Neša kitokią žinią – sveikesnę, tradiciškesnę

Į senovinę panaši „Ukmergės duona“ daugiausia gaminama rankomis. Šįkart ją rankomis formuoja – glosto – kepėja Brigita Šostak.

Lietuvoje – daugiau nei 300 duonos ir jos gaminių kepyklų. Kiekvienai nelengva įsitvirtinti vietos rinkoje ne tik dėl didelės konkurencijos.
„Šalyje mažėja įprastos duonos ir batono valgytojų. Pastaraisiais metais jų sumažėjo maždaug 6 procentais. Taip atsitiko todėl, kad mažėja gyventojų ir populiarėja balta forminė pusryčių duona“, – pastebi Ukmergėje veikiančios įmonės „Ukmergės duona“ direktorius Raimondas Bareišis. Paradoksas, kad jo vadovaujamos įmonės darbo sėkmę labiausiai lemia ne reagavimas į pakitusius duonos ir jos gaminių vartotojų įpročius, o ištikimybė tradicijoms.

Kepalas – puiki dovana
„Daugelis labai pamėgo saldžias duonas. Tai viena priežasčių, kodėl padaugėjo susirgimų cukralige. Net vaikai ja vis dažniau suser ga, – temą apie pakitusius duonos valgytojų įpročius tęsia „Ukmergės duona“ technologė Vilma Pavilavičienė pabrėždama, jog pasiduoti blogybei, t. y. gaminti žmogui patinkančią, tačiau sveikatai kenkiančią produkciją – ne visada geriausias būdas išsikovoti vietą rinkoje: – Mūsų įmonė nori nešti kitokią žinią – sveikesnę, tradiciškesnę!“
Kad neapsirikta pasirinkus tokią kryptį, byloja rezultatai. „Net 90 proc. visos mūsų įmonėje iškeptos duonos sudaro tamsi su natūraliu ruginiu raugu. Jį patys auginame, brandiname. Taigi sėk­mingiausia mūsų įmonės duona – juoda: ji labiausiai vertinama, perkama“, – tvirtina UAB „Ukmergės duona“ direktorius R. Bareišis, išskirdamas ypatingą, jo žodžiais, įmonės gaminį – „Ukmergės duoną“. Ši nuo 1999 metų kepama duona – ir įmonės, ir Ukmergės miesto bei rajono vizitinė kortelė. Ukmergiškiams nereikia sukti galvos, ką įteikti garbiems svečiams, ką vežti dovanų į Vilnių iškilioms asmenybėms. Jie žino – visi džiaugsis dovanų gavę „Ukmergės duonos“ kepalą, sveriantį beveik 3 kilogramus. Jis tradicinę lietuvišką duoną primena ir skoniu – ne tik forma, dydžiu.

Be konservantų, pagardinta rankų šiluma
Svarbiausia, saldžiarūgštė, natūralaus raugo „Ukmergės duona“ gaminama be konservantų ir daugiausia rankomis. „Ji ilgai brandinama. Nuo raugo užraugimo iki iškepimo praeina para. Tik tešla automatiškai maišoma. Visas kitas darbas – rankų. Rankomis iš kubilo paimta tešla sveriama ir krečiama į skardas, jose rankomis formuojama – glostoma. Tai širdies ir rankų darbas. Per 14 valandų trys žmonės iškepa 2,5 tonos duonos“, – kaip atsiranda senovišką primenanti „Ukmergės duona“, pasakoja įmonės technologė V. Pavilavičienė. Pasak jos, duonos tešla – gyvas, į aplinką reaguojantis organizmas. Duona, sugerdama rankų šilumą, tampa gardesnė. Šią tiesą patvirtino štai kokia įmonės praktika.
„Vilkmergės duona“ taip pat buvo gaminama daugiausia rankomis. „Didėjant jos pardavimams rankų darbą pakeitėme automatizuotu. Pirkėjai netruko pastebėti, kad „Vilkmergės duona“ ne tokia skani kaip anksčiau – mažiau ėmė jos pirkti. Teko vėl rankas telktis“, – mena įmonės „Ukmergės duona“ vadovas R. Bareišis.

Grybukai – antroji vizitinė kortelė
Aštuoni įmonės gaminiai apdovanoti „Metų gaminio“ aukso medaliais. Tarp apdovanotųjų – „Ukmergės duona“, „Vilkmergės duona“, „Ukmergės grūdėtoji“, „Ruginė duona be mielių“, „Meduoliniai baravykai“. Pastarieji – taip pat įmonės vizitinė kortelė, gaminami įdedant daug rankų darbo. Įpakuoti dėželėse po 400 g bei 250 g, populiarėja kaip dovana.
Grybukų tešla – ne biskvitinė, kaip įprasta, o meduolinė. Atskirai kepami rankomis suformuoti grybukų koteliai ir kepurėlės. Dalys sujungiamos rankomis, jomis tepamas ir glajus.
Tautinio paveldo produkto sertifikatus pelnė du įmonės gaminiai – „Kaimiškas meduolis“ ir apvalios formos „Ruginė duona be mielių“.
Be cukraus įmonėje kepama „Kauno duona“, „Rugytis“. Apie iš speltos – senosios veislės kviečių – miltų iškeptos „Speltos duonos“ sveikuoliškumą byloja jai suteiktas „Rakto skylutės“ ženklas. Juo žymimi sveikatai naudingi maisto produktai, kuriuose yra mažiau riebalų, cukraus, druskos, daugiau skaidulų nei tos pačios grupės gaminiuose.

Įmonės darbuotoja Aldona Stalnionienė rengiasi raikyti gėlių ornamentu puoštąją „Krašto duoną“.

Duona sausėja, kai miltai neplikyti
„Stengiamės į gaminius nedėti konservantų. Nededame net pelėjimą stabdančių medžiagų“, – aiškina direktorius R. Bareišis.
Pasak technologės V. Pavilavičienės, duonos pelėjimas – natūralus procesas. Duona ima pelėti, kai atsiranda grybelis. Taip atsitinka duoną laikant drėgnoje aplinkoje. Saulė spartina pelėsių dauginimąsi. Kita vertus, drėgmė gali slypėti pačioje duonoje ar batone. Taip esti, kai gaminant duoną naudojami plikyti miltai, o batoną – raugas. Duona, iškepta be plikinio, ir batonas, iškeptas be raugo, greitai išsausėja, nėra aromatingi.
Tinkamai laikomi duona ar batonas, į kuriuos nepridėta pelėjimą stabdančių medžiagų, neturėtų supelyti per nustatytąjį jų galiojimo laiką, net jei juos gaminant naudoti plikinys ar raugas.
Technologė pataria: „Duona, batonas nepelys laikomi vėsiai ir sausai, kasdien vis kitame švariame polietileno maišelyje.“
Didžiausią galimybę mėgautis per 50 metų veikiančios „Ukmergės duonos“ gaminių įvairove – duona, batonais, bandelėmis, tortais, pyragais – turi Ukmergės, Anykščių, Širvintų, Utenos, Kaišiadorių, Molėtų, kitų Aukštaitijos rajonų žmonės, apsiperkantys minėtų vietovių parduotuvėse, kurios priklauso Lietuvos vartotojų kooperatyvui.
„Įmonės „Ukmergės duona“ savininkas – Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas“, – aiškina jos vadovas R. Bareišis. Įmonės produkcija, bet ne visa, tiekiama ir didiesiems prekybos tinklams.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.