NKP: augintojams nepelninga, vartotojams – nereikalinga

LDAA direktorė Zofija Cironkienė: „Asociacijos nariai NKP augina pagal visus reikalavimus, tik Seimo Kaimo reikalų komitetui atrodo, kad ši produkcija mažina ekologiškų produktų paklausą. Todėl NKP reikia sunaikinti.“

Daržovių, vaisių, uogų ir bulvių augintojai labai greitai prisitaikė prie nacionalinės kokybės (buvusios išskirtinės kokybės) produktams (NKP) taikomų griežtų reikalavimų. Taip pat vartotojams atsirado galimybė įsigyti pigesnės produkcijos už ekologišką, bet kokybiškesnės ir brangesnės, nei užauginta intensyviuose ūkiuose. Tačiau rinkoje NKP tinkamos vietos neišsikovojo: viena, trūksta informacijos apie šių produktų vertę, antra, gerokai brangesni produktai skurstantiems vartotojams nepatrauklūs.
Tad nenoromis kyla klausimas: kam ES lėšomis remti produkcijos gamybą, kuri augintojams nepelninga, o vartotojams – nereikalinga? Gal tinkamiausia išeitis – NKP gamybą nutraukti? O gal išmokas reikėtų perskirstyti – ne už hektarus, bet už pagamintą ir realizuotą produkciją?

Solidžios išmokos
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, augintojai, pradėję gaminti nacionalinės kokybės produkciją (NKP), tikėjosi, kad LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas parengs atitinkamas įvairių daržovių auginimo technologijas, augintojai pagal šios priemonės griežtus reikalavimus sutaupys trąšų ir pesticidų, todėl vartotojai labiau domėsis kokybiškesne produkcija. Aišku, tikėtasi nemenkų išmokų.
Tačiau per kelerius NKP auginimo metus ne visi lūkesčiai išsipildė: tam trukdė kai kurie socialiniai aspektai, situacijos vietinėje rinkoje, nesklandumai, susiję su šalies mokslininkų teikiamomis rekomendacijomis mažinant pesticidų ir trąšų kiekį, kaip to reikalauja tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema. Tačiau augintojams skirtos nemenkos išmokos ir tai patvirtina ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Faustos Osičnaitės pateikti duomenys: 2014–2020 metais už nacionalinės kokybės daržovių ir bulvių produkciją numatoma skirti 318 Eur/ha, vaisių ir uogų – 336 Eur/ha išmokų. Prie šios sumos reikia pridėti mokamą bendrąją už hektarus, žalinimo, pirmųjų 30 ha išmokas, tad bendra jų suma sieks apie 480–500 Eur/ha. Be to, kiekvienai žemės ūkio valdai, kur auga NKP, kasmet išmokama viešosios paramos suma 2 895 Eur ne ilgiau kaip penkerius metus. Pagal 2014–2020 metų programos priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ NKP augintojams kompensuojamos patirtos registracijos, biuro prekių, etikečių ir pakuočių įsigijimo, jų dizainui, reklamai, viešinimui ir kitoms išlaidoms, iš viso per 2 600 Eur per metus.

Ūkininkams lengviau užauginti nei „Ekoagrai“ suskaičiuoti
ŽŪM Kokybės politikos skyriaus vyriausiosios specialistės F. Osičnaitės teigimu, esant nemenkai finansinei paramai, VšĮ „Ekoagros“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra iki 2015 m. pabaigos išdavė 299 NKP sertifikatus (nurodytas NKP gamintojų/augintojų skaičius nesutampa su išduotų sertifikatų skaičiumi, nes kai kurie jų augina kelių rūšių daržoves ar uogas). Iš jų net 109 sertifikatai suteikti bitininkams, kurie realios svarbos šio sektoriaus plėtrai neturi. Tų pačių institucijų duomenimis, iš NKP gamybos savo noru pasitraukė 22 asmenys.
Kita kalba apie užauginto ir realizuoto derliaus kiekius. Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Jasiaus, šiuos duomenis renka ir tikslina sertifikuojančios įstaigos. Kadangi nuo šių metų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra sertifikavimo funkcijas perdavė „Ekoagros“, tad ir visa reikiama informacija kaupiama šioje institucijoje.
Deja, į „Ūkininko patarėjo“ klausimą, kiek užauginta ir kiek realizuota NKP, „Ekoagros“ direktoriaus pavaduotoja Ona Kazlienė pirmiausia pasakė, kad tokios informacijos neturi apskritai, o paskui pridūrė, kad direktorius (Antanas Makarevičius) liepė pateikti oficialų prašymą ir tik tuomet skaičiuosime, kiek ir ko užauginta bei realizuota(?). Keista, nes iki sausio 15 d. „Ekoagros“ negalutinius duomenis pateikė ŽŪM (nebuvo realizuotos produkcijos kiekių), ir dar nesuprantamiau, kad du dešimtmečius dirbančios viešosios įstaigos vadovai nežino, jog Visuomenės informavimo įstatymas suteikia teisę žurnalistui bet kada kreiptis į valstybinę instituciją ir gauti atsakymus (sukonkretinta ir atsakymo trukmė) į pateiktus klausimus.
Šių duomenų neviešina ir LDAA direktorė Z. Cironkienė, sakydama, jog minėti kiekiai yra labai maži ir jų skelbti neverta.
Kaip vyksta NKP gamybos ir realizacijos apskaita, patikslino F. Osičnaitė: „Duomenų apie realizuotos produkcijos kiekius „Ekoagros“ dar nepateikė, tačiau galime informuoti, kiek šios produkcijos pagaminta 2015 m. Nurodoma, kad 40 augintojų 854 ha užaugino 35,8 tūkst. t daržovių, 51 augintojas 1,44 tūkst. ha užaugino 46,2 tūkst. t bulvių ir 120 sodininkų bei uogininkų 2,34 tūkst. ha surinko per 20, 5 tūkst. t šios produkcijos.“

Džiaugtis nėra kuo
„Laikantis visų NKP gamybai keliamų reikalavimų, derliai mažėja, patikrų daugėja, tad savikaina irgi gerokai didėja, – teigia LDAA direktorė Z. Cironkienė. – Vargsta augintojai, savarankiškai derindami augalų poreikius maisto medžiagoms ir juos gindami nuo ligų bei kenkėjų, kai daugelyje ES valstybių eksperimentinės stotys ranka rankon dirba su daržininkais ir tobulina auginimo technologijas.“
Tačiau vertinant pateiktų plotų dydžius ir užauginto derliaus kiekius matyti, kad žemdirbiai moka ir gali prisitaikyti prie bet kokių Kaimo plėtros programos reikalavimų ir taisyklių. UAB „Sodžiaus rytas“ (Pasvalio r.) vadovas Algimantas Morkūnas vienas pirmųjų ryžosi visą ūkį (apie 90 ha) paskirti NKP gamybai ir šioje veikloje dalyvauja antrą kadenciją (daugiau kaip penkerius metus). „Patirties šioje gamyboje yra ir galiu drąsiai teigti, kad mokama parama patirtų derliaus nuostolių nepadengia. Šios produkcijos už atitinkamą kainą realizuojama mažai, iki 1–3 proc., nes dauguma vartotojų nežino, ką reiškia išskirtinės kokybės produktai, dabar pervadinti nacionalinės kokybės produktais. Tik painiavos daugiau“, – kalbėjo A. Morkūnas.
Pasak pašnekovo, gerai, kad dar 2–3 metus bus galima naudoti senu pavadinimu turimas etiketes ir fasavimo maišelius. O apie programą „Vaisiai ir daržovės vaikams“ ūkininkas nenorėjo net kalbėti. Išvežioti į mokyklas produkciją nedideliais kiekiais ūkis nepajėgus, o tarpininkams reikia tik sertifikatų. Tad kaip realizuosi užaugintą produkciją – kiekvieno ūkininko asmeninis reikalas.
„Buvo tikėtasi geresnio įvertinimo, tačiau smarkiai pakenkė ir krizės metai, ir embargas. Šiai produkcijai užauginti kokybiniai reikalavimai griežtėja, patikrų daugėja ir už šias paslaugas tenka sumokėti kasmet apie 2 027–2 317 eurų (7–8 tūkst. Lt). Tad ateityje galvojame apie ūkininkavimo krypties pokyčius“, – sakė A. Morkūnas.
UAB „Aukštikalnių sodai“ direktoriaus Arvydo Paškevičiaus teigimu, iš jų beveik 200 ha sodų jau penkti metai 123 ha noksta NKP reikalavimus atitinkantys obuoliai. „Esamos išmokos derliaus netekties nepadengia, supirkimo kaina irgi nesiskiria nuo intensyviai derančių sodų, tačiau ne tik ekonomika svarbi. Yra moraliniai apsektai – mažiau chemizuoti, tad sveikesni obuoliai tiekiami vaikams, – aiškina A. Paškevičius. – Per tuos kelerius metus iš mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų išstumti lenkiški obuoliai, nors prekybos centruose karaliauja įvežtinė produkcija. Skaudu, kai lietuviški obuoliai akcijų metų pigesni už bulves ar morkas.“ Pasak direktoriaus, šiais metais yra nemažai pokyčių NKP veikloje, tad ir sodininkavimo būdas tikriausiai keisis.

Rinkoje – nacionalinė kokybė prieš ekologišką
Pasak LDAA direktorės Z. Cironkienės, eksportuotojų ši produkcija nedomina, nes jiems reikia „GlobalGAP“ sertifikatų. NKP nedomina ir šalies vartotojų, nes jie mokėti brangiau nenori.
Realiai situaciją vertina ir nacionalinės kokybės česnakų augintojas iš Ignalinos rajono: „Apie tai, kad NKP produkcija nepaklausi, augintojai įsitikino seniai, nes vidurinioji vartotojų klasė kasmet vis labiau skursta ir žmonės šių produktų neįperka.“
UAB „Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė „Ūkininko patarėjui“ teigia, kad NKP produktus (burokėlius, morkas, svogūnus, obuolius) jau kelerius metus tiekia kai kurie sertifikuoti ūkiai. Ši produkcija du kartus brangesnė už įprastinę, bet paklausa didesnė nei ekologiškų produktų.
„NKP augintojų Lietuvoje nedaug, produkcijos asortimentas skurdokas, trūksta viešinimo ir dažnai pirkėjai nežino, ką reiškia ženklas „Kokybė“. Šios produkcijos pakuotė taip pat niekuo neišsiskiria ir neatkreipia pirkėjų dėmesio“, – aiškina R. Saulytė. Pasak jos, palyginti NKP su chemizuotai auginamų daržovių pardavimo kiekiais – sudėtinga: pastarųjų nuperkama keliasdešimt kartų daugiau nei tos pačios rūšies ekologiškų daržovių ar vaisių. Tačiau NKP produkcija paklausesnė už ekologišką. Tarkime „Maxima XX“ ir „Maxima XXX“ parduotuvėse (iš 234 visų „Maximos“ parduotuvių šios sudaro apie du trečdalius) ekologiškų obuolių per dieną parduodama maždaug 500 vnt., o NKP obuolių – apie 2 000 vnt. Parduodamų daržovių skirtumai kiek mažesni.

Kol institucijos ginčijasi, NKP išnyks savaime
Taigi ne tik rinkoje tarp ekologiškų ir nacionalinės kokybės produktų esama trinties. Dėl šių produktų gamybos tikslingumo ietys laužomos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdžiuose, ir Žemės ūkio ministerijoje. KRK pirmininko Sauliaus Bucevičiaus nuomone, neteisinga, kai išmokos nacionalinės kokybės produktų gamintojams mažai kuo skiriasi nuo išmokų ekologiniams ūkiams: jos turėtų būti perpus mažesnės. Tik keliose ES šalyse yra tarpinė tarp ekologiško ir chemizuoto ūkio gamyba ir ŽŪM privalo atriboti ekologinį ūkininkavimą nuo intensyvios gamybos, kad ir po 2020 m. nepritrūktume ekologiškos produkcijos. „O žemdirbiams reikėtų galvoti apie ūkių plėtrą ir produkcijos konkurencingumą, juk po 2020 m. ES paramos gali nebebūti“, – teigia S. Bucevičius.
Pašnekovo nuomone, ar išmokas skirti už hektarus, ar už pagamintą produkciją (statistinius duomenis apie pagamintos ir realizuotos produkcijos kiekius privalo teikti ŽŪM), pasirenka pati valstybė.
Tačiau šiems teiginiams prieštarauja ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas S. Jasius. Pasak jo, šalies vartotojams pasirinkimo teisė būtina, bet rinkos dėsnių ir kainų ŽŪM nereguliuoja. Visais atvejais svarbią vietą užima prekybininkai, kurie dažnai tik įvaizdžiui pagerinti pateikia NKP. „Už tai, kad ūkininkai pasirenka NKP gamybą, mažiau naudoja chemijos, išsprendžia dalį aplinkosaugos problemų, visuomenė privalo juos finansuoti. Šios paramos išraiška – išmokos. Kita kalba apie konkrečiai pagamintų produktų rėmimą. Tam skirta Susietoji parama, kur EK Lietuvai ir kitoms šalims padarė kai kurių išlygų atskirose gamybos srityse. Tik šiai paramai lėšų nėra daug“, – aiškina S. Jasius.
Galutinį ir neginčijamą žodį tarė viceministras Saulius Cironka: „NKP išmokos – tai parama už pajamų sumažėjimą, tačiau tinkamiems sprendimams priimti pagamintos ir realizuotos produkcijos
statistika suteiktų daug informacijos. Kita vertus, kol ūkiai vengs kooperacijos, kol produkcijos auginimo nederins su perdirbimu, tol rinkoje bus problemų, kurias išspręsti ŽŪM neturi svertų. Iš tikrųjų per ilgai tylėta dėl NKP ir ekologiškų produktų gamintojų problemų.“
O kol vyksta diskusijos tarp valdininkų dėl nesklandumų NKP gamyboje, kai kurie stambieji daržovių augintojai sutartis nutraukia dabar, kiti šioje veikloje nebedalyvaus pasibaigus jų galiojimo laikui.
Taip ir išnyks visuomenėje neprigijusi nacionalinės kokybės produkcija. Tik ar bus suskaičiuota, kiek per keliolika metų vėjais išleista pinigų?

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės ir redakcijos nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.