Nežalinsi – nuostoliai 40 Eur/ha. Žalinsi – nuostoliai 1000 Eur/ha

Lyg žinodami, kokios perspektyvos laukia žirnių, LAMMC Žemdirbystės instituto selekcininkai išvedė ne vieną naują jų veislę. Deja, parodoje „Agrovizija 2014“ ūkininkai jais dar perdėm nesidomėjo.

Šiais skaičiais abejoti nereikėtų, nes Briuselyje vykusiame ES šalių Grūdų ir aliejinių augalų komitetų pasitarime Europos Komisijos (EK) atstovai pripažino, kad dabartiniai žalinimo reikalavimai daugeliui šalių narių atneš didžiulių nuostolių. Kiekvienai valstybei būdingas savitas klimatas, dirvožemis, augalų ir jų auginimo technologijų įvairovė, tad žemdirbiams jie siūlė teikti sprendimus, kaip šiuos reikalavimus supaprastinti.
Kadangi dabartinių žalinimo reikalavimų vis tik reikės laikytis, ne vienam šalies žemdirbiui kyla aibė klausimų dėl žalinimui skiriamo ploto, vietos sėjomainose, ankštinių augalų sėklų ir efektyvių augalų apsaugos produktų stokos. Jau dabar nuogąstaujama, kaip reikės realizuoti visoje ES pagausėjusį ankštinių augalų derlių?
Kitas erzinantis klausimas – kiek lėšų praras ūkininkai, įsivėlus netikslumams sėjomainose?

Patikros ir sankcijos – neišvengiamos
Iš 2014 m. deklaruotų 2 mln. 847 tūkst. ha daugiamečių žolių pievos iki penkerių metų užima 522,4 tūkst. ha; daugiametės ganyklos, senesnės nei penkerių metų – 371 tūkst. ha; pievos, skirtos pašarams gaminti, – 71 tūkst. ha. Prie neariamos žemės reikėtų priskirti maždaug 100 tūkst. ha plotą, skirtą įvairios paskirties želdynams ir kitoms reikmėms, tad žalinimo reikalavimus reikėtų taikyti maždaug 1,85 mln. ha ariamos žemės.
Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto departamento Išmokų skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Karbausko, šiemet ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves (EFA) sudarys tik pūdymas ir azotą kaupiantys augalai. Siekiant deklaravimo tikslumo, kraštovaizdžio elementus (tvenkinius, griovius, medžių grupes ir medžių eiles) bei apsaugines juostas pareiškėjai deklaruos nuo 2018 m. Azotą kaupiantys augalai, tinkami EFA plotams, – visų rūšių dobilai, lubinai, pupos, žirniai, vikiai, rytiniai ožiarūčiai, liucernos, lęšiai, barkūnai, gargždeniai, esparcetai, seradėlės.
„Remiantis nuorodomis, 1 ha pūdymo atitinka 1 ha EFA, o 1 ha azotą kaupiančių augalų – tik 0,7 ha EFA. Pvz., jei ūkis turi 100 ha ariamos žemės, žalinimo reikalavimams įvykdyti pakaktų 5 ha pūdymo, bet azotą kaupiančiais augalais (tarkime, žirniais) reikėtų apsėti 8,5 ha, – aiškina A. Karbauskas. – Patartina laikyti juodąjį pūdymą, bet jei plotas apsėtas dirvą gerinančiais augalais, bus patikra, ar nenuimamas derlius. Šiuo atveju augalai turi būti užarti.“
Jei žalinimo reikalavimams bus pasirinkti azotą kaupiantys augalai, derlių nuimti būtina, bet plotą teks apsėti žieminiais javais (iki lapkričio 1 d.) arba ražienas palikti žiemai. Sėjos laikas iki lapkričio 1 d. tinka ir pūdymams. Manoma, kad tokie reikalavimai padės sukauptam azotui išsilaikyti dirvoje. Tarpiniai augalai priskiriami dirvos struktūrą gerinantiems augalams.
Išmokų skyriaus vyriausiasis specialistas A. Karbauskas patikslina ir kitus žalinimo reikalavimus: „Jei šalies daugiamečių pievų ir ganyklų sumažėja daugiau kaip 5 proc. (skaičiuojant nuo kiek daugiau kaip 900 tūkst. ha), jas turės atsėti tie, kurie prieš 2-3 metus deklaruotose ganyklose ar pievose šiemet deklaruos pasėlius. Bus fiksuojami 2012 ir 2015 metų duomenys.“
Tačiau žemdirbius labiausiai domina išmokos ir sankcijos, susijusios su žalinimu. „Šiems metams numatyta vienkartinė išmoka – 102 Eur/ha. Ją sudaro pagrindinė išmoka – 60 Eur/ha ir išmoka už įvykdytus žalinimo reikalavimus – 40 Eur/ha. Jeigu pastarieji reikalavimai įvykdyti iš dalies, atitinkamai mažinama žalinimo išmoka. Pvz., jei 100 ha ūkyje nėra nei baltyminių augalų, nei pūdymų, bet auga daugiau nei trijų rūšių augalai, žalinimo išmoka mažinama per pusę. Kad ūkininkas negautų šios išmokos visai, ūkyje turi būti pasėti tik vienos rūšies augalai, tarkime, kviečiai“, – aiškina A. Karbauskas.

Nėra galimybių atsispirti valdžios keistenybėms
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovo Aušrio Macijausko, ūkinės ankštinių augalų sėklos jau nėra, nedaug likę ir sertifikuotos sėklos, kuri gerokai pabrangusi. Žirniai kainuoja apie 350-400 Eur/t, pupos dar brangesnės. Sėjos norma – žirnių apie 300 kg/ha, pupų – 250 kg/ha. Be to, ankštinių augalų pasėlių priežiūra, derliaus nuėmimas ir apdorojimas gana sudėtingas. „Augalų apsaugos priemonių sąrašas labai trumpas – efektyvių beicų nėra, todėl pasėlius apsaugoti nuo ligų ir ypač kenkėjų bus sudėtinga. Augdami žirniai gula, pupos sunoksta ne iš karto, reikės defoliantų. Produkcijai paruošti didės džiovinimo išlaidos, – vardija būsimus nuostolius A. Macijauskas. – Dar 2011 m. EK buvo suskaičiavusi, kad žalinimo priemonių įgyvendinimas sieks 3-4 tūkst. Lt/ha (daugiau kaip 1000 Eur/ha) papildomų išlaidų, kurių jokia parama nekompensuos. Pasirinkimo nėra, nebent visai nevykdytume absurdiškų reikalavimų ir atsisakytume žalinimo išmokos (apie 40 Eur/ha).“
Ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus (Kupiškio r.) nuomone, dideliame ūkyje išspręsti žalinimo problemą gana sudėtinga. Daugiau kaip 140 ha skirti pūdymui – per didelė prabanga, juolab kad dar 100 ha rengiamasi melioracijos rekonstrukcijai. „Sėsime žirnius, nes turime gero atsėlio savos sėklos. Kita kalba apie žirniams ir pupoms skirtus beicus bei fungicidus. Jų efektyvių nėra, bet duota komanda sėti ir visi ją vykdysime“, – tvirtina Z. Aleksandravičius ir priduria, jog atsispirti valdžios keistenybėms galimybių mažai. Ūkininkas pasakoja, jog prieš kelias dienas jis grįžo iš Briuselyje vykusio ES šalių Grūdų ir aliejinių augalų komitetų pasitarimo, kur EK atstovai pripažino, kad dabartiniai žalinimo reikalavimai daugeliui šalių narių atneš didžiulių nuostolių. Kiekvienai valstybei būdingas savitas klimatas, dirvožemis, augalų ir jų auginimo technologijų įvairovė, tad žemdirbiai turėtų teikti pasiūlymus, kaip šiuos reikalavimus supaprastinti. Patys EK atstovai konkretaus sprendimo nepasiūlė, bet ir reikalavimų neatšaukė, sakydami, kad visus klausimus žemdirbiai gali išspręsti su vietine valdžia.
A. Macijauskas pridūrė, kad pasitarime buvo minima, jog šiemet už pažeidimus sankcijų taikyti gal nereikėtų; 2016-aisiais žalinimo reikalavimai bus tikslinami, o realių pokyčių galima tikėtis tik 2017-aisiais.

Trūksta sėklų ir efektyvių pesticidų
Pernykščiais deklaravimo duomenimis, juodasis pūdymas užėmė 81,8 tūkst. ha, sideracinis – 5,5 tūkst. ha, žirnių pasėliai (su ražienomis) – 41,1 tūkst. ha, pupos (su ražienomis) – beveik 23 tūkst. ha, įvairūs varpinių ir ankštinių (baltyminiai-aliejiniai augalai) javų mišiniai – 21,4 tūkst. ha. Žemdirbių ruoštasi žalinimo reikalavimams, juolab kad panašų plotą (apie 140-160 tūkst. ha) ir šiemet teks skirti žalinimui. Tik abejojama, ar dešimtis tūkstančių hektarų užims pūdymai, nes ūkininkai stengsis sėti ankštinius augalus, kurių produkciją galima realizuoti.
„Ūkininko patarėjui“ pasidomėjus ankštinių augalų sėklų kiekiais, Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) direktorius Julius Grašys teigė, kad sertifikuotos žirnių ir pupų sėklos pakaks 44 tūkst. ha apsėti, o jei trūks, yra ūkinės sėklos. Be to, neaišku, ko žemdirbiams daugiau reikės – ankštinių augalų ar daugiamečių žolių sėklos? Neaišku, kokie plotai bus skirti pūdymams.
UAB „Agrolitpa“ direktorius Virginijus Kliučininkas ekologiniams ir intensyvios žemdirbystės ūkiams siūlo pirmo atsėlio kelių veislių žirnių, pupų, pašarinių siauralapių lubinų, vikių, raudonųjų, rausvųjų ir baltųjų dobilų sėklų. Gyvulininkystės ūkiuose (pašarams ir ganykloms atsėti) išpopuliarėjo rytiniai ožiarūčiai, didėja gargždenių ir liucernų sėklų paklausa. Šiemet pradedama prekiauti vienmečių persinių dobilų sėkla. Be to, pažangiausi ūkiai nebe pirmus metus sėjomainose pritaiko rausvuosius dobilus. „Tad žalinimo reikalavimams įgyvendinti sėklų netrūks“, – garantuoja „Agrolitpos“ vadovas.
UAB „Baltic Agro“ Sėklų grupės vadovas Henrikas Selezenevas teigia kitaip. Pasak pašnekovo, kad ankštinių augalų sėklos trūksta visoje Europoje, paaiškėjo metų pradžioje. O kad Lietuvoje pasiūla atitiktų paklausą, reikia dar 4-5 tūkst. t sertifikuotos sėklos, tik jos nėra iš kur importuoti. „Sėklininkystės įmonės jau pernai spėliojo, koks bus žirnių ir pupų sėklų poreikis šį pavasarį, nes pernai jų pakankamai žemdirbiai užsiaugino savuose ūkiuose. Manyta, kad, kaip ir javų, reikės apie 15-20 proc. sertifikuotos ankštinių augalų sėklos (bendro jos poreikio). Tačiau suklysta. Savame ūkyje užauginti bei paruošti žirnių ir pupų sėklą sėjai ne taip paprasta, – įsitikinęs H. Selezenevas. – Tam tikslui nėra tinkamų auginimo technologijų, todėl nukenčia sėklų kokybė (daigumas ir užkratas ligomis). Šiuo atveju kaip yla iš maišo išlenda Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) įžvalgumo ir noro stoka minėtoms problemoms spręsti.“
Sėklininkystės srityje didelę patirtį turintis H. Selezenevas tvirtina, jog be beicų joks ūkininkas kokybiškos sėklos neužaugins. Be to, ir fungicidų, ir insekticidų pasiūla negausi. Tad ir derlius, ir jo kokybė bus prasta.
„Nesuprantama, kodėl į žalinimo reikalavimus VAT nesureagavo prieš 1-2 metus, o dabar negali pagreitinti ir užregistruoti reikalingų augalų apsaugos priemonių? – stebisi Sėklų grupės vadovas. – Abejoju, kad ankštinės žolės padės išspręsti žirnių ir pupų sėklų trūkumą. Jų sės tiek, kiek reikia pašarams.“
VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Stončienė informavo, kad beicų ankštiniams augalams nėra. Žirniams nuo ligų apsaugoti registruoti keturi fungicidai: „Rovral Aqua Flo“, „Prosaro Signum“ ir „Switch 62.5 WG“. Trys jų tinka pupoms (be „Rovral Aqua Flo“). Tiek žirniams, tiek pupoms nuo kenkėjų registruoti trys insekticidai: „Decis mega“, „Fastac 50 EC“ ir „Cyperkill 500 EC“. Kiek didesnė herbicidų pasiūla vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms pasėliuose naikinti.
Tačiau ar čia minėtos augalų apsaugos priemonės efektyvios, ypač pasėjus nebeicuotą sėklą, duomenų nėra.
Dar nepasėję žemdirbiai susirūpinę, kur reikės realizuoti žirnių ir pupų derlių. Juolab kad ir ES šio derliaus nei perdirbs, nei suvartos, nes būsimai perprodukcijai nepasiruošta: dalis žirnių bus sunaudota pašarams, dalis – maistui, tačiau pupų poreikiai labai maži. Galima sėti sojų ar kitų ankštinių augalų, tik vargu ar galima tikėtis pelno.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.