Operacija „Valkirija”: Likėnai – be kurorto, Biržai – be pieninės?

Biržų krašto „karštas patriotas“ Valdemaras Valkiūnas neprikėlė, kaip žadėjęs, iš griuvėsių 2001 m. bankrutavusios Biržų akcinės pieno bendrovės.

Šiemet pirmąkart Lietu­vo­je tiesiogiai renkant savivaldybių merus, kandidatai žadėjo aukso kalnus rinkėjams. Bet visiems kitiems pretendentams nosį nušluostė Latvijos ir Lietuvos milijonierius Valdemaras Valkiūnas: tikino, kad, tapęs Biržų r. meru, prikels prieš 14 metų bankrutavusią Biržų akcinę pieno bendrovę, atgaivins dar seniau išnykusią Vabalninko pieninę, vėl pradės pelningai masiškai gaminti sovietų laikais populiarų „Likėnų“ mineralinį vandenį ir, įtikinęs arabų milijardierius suteikti 500 mln. dolerių paramą, Likėnų kaimą iš paprastos specializuotos gydyklos pavers pasauliniu kurortu, garsesniu ir už Čekijos Karlovy Varus (Karlsbadą), Prancūzijos Viši ar Vokietijos Baden Badeną.
Šią savaitę sukanka 100 dienų, kai V. Valkiūnas vadovauja Biržų rajonui. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kaip merui aludarių ir smegduobių kraštą sekasi padaryti pasaulio turčių rojaus kampeliu. Po rinkimų meras nebekalba apie amžiaus statybas Biržuose, o paprasti žmonės pageidauja realistiškesnių projektų negu V. Valkiūno vaiduokliškas „sveikatos miestas“.

Dar nesušilo kojų
Biržų r. Vabalninko miesto seniūnė Lilija Vaitiekūnienė „Ūkininko patarėjui“ trumpai paaiškino, kad, pradėjus dirbti kovo 1–15 dienomis išrinktai Biržų r. valdžiai, jokių permainų miestelyje nėra, balandžio 15–ąją prisiekęs meras V. Valkiūnas ir susirinkusi nauja savivaldybės taryba per pirmuosius tris mėnesius dar nespėjo nieko įsidėmėtino nuveikti. Pasak seniūnės, XX a. pradžioje įsteigtą, iki 1992 m. gyvavusią, paskui dar 9 metus paprastu Biržų akcinės pieno bendrovės žaliavos surinkimo punktu tarnavusią Vabalninko pieninę kol kas primena tik krašto muziejuje eksponuojamas kokybės ženklas, puošęs medines statinaites, į kurias sudėtas sviestas 1936–1940 metais būdavo eksportuojamas į užsienį.
„Be abejo, miestui būtų labai svarbi tokia įmonė, kuri klestėjimo laikais perdirbdavo apie 100 t pieno per parą ir suteikdavo nuolatinį darbą 40-čiai vabalninkiečių“, – sakė seniūnė L. Vaitiekūnienė.

Neturi duomenų
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Regioninio požeminio vandens išteklių įvertinimo poskyrio vyriausioji specialistė Daina Radzevičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tarnyba neturinti jokių duomenų apie atgaivinamą pramoninę „Likėnų“ mineralinio vandens gamybą. „Jeigu pradėtų masiškai išgauti mineralinį vandenį ir juo prekiauti, turėtų iškart pranešti mums bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. 2014 m. Likėnų reabilitacinė ligoninė per mėnesį išgaudavo 35 kub. m mineralinio vandens, per dieną –1–1,5 kub. m. Patys suprantate, kad tokio kiekio užtenka tik gydyklos pacientams“, – pabrėžė D. Radzevičienė.

Teorinė galimybė
Anot D. Radzevičienės, norint „Likėnų“ mineralinį vandenį pilstyti į butelius ir pardavinėti jį prekybos centruose greta „Vytauto“, „Birutės“, pirmiausia reikėtų papildomai ištirti Likėnų produkciją. „Mineralinį vandenį naudojant tik gydomosioms vonioms, tenka laikytis mažiau teisės aktų, negu jį fasuojant ir pardavinėjant. Iki pradėdami verslą, „Likėnų“ mineralinio vandens tiekėjai turėtų iš naujo perskaičiuoti savo žaliavos išteklius“, – visus privalomus darbus, kuriuos reikėtų padaryti įmonei, bandančiai prasiskverbti į gėrimų rinką, išvardijo D. Radzevičienė. Pasak specialistės, praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Likėnų sanatorija galėdavo iš vieno vandeningo sluoksnio paimti 135 kub. m, iš visų požeminių telkinių – 300 kub. m per parą. „Turint tokias nemažas atsargas teoriškai galima siekti kokios nors komercinės naudos“, – apibendrino Lietuvos geologijos tarnybos pareigūnė D. Radzevičienė.

Nelaimėsi nepataikaudamas
„Ir aš, ir kiti biržiečiai taip pat klausėme mero – tuoj jūsų vadovavimo rajonui šimtadienis, kaip sekasi vykdyti rinkimų pažadus? V. Valkiūnas teisinosi – kaipgi valdžią paimsi nemeilikaudamas rinkėjams. O dabar, anot mero, naujoji rajono administracija „įvertina tikrovę“, pratinasi dirbti, nes iš senosios valdžios liko tik vicemerė konservatorė Irutė Varzienė (2011–2015 metais – Biržų r. merė – red. past.). Kandidato V. Valkiūno pažadai buvo pasakiški. Sužinojus, koks savivaldybės biudžetas, kiek nuo praėjusios kadencijos liko pradėtų ir nebaigtų neatidėliotinų darbų, matyt, merui iš svajonių debesies teko nusileisti ant kietos žemės“, – „ŪP“ tvirtino Biržų r. savivaldybės tarybos narė Nijolė Šatienė. Jos nuomone, kai kuriuos V. Valkiūno sumanymus pavyktų įgyvendinti nebent 2019–2023 metų kadencijos tarybai.
„Ūkininko patarėjo“ paklaustas apie garsiuosius mero V. Valkiūno projektus, Biržų r. tarybos narys Viktoras Rinkevičius pavadino V. Valkiūną „pažaduku“.

Turistų daugiau negu verslininkų
„Penktą kartą esu išrinkta į Biržų r. tarybą. Daug prisiklausiau įvairių projektų. Tačiau dažniausiai tai ir likdavo tik kalbos. Klausiate apie Biržų akcinę pieno bendrovę. Buvo skelbiami dar neatkurtos pieninės specialistų konkursai, ieškoma vadybininkų. Tikriausiai nė vienas netiko, nes dabar vėl viskas nutilo“, – pasakojo N. Šatienė.
Nesimato Biržuose nė V. Valkiūno reklamuotų arabų šeichų, prisikišusių į savo plačių drabužių klostes šimtus milijonų dolerių. „Visus svečius mielai sutiktume. Bet arabams, matyt, naudingiau investuoti kur nors arčiau jų valstybių. Gal sulauktume turistų iš egzotiškų kraštų, bet ne verslininkų“, – skeptiškai svarstė Biržų r. taryboje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujanti N. Šatienė.

Atrasti sunkiau nei prarasti
Anot N. Šatienės, dėl „Likėnų“ mineralinio vandens komercinės gamybos gal net labiau už V. Valkiūną rūpinosi Respublikinės Panevėžio ligoninės, kurios filialas yra Likėnų reabilitacinė ligoninė, direktorius Ivanas Dorošas (patekęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį ir dabar laikinai nušalintas iš pareigų), kai kurie Seimo nariai. „Visi trokštame, kad „Likėnų“ mineralinis vanduo sėkmingai varžytųsi jeigu ne su garsiuoju „Vytautu“, išgaunamu iš požeminių Birštono versmių, tai bent su „Akvile“, „Rasa“, bet vien didelio noro nepakanka. Atrasti iš naujo yra sunkiau negu prarasti“, – apgailestavo N. Šatienė.
Biržų r. tarybos narė pasirengusi padėti merui V. Valkiūnui įgyvendinti aiškius, skaidrius projektus. „Visi 25 savivaldybės tarybos nariai norime dirbti taip, kad nenuviltume mumis pasitikėjusių rinkėjų, Biržų krašto aukštaičių. O jiems nelabai įdomu, ar Likėnai nukonkuruos kokį Rusijos Kislovodsko kurortą“, – ironizavo N. Šatienė.

Tautos nuomonė – Dievo balsas
Dūstantys nuo sunkiasvorių sunkvežimių, vilkikų keliamų dulkių vabalninkiečiai rinko parašus ir laukė, kad būtų asfaltuotas valdžios pamirštas žvyru dengtas vakarinis Vabalninko aplinkkelis. Pačiame Biržų mieste reikia iki galo sutvarkyti Rotušės gatvę, pritaikyti jos šaligatvius neįgaliesiems. O į Biržų r. kaimus dažniausiai veda žvyrkeliai, kuriuos kelininkai retkarčiais palygina. Dažnai ir nespėja.
„Štai į tokius žemiškus biržiečių rūpesčius labiausiai turi būti sutelktas mero ir savivaldybės dėmesys. Gerų idėjų, kaip sutvarkyti mūsų gimtuosius Biržus, pasiūlo patys žmonės. Tik reikia įsiklausyti“, – tikino Biržų r. tarybos narė N. Šatienė.

Mero darbotvarkė
Biržų r. meras V. Valkiūnas atsakė tik į vieną „ŪP“ telefoninį skambutį iš kokių dešimties. Nelaukdamas klausimo pabaigos, meras nekantraudamas sumurmėjo, kad daug laiko sugaišta Vilniuje spręsdamas Biržų rajonui svarbius klausimus, ir atsisveikino. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokia buvo V. Valkiūno darbotvarkė praėjusią savaitę: liepos 14–16 dienomis meras sostinėje paeiliui susitiko su Automobilių kelių direkcijos pareigūnais, su neįvardytais asmenimis tarėsi „dėl investicijų“, apsilankė Kūno kultūros ir sporto departamente.
Per pirmąjį naujosios Biržų r. tarybos posėdį jos nariai, administracijos darbuotojai, žurnalistai iš V. Valkiūno nieko neišgirdo nei apie pieninę, nei apie mineralinį vandenį, nei apie sveikatingumo miestą. V. Valkiūnas tepasakė matąs Biržų krašte „fantastines galimybes“ ir pakartojo sutrumpintą JAV prezidento Abrahamo Lincolno posakį, kad „valdžia yra nuo tautos, su tauta ir dėl tautos“.

Nauji talentai
Kauniečiai anksčiau šaipėsi iš buvusio Kauno mero Andriaus Kup­činsko, kuris, nuvargintas nuo­­bodaus kabinetinio darbo, ver­žėsi Rotušėje sutuokti jaunavedžius. Tapęs meru, verslininkas V. Valkiūnas taip pat atrado naujų savo talentų: Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadui pulkininkui leitenantui Andriui Mickui aiškino ir žemėlapyje rodė, kaip Biržus reikia ginti nuo priešų, nors šis su mūsų NATO sąjungininke Latvija besiribojantis Lietuvos rajonas gerokai saugesnis negu Ignalina, esanti netoli prorusiško diktatoriaus valdomos Baltarusijos, ar Kudirkos Naumiestis, kurio gyventojai kasdien regi per Antrąjį pasaulinį karą raudonosios armijos sunaikinto ir nebeatstatyto RF Karaliaučiaus srities Širvintos miestelio griuvėsius.
1944 m. liepą aukštiesiems Vokietijos karininkams nepasisekė operacija „Valkirija“ – sąmokslininkų bomba tik šiek tiek apdraskė ir truputį apkurtino vokiečių tautos vadą Adolfą Hitlerį. 2015 m. liepą, atrodo, bus padėtas taškas taip ir neprasidėjusiai biržietiškai operacijai „Valkirija–Valkiūnija“.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.