos žinovai – Tomas Raudonis, Arvydas Kardišauskas, strateginio planavimo specialistas – Laimis Jančiūnas. „Šeduvos avininkystė“: šakos žinovai – Žilvinas Augustinavičius, Marius Rakickas. Strateginio planavimo specialistas bus išrinktas per papildomą atranką. Dotnuvos eksperimentinis ūkis: šakos žinovai – Vilmantas Tovenskas, Ramūnas Antanaitis, strateginio planavimo specialistas – Kęstutis Ambrazaitis. Upytės eksperimentinis ūkis: šakos žinovai – Vilmantas Tovenskas, Ramūnas Antanaitis, strateginio planavimo specialistas – Rolandas Masilevičius.

Rasa MASIOKAITĖ „ŪP“ korespondentė