Obelų veislės

Artėjant laikui įveisti sodą dažnas klausia, kokias obelų veisles verta rinktis. Teisingai jas pasirinkę sodą galime paversti  spalvinga ir naudinga poilsio oaze. Daug žinių ir kantrybės pareikalaus sodo kūrimas, tačiau verta tą daryti: pavasariais džiaugsimės jo žydėjimu, rudenį skanausime vaisius, o ir kitais metų laikais maloniai jame leisime laiką.

Donatas KLIMAVIČIUS

Labai svarbu rasti saugiausią ir vaismedžiams tinkamiausią vietą augti, žinoti, kokį sodo plotą užims konkretus augalas. Kaip obelys augs vėliau ir kaip ilgai viešės mūsų aplinkoje, priklausys nuo kruopštaus darbo. Nusprendę, kiek vaismedžių auginsime sode, galime rinktis veisles pagal jų derėjimo laiką. Kiekvienoje sodyboje pravartu auginti bent vieną vasarinę ar rudeninę ir keletą žieminių veislių obelų. Pasisodinę daugiau žieminių veislių vaismedžių turėtume žinoti, kad derliui saugoti reikia bent jau nedidukių nešildomų patalpų, antraip vaisiai greitai praras savo vertę. Tie, kurių sodai maži, sodina vadinamuosius šeimos medžius, ‒ jų vainikuose įskiepytos kelios veislės. Visgi vargu ar verta sodinti tokius augalus: labai skirtingi jų augumo požymiai, jautrumas ligoms nualina vaismedžius ir geru derliumi nedžiugina. Šiuo atveju geriau auginti vieną kitą labiau mums tinkamą veislę, o trūkstant vaisių jų nusipirkti turgavietėse.

Rudeninės veislės

Rudeninių veislių vaisiais vaišinsimės nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio ar gruodžio, o laikydami juos vėsiose patalpose ‒ iki sausio. Ganėtinai daug šių veislių vidutiniškai atsparios rauplėms, bet labai vertinamos dėl skanių ir geros išvaizdos vaisių.

‘Auksis’ ‒ viena pačių vertingiausių veislių, kurių vaisiais lepinasi sodininkai gurmanai. Vaisiai mėgstami ir suaugusiųjų, ir vaikų. Ši veislė sukurta Lietuvos mokslininkų.

Visą straipsnį skaitykite žurnale “Rasos” Nr. 20