NMA oskarai

Sėkmingiausiai pasinaudojusiesiems ES parama – konkurso laureatų apdovanojimai

Šalies regionuose vilnijant derliaus pabaigtuvių šventėms, Vilniuje, iškilmingoje Trakų Vokės dvaro aplinkoje, surengtos kiek kitokios, tačiau taip pat simbolinės pabaigtuvės. Čia pagerbti žmonės, kurių parengti projektai pagal įvairias praėjusio ES finansinio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuoto konkurso metu buvo pripažinti sėkmingiausiais ir efektyviausiais.

Tautinio paveldo kepiniais garsėjanti Laimutė Sadauskienė iš Juodupės miestelio Rokiškio r. atsiimti apdovanojimo nominacijoje „Už verslo plėtrą kaimo vietovėje“ atvyko drauge su dukra Rasa.

Statistikos skaičiai ir kaimo pokyčiai įspūdingi
„Siekiant apibendrinti praėjusio finansavimo laikotarpio rezultatus, pažymėti Europos Sąjungos paramos lėšų reikšmę šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo patikėta itin atsakinga užduotis – organizuoti geriausių KPP projektų konkursą. Nes iš tiesų sėkmingų projektų yra labai daug – iš viso teigiamai buvo įvertintos net 916 666 paraiškos.
Todėl kreipėmės į žemdirbių savivaldos organizacijas ir savivaldybių žemės ūkio skyrius, prašydami padėti atrinkti kandidatus. Pasiūlyti projektai ir jų įgyvendintojų vardai vėliau buvo pateikti viešam balsavimui internetinėje erdvėje. Taigi drąsiai galiu teigti, jog į Trakų Vokę susirinko geriausieji iš geriausiųjų“, – sveikindamas renginio dalyvius kalbėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas, minėdamas išties įspūdingus statistikos skaičius.
Šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, ap­linkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkiajam verslui skatinti ir kaimo žmonių užimtumui didinti praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) buvo skirta 2,3 mlrd. Eur paramos lėšų (šio mėnesio pradžios duomenimis, paramos gavėjams jau yra išmokėta 2,2 mlrd. Eur, t. y. 97 proc. numatytos skirti sumos. Likusioji dalis turėtų būti įsisavinta iki šių metų pabaigos). Populiariausios buvo priemonės, skirtos žemės ūkio konkurencingumui stiprinti. KPP I krypties priemonėms įgyvendinti buvo skirta ir daugiausia paramos – 1,01 mlrd. Eur. 2007–2013 metais pagal šias priemones patvirtintos 153 783 paraiškos. Didžiausia paramos suma – 479,8 mln. Eur – patvirtinta pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Kartu E. Bėrontas pastebėjo, kad daugiausia paraiškų vis dėlto sulaukta siekiant paramos pagal KPP II krypties kompensacinio pobūdžio priemones aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti. Iš viso per 2007–2013 metus pagal KPP II krypties priemones patvirtintos 748 003 paraiškos, kuriomis buvo prašoma 813,7 mln. Eur paramos.
Daugiausia paraiškų sulaukta pagal su plotu susijusią KPP priemonę iš dirbančiųjų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Patvirtinta paramos suma šiems pareiškėjams siekė 339,7 mln. Eur.
E. Bėronto teigimu, KPP 2007–2013 metų laikotarpiu gyvenimo kokybei kaime gerinti, užimtumui, verslui, alternatyviajai veiklai, kaimo turizmui skirta 261,9 mln. Eur paramos. Iš viso per 2007–2013 metus pagal KPP III krypties priemones patvirtintos 13 573 paraiškos, kuriomis prašyta 245,8 mln. Eur paramos. Didžiausia paramos suma (99,3 mln. Eur) patvirtinta pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
Per aštuonerius metus KPP IV krypties „LEADER metodu įgyvendinamos priemonės“ priemonėms įgyvendinti skirta 134,5 mln. Didžioji paramos dalis (125,7 mln. Eur) patvirtinta pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Pagal šią priemonę patvirtinti 2 846 projektai, kurių įgyvendintojai sutvarkė bendruomenių namus, viešąsias erdves, įgyvendino vandentvarkos projektus.
Praėjusio ES finansinio laikotarpio KPP rezultatus teigiamai įvertino ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, pastebėjusi, kad modernų ir gyvybingą kaimą kuria ne kas kitas, bet jame gyvenantys žmonės – žemdirbiai, regionų verslininkai, vietos veiklos grupės – įgyvendinę tūkstančius projektų.
„Kaimą dažnai sutapatiname vien su žemės ūkiu. Bet iš tiesų jame yra ir su žemės ūkiu nesusijusių dalykų. Ir turbūt niekas nedrįstų pasakyti, kad mūsų kaimas per praėjusį ES programinį laikotarpį nepasikeitė. Šiandien visi matome išgražėjusias sodybas, gyvenvietes, išpuoselėtas rekrea­cines zonas, į gera keičiančias visos mūsų šalies įvaizdį. Taigi noriu padėkoti už viską, ką padarėte, panaudodami ne tik KPP paramą, bet daugelis įgyvendindami projektus, pridėję ir nemažas asmeninių lėšų sumas“, – kalbėjo V. Baltraitienė.
Konkurso „Sėkmingiausiai įgy­­vendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos projektai“ laureatams ir nominantams neprarasti entuziazmo ir naujuoju ES programiniu laikotarpiu taip pat linkėjo Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkiui Adolfas Damanskis.

Žemės ūkio bendrovių kategorijoje nominacijos „Už modernų ir pažangų ūkį“ laureatės Marijampo- lės r. Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas.

Konkurso intriga išlaikyta iki lemiamo momento
Iki paskutinės akimirkos išlaikydamas intrigą, kurie nominantai tapo konkurso laureatais, NMA direktorius E. Bėrontas sakė, kad savivaldybės ir socialiniai partneriai iš viso buvo pasiūlę beveik šimtą kandidatų. Pagal specialius konkurso kriterijus devyniose kategorijose iš jų buvo išrinkta 40 nominantų, už kuriuos dvi savaites buvo galima viešai balsuoti internetu. NMA vadovo pastebėjimu, kai kuriais atvejais galutinį rezultatą nulėmė vos keli rinkėjų balsai. „Taigi galima drąsiai sakyti, kad nugalėtojai esate visi“, – kalbėjo E. Bėrontas.
NMA vadovui tik vieną po kito atplėšus vokus paaiškėjo konkurso „Sėkmingiausiai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos projektai“ laureatų vardai. Apie visus juos renginio dalyviams ekrane buvo parodyti ir videosiužetai.
Simboliška, kad pirmasis į sceną buvo pakviestas nominacijos „Už sėkmingą jaunojo ūkininko ūkio įkūrimą“ laureatas, Šilutės r. jaunasis ūkininkas Egidijus Vičkus. Tuo pačiu metu ekrane buvo demonstruojamas ir videofilmas, kuriame vaikinas pasakojo, kaip jam iš tėvo prieš penkerius metus perimtoje valdoje su ES investicine parama pasisekė sukurti modernų, konkurencingą pienininkystės ūkį. Kiti nominacijos „Už sėkmingą jaunojo ūkininko ūkio įkūrimą“ nominantai – Ukmergės r. ekologiškai ūkininkaujantis Mindaugas Valaiša ir Šiaulių r. grūdinius auginantis ir iš jų miltus gaminantis Tautvydas Zelba.
Kėdainiškis Feliksas Vaitelis, laureato apdovanojimą pelnęs nominacijoje „Už ekologinį ūkininkavimą“, pasakojo, kad jo ūkis visiškai atitinka uždaro ciklo modelį, ko ir reikalauja pati ekologinio ūkininkavimo idėja. „Tai, kas gaunama iš žemės, į ją ir sugrįžta“, – sakė F. Vaitelis, nes jo ūkyje plėtojama ir ekologinė augalininkystė, ir gyvulininkystė.
Kiti šiai nominacijai išrinkti šalies ūkininkai ekologai – ukmergiškis Juozas Kulėšius, marijampolietis Kęstutis Mykolaitis ir rokiškėnas Raimondas Bernotas.
Apdovanojimą atsiimdamas nominacijos „Už miško puoselėjimą ir gražinimą“ laureatas Raimundas Nagelė, Rokiškio r. valdantis per 200 ha miško, juokavo, kad gerą, pirmarūšį mišką reikia auginti su kirviu rankoje, t.y. negailint silpnų, pažeistų sodinukų. Priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ lėšomis miškininkas modernizavo miško kirtimo, medienos, biokuro ruošą, įdiegė technologines inovacijas. Taip pat jis yra pasinaudojęs parama naujam miškui įveisti bei saugant plotą, kuriame nevykdoma jokia ūkinė veikla.
Kiti konkurse „Sėkmingiausiai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos projektai“ nominuotieji miškininkai – Irma Šorienė (Vilniaus r.), Kazimieras Šiaulys (Trakų r.), Osvaldas Strolia (Anykščių r.), Vytautas Bartusevičius (Raseinių r.).

Kėdainių r. ūkininkas Feliksas Vaitelis iš žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės ir NMA direktoriaus Eriko Bėronto rankų atsiėmė laureato apdovanojimą, pelnytą nominacijoje „Už ekologinį ūkininkavimą“.

Pažangiausi ūkiai rinkti trijose kategorijose
Nominacija „Už modernų ir pažangų ūkį“ konkurso metu buvo išskirta į tris kategorijas – smulkiųjų ir vidutinių ūkių, stambių ūkių ir žemės ūkio bendrovių.
Atsiimti laureato apdovanojimo smulkių ir vidutinių ūkių kategorijoje, atplėšus voką, į sceną buvo pakviestas Šilutės r. augalininkystės ir sodininkystės ūkį puoselėjantis Steponas Mockus, efektyviai pasinaudojęs parama pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.
Smulkių ir vidutinių ūkių kategorijoje, be S. Mockaus, buvo nominuoti dar trys šalies ūkininkai – Alytaus r. vaismedžius auginantis Alytaus r. Algimantas Žemaitis, paramos lėšas investavęs į šiltnamių modernizaciją, ekologiškai ūkininkaujantis elektrėniškis Gintaras Marcinkevičius, investavęs į modernias grūdų laikymo saugyklas, ir bitininkas Rimtautas Ardavičius iš Kėdainių r.
Nominacijos „Už modernų ir pažangų ūkį“ stambių ūkių kategorijoje laureatu tapęs Šilalės r. ūkininkas Egidijus Gečas – modernaus 730 galvų pieno ūkio šeimininkas, pasinaudodamas ES parama įsigijęs modernų traktorių, melžimo aikštelę, teleskopinį krautuvą, gyvulių pašarų dalytuvus, mėšlo tvarkymo įrangą. Ūkininkas taip pat yra įgyvendinęs projektus miškininkystės ir melioracijos srityse.
Kiti trys šios nominacijos nominantai – šilutiškis modernaus pieno ūkio šeimininkas Kazimieras Gudžiūnas, rokiškėnas Saulius Jasinevičius, ne tik gaminantis žaliavinį pieną, bet jį ūkyje ir perdirbantis, grūdininkas bei avių ir mėsinių galvijų augintojas Saulius Stirna iš Elektrėnų savivaldybės ir Kėdainių r. daržovių augintojas Virgilijus Kuprevičius.
Žemės ūkio bendrovių kategorijoje nominacijos „Už modernų ir pažangų ūkį“ laureate paskelbta Marijampolės r. Padovinio žemės ūkio bendrovė. Jos vadovas Gintautas Gumauskas pasakojo, kad pagal kontroliuojamų karvių bandos produktyvumą bendrovė yra tarp pirmaujančiųjų Lietuvoje. Per dieną joje primelžiama apie 30 t pieno. Paramos lėšomis bendrovėje įgyvendinti trys projektai pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – išplėstas ir modernizuotas pieno ūkis, įrengta automatizuota melžimo įranga („karuselė“), įsigyta žemės dirbimo technikos ir finansuotos statybos.
Kiti šios nominacijos nominantai – Kėdainių r. Dotnuvos eksperimentinis ūkis (vadovas Andrius Turskis) ir Jonavos r. Pauliukų žemės ūkio bendrovė (vadovas Andriejus Štombergas).

Nominacijos „Už gražesnės aplinkos kūrimą“ laureatų vardu nuo šiol galės didžiuotis visa Ukmergės r. Veprių seniūnijos bendruomenė, įsitikinusi šios seniūnijos seniūnė Dalė Urbonienė.

Kaimo gyvybingumas – ne vien žemdirbystė
Renginio metu žiūrovų akį ypač traukė videosiužetas apie nominacijos „Už verslo plėtrą kaimo vietovėje“ Laimutės Sadauskienės veiklą. Juodupės miestelyje, Rokiškio r., moters įmonė jau seniai garsėja tautinio paveldo kepiniais. Verslininkė taip pat siekia populiarinti tradicinius amatus, skatinti vietos žmonių užimtumą, todėl kartu su partneriais yra įkūrusi tradicinio amato edukacinę klasę „Juodupės baravykų ir šakočių namai“. Moteris ne kartą yra dalyvausi ir Vokietijoje vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“, į kurią iš Lietuvos gabenasi šakočių kepimo įrangą ir parodos metu juos kepa. L. Sadauskienės teigimu, tai ji daro ne dėl pelno įmonei, bet norėdama reprezentuoti Lietuvą.
Kiti nominacijos „Už verslo plėtrą kaimo vietovėje“ nominantai – Lazdijų rajone kuro granulių iš šiaudų verslą vystanti Alma Rutkauskienė, kėdainiškis Petras Vaitelis, užsiimantis aukščiausio tikslumo metalo dirbinių gamyba, UAB „Gipako“, Vilniaus rajone gaminanti lipnių etikečių ruošinius (vadovas Artūras Aidukevičius), UAB „Sarpas“, Ukmergės rajone teikianti automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugas (vadovas Kęstutis Sarapinavičius).
Nominacijos „Už turizmo plėtrą kaimo vietovėje“ laureatu paskelbtas alytiškis Egidijus Blažauskas, atsiimdamas jam skirtą apdovanojimą, dėkojo už įvertinimą prisimindamas, kad jo pasinaudojant ES parama įkurta kaimo turizmo sodyba „Dvarčėnų dvaras“ šiandien gali priimti iki 300 svečių, nors pradėta kurti buvo nuo nulio.
Kiti šios nominacijos nominantai – Asta Spulytė ( Druskininkų sav.), Marijus Nanevičius (Vilniaus r.), Raimondas Plikšnys (Šilutės r.), Vytenis Perkauskas (Šalčininkų r.).
Nominacijos „Už gražesnės aplinkos kūrimą“ laureatų vardu nuo šiol galės didžiuotis visa Ukmergės r. Veprių seniūnijos bendruomenė. Jai skirtą apdovanojimą atsiimdama šios seniūnijos seniūnė Dalė Urbonienė džiaugėsi aktyviai talkose dalyvavusiais savo žmonėmis, „sukūrusiais tikrą kurortą“. Mat pasinaudojus priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ lėšomis buvo sutvarkyta Veprių ežero pakrantė, paplūdimys, įrengta poilsiavietė prie Šventosios upės.
Kiti projektai, nominuoti apdovanojimui „Už gražesnės aplinkos kūrimą“ – pažintinio tako įrengimas Akmenės r. Kamanų valstybiniame rezervate, senovinio Šlyninkos vandens malūno renovacija Zarasų r., ledo ritulio klubo „Pelkių velniai“ įrengta vieša atvira ledo ritulio aikštė Marijampolėje bei Kėdainių r., Pagirių bendruomenės centro iniciatyva miestelio simbolio – varpinės – restauracija, išsaugant jos architektūrinę vertę.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.