Niekas negali padovanoti tik tėvų meilės

Šilalės savivaldybės seniūnijų socialiniai darbuotojai prieš šventes pasijuto esą tikri Kalėdų Seneliai – geri žmonės išpildė 147 mažųjų šilališkių svajones ir atsiuntė į seniūnijas vaikų taip laukiamų dovanų. Vis dėlto nemažai vaikų svajoja ne apie saldainius, žaislus ar naujus drabužėlius – dešimtims norėtųsi bent jau sapne pabūti namuose, pamatyti mamą ir tėtį.

Šilalės savivaldybės seniūnijų socialiniai darbuotojai prieš šventes pasijuto esą tikri Kalėdų Seneliai – geri žmonės išpildė 147 mažųjų šilališkių svajones ir atsiuntė į seniūnijas vaikų taip laukiamų dovanų. Vis dėlto nemažai vaikų svajoja ne apie saldainius, žaislus ar naujus drabužėlius – dešimtims norėtųsi bent jau sapne pabūti namuose, pamatyti mamą ir tėtį.

Ne visiems namuose saugu
Liūdnos šios Kalėdos bus penkiems vaikams iš Laukuvos seniūnijos – lapkričio viduryje, mirus tėtei, jie visi buvo išvežti į globos įstaigas. Mažiausiasis, vos dvejų metukų, atsidūrė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, keturios mergaitės globojamos Šilalės socialinių paslaugų namuose. Kartu su jomis apgyvendinta ir mama, tačiau jai ilgiau pabūti svetimoje vietoje neužteko kantrybės: palikusi dukras, moteris išskubėjo pas ožkas ir šunį.
Tokių istorijų, kai vaikai pasijunta nereikalingi, Šilalės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė žino dešimtis, bet laimingas pabaigas skaičiuoja ant vienos rankos pirštų. Pasak vedėjos, vaikai namus praranda dėl to, kad jiems pas tėvus nesaugu.
„Kai liepiame pasirūpinti vaikais, mamos dažnai mums priekaištauja: valgyti yra ką, aprengti, ko jums dar reikia? Deja, duonos riekės vaikams neužtenka, jiems reikia bendravimo, užuovėjos, o tą gali duoti anaiptol ne visi tėvai“, – neslepia B. Sragauskienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad laukuviškiai iš namų išvežti dėl tos pačios priežasties: ligota moteris penkiems savo vaikams negalėjo užtikrinti saugumo. Teisėsaugininkai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vyresniųjų mergaičių patirto smurto, B. Sragauskienė įsitikinusi, jog byla ateinančiais metais neabejotinai pasieks teismą.
Dažniausiai, vedėjos duomenimis, prieš vaikus smurtaujama socialinės rizikos šeimose, o jų Šilalės rajone yra net 112, jose auga 238 vaikai. Vien šiemet socialinės rizikos šeimų sąrašas pasipildė 17 šeimų, auginančių 23 vaikus. Iš socialinės rizikos šeimų sąrašo išbraukta 11 šeimų, tačiau tik penkios pakeitė gyvenimo būdą.
Per pastaruosius penkerius metus Šilalės r. užfiksuotas 371 smurto prieš vaikus atvejis. Didžioji dalis jų priskiriami psichologiniam smurtui, kai tėvai neprižiūri vaikų, nepaiso jų poreikių, girti neleistinai „auklėja“ savo atžalas, palieka juos vienus. Esame užfiksavę 21 fizinio ir 12 lytinio smurto atvejų. Dėl fizinio smurto panaudojimo nuteisti šeši asmenys, kitais atvejais paskirtos baudos už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą.
„Ištirti ir visi seksualinio smurto atvejai – tarp kitko, nepasitvirtino tik vienas pranešimas, visais kitais atvejais arba jau priimti teismo sprendimai ir smurtautojai atlieka bausmę, arba dar vyksta ikiteisminiai tyrimai“, – sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Skaudžiausia, pasak B. Sragauskienės, kad dažniausiai vaikus skriaudžia artimiausi žmonės. Šiemet teismui perduoti 23 administracinės teisės pažeidimo protokolai dėl netinkamo tėvų valdžios panaudojimo.

Trukdo ne tik alkoholis
Nors daugelis galvojame, kad visos socialinės rizikos šeimos geria, specialistai tvirtina, kad daugiau nei piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu yra neturinčiųjų elementarių socialinių įgūdžių. Iš 112 socialinės rizikos šeimų sąraše esančių net 65 šeimos vaiko teisių apsaugos specialistų akiratin pateko dėl socialinių įgūdžių stokos.
„Jei iš savo tėvų negavai, kaip tai, ko neturi, gali duoti savo vaikams? Ir auga jau kelinta karta be meilės, nemokomi pasikloti lovos, išsivirti sriubos, išsiskalbti ir išsilyginti drabužių. Socialinės darbuotojos stengiasi to išmokyti, bet ne visada pavyksta“, – apgailestauja B. Sragauskienė.
Įvairiausiais būdais stengiamasi padėti atsitiesti ir toms šeimoms, kuriose pagrindinė problema – alkoholis. Jau kelinti metai Šilalės savivaldybės visuomenės sveikatos biurui savivaldybė iš biudžeto skiria lėšų gydymui nuo alkoholio – sutinkantieji gydytis vežami koduotis.
Pasak pašnekovės, išsiblaivę tėvai kitomis akimis pažvelgia į savo gyvenimą, atsiprašinėja ir socialinių darbuotojų, ir vaiko teisių apsaugos specialistų už savo bjaurius poelgius, tačiau ne visi sugeba ištverti nelengvą kasdienybę. Pavargę nuo rūpesčių ir nepriteklių, dažnai vėl griebiasi velnio lašų ir vėl krinta į duobę, paskui nusitempdami ir savo vaikus.
Skaudžiausia, kai vaikai pradeda trukdyti asmeniniam moterų gyvenimui ir tampa nereikalingi – tada nepadeda nei prašymai rūpintis vaiku, nei siūlymai apsigyventi socialinių paslaugų namuose. „Buvo atvejis, kai mama paliko vaiką, nes jo į savo namus nepriėmė sugyventinis“, – pasakojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Laikinoji globa – ne nuosprendis
Šilalės rajone yra 116 tėvų globos netekusių vaikų, 53 jų globojami institucijose – socialinių paslaugų namuose, Pajūrio globos namuose, Viešvilės ir Plungės vaikų globos namuose. Kitais 63 rūpinasi globėjai. Tik 18 vaikų globoja visiškai svetimi žmonės.
Skaičiai rodo, kad problema yra neabejotinai didelė: per penkerius metus tėvų valdžia apribota 52 asmenims. Vien šiemet jos neteko šeši gimdytojai, dar du laukia teismo. Netrukus jį pasieks trys naujos bylos, kurioms dokumentus dabar rengia Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos.
„Visuomet pirmiausia nustatoma laikinoji globa – tai tikrai nėra nuosprendis visam laikui atimti vaikus, todėl socialiniai darbuotojai iš visų jėgų stengiasi padėti šeimai, siekia, kad vaikai kuo greičiau galėtų grįžti į šeimą. Jei žmogus, iš kurio laikinai atimami vaikai, susimąsto ir per metus pakeičia gyvenimo būdą, galima tikėtis, kad savo vaikais rūpinsis. Išbandome visus įmanomus variantus, deja, reikia pripažinti, jog dažniausiai po metų tenka prašyti teismo apriboti tėvų valdžią“, – apgailestauja B. Sragauskienė.
Šiemet laikinoji globa nustatyta 40 vaikų, 19 jų grįžo į šeimas. Blogiausia yra tuomet, kai grąžintais vaikais šeima vėl nustoja rūpintis ir tenka dar kartą priimti skaudų sprendimą. „Vaikams tai didžiulė trauma, todėl, kai antrą kartą jie paimami iš šeimos, prašome teismo riboti tėvų valdžią“, – sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Siūlo pagrindą po kojomis
Moterims, kurios nori pradėti naują gyvenimą ir stengiasi išsaugoti savo vaikus, atspirties tašku gali tapti prieglobstis socia­linių paslaugų namų krizių cent­re. Pasak šių namų direktoriaus Gedimino Raudoniaus, šiais metais čia glaudėsi trys šeimos, dabar gyvena dvi mamos su septyniais vaikais.
Su trimis vaikučiais čia apsistojusi 26 metų šilališkė savo namus turėjo palikti dėl vyro psichologinio smurto. Prieš porą metų, pasak moters, kitą pamilęs jos sutuoktinis atsibodusią žmoną nuolat kankino nepagrįstais pavydo priepuoliais ir nesibaigiančiais priekaištais. Kantrybės netekusi jauna moteris šį rudenį atsisakė administratorės pareigų vienoje miesto įmonėje, tačiau šeimos neišgelbėjo.
Su mažuoju ant rankų stovėdama prie lango ir žiūrėdama į tolius, trijų vaikų mama neslėpė už viską labiau trokštanti ramybės ir darbo – kai tik jauniausias sūnelis pasveiks, žadėjo griebtis bet kokio užsiėmimo.
„Eisiu kad ir gatvių šluoti – iš kaimo esu, jokio darbo nebijau“, – sakė šilališkė, kuriai krizių cent­ras suteikė galimybę geriau įvertinti savo gyvenimą ir pagalvoti, kokia ateitis laukia jos vaikų. Jei reikės, moteris čia galės gyventi pusmetį, o per tą laiką gal sulauks ir savivaldybės socialinio būsto.

Sėkmės istorijos – retos
Deja, ne visos mamos taip saugo savo vaikus, o ir praradusios juos neskuba susigrąžinti. Per penkerius metus Šilalėje buvo tik du atvejai, kai teismas sugrąžino paklydėliams tėvų valdžią. Vienas vaikas motinai sugrąžintas prieš pat pilnametystę, nes ir mama, ir sūnus labai norėjo gyventi kartu.
Kitu atveju teismo sprendimas grąžinti tėvų valdžią mamai nepasiteisino – nors atrodė, kad ji sugebės pasirūpinti savo mažaisiais, netrukus paaiškėjo, kad linksmybės šiai moteriai svarbiau už vaikus. Dabar jie vėl auga globos namuose.
Tačiau būna ir į stebuklus panašių dalykų. B. Sragauskienė atsimena atvejį, kai, žmonai mirus, našlys palūžo, todėl vaikus teko paimti į globos namus. Išvykęs dirbti į užsienį, žmogus atsitiesė, susigrąžino tėvų valdžią ir išsivežė savo atžalas į užsienį. „Tai buvo vienintelis atvejis per 15 metų, kai žmogus, kuriam buvo apribota tėvų valdžia, atnešė mums gėlių ir padėkojo, jog padėjome jam ateiti į protą“, – prisiminė B. Sragauskienė.
Kad ir kaip gerai aprūpinti atrodo vaikų globos namai, ten gyvenantiesiems trūksta tėvų meilės – ir joks geras žmogus šios vaikų svajonės negali nupirkti.
Vien Šilalės socialinių paslaugų namuose Kalėdas švęs dvi dešimtys vaikų. Pasak šios įstaigos vadovo G. Raudoniaus, tėvai geriausiu atveju aplankys trečdalį vaikų. Ir niekas kitas, išskyrus savivaldybės atstovus ir vieną kitą Kalėdų stalą praturtinantį verslininką, jų daugiau neprisimins. Nors, atrodo, nėra sunku pro šalį einant atnešti vaikams bent po menką dovanėlę – pačių numegztas kojines ar saldainių pakelį.
Niekas neturėtų pamiršti, kad gerumas neturi piniginės išraiškos, bet kartais vertesnis už didžiausius turtus.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto AMBROZOS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.