Paleido džiną iš butelio. Ar atsilaikysime?

Algimanto SNARSKIO piešinys

Neseniai Europos Parlamentas (EP) nusprendė leisti pačioms bendrijos valstybėms apsispręsti – auginti savo krašte genetiškai modifikuotus sukultūrintus augalus ar ne. Šios direktyvos nuostatos įsigalios jau pavasarį. Tačiau žemdirbių savivaldos organizacijos, žaliųjų atstovai šiuo sprendimu nesidžiaugia. Nuogąstaujama, kad Europos Sąjungai (ES) atsisakius bendros genetiškai modifikuotų organizmų turinčių augalų kontrolės, ne viena valstybė neatsilaikys didžiųjų kompanijų lobistų spaudimui ir nevienareikšmiai vertinamų  genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plėtrai bus plačiai atvertos durys.

Viskas – ant rusenančio sutarties aukuro
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas mano, kad šis EP spendimas yra susijęs su rudenį ketinama pasirašyti laisvosios prekybos sutartimi su Jungtinėmis Valstijomis.
„Bijau, kad ikišiolinis genetiškai modifikuotų organizmų draudimas Europoje bus padėtas ant tos sutarties aukuro. Ir jis jau rusena. Tarkim, Lietuva nutars neleisti auginti sukultūrintų augalų, kuriuose yra GMO. Na, ir kas? Neauginsim, bet vis vien tie produktai plauks į mūsų šalį iš kitų, kaimyninių ES valstybių, kur jie nebus uždrausti. Net nematau priemonių, kaip visa tai galima būtų sustabdyti. Jau šiandien mes nepajėgiame sukontroliuoti, kiek ir kokios produkcijos įvežama į Lietuvą su GMO. Jei niekas nepasikeis, bus tik laiko klausimas, kada pas mus atkeliaus genetiškai modifikuoti augalai“, – nuogąstavo žemdirbių savivaldos vadovas.

Tvyro tyla ir nežinomybė
Ar tikrai mūsų ūkininkai dabar puls auginti genetiškai modifikuotus sukultūrintus augalus, A. Stančiko manymu, labai daug priklausys nuo vartotojų. Jei jie pirks tokią produkciją, žemdirbiai ją augins. Jei  ne, kam gaminti tai, ko niekam nereikia? Tačiau A.Stančikas neturi didelių iliuzijų, kad GMO kelias į Lietuvą nebus atvertas. „Jei norėsime pasirašyti laisvos prekybos sutartį su JAV, matyt, teks nuleisti mūsų produktų kokybės standartų kartelę gerokai žemiau. Ir tų atsitraukimų gali būti dar daugiau. Neabejoju, kad mūsų derybininkai patirs tikrai nemažą spaudimą.
Žemės ūkio rūmai ne kartą bandė išaiškinti, kas laukia Lietuvos žemdirbių pasirašius šią sutartį ir praktiškai atvėrus kelią GMO, kaip tam turėtume pasiruošti, kokie čia pliusai ir minusai. Tačiau aiškiau netapo. Atrodo, kad viskas vyksta tyliai, giliame pogrindyje. Tvyro tyla ir nežinomybė. Gal ir nėra tokių pavojų, kokių mes baiminamės, gal visa tai mums bus naudinga, tačiau turėtume visa tai žinoti. Mes turime jau šiandien ruoštis dirbti naujomis sąlygomis, kad galėtume konkuruoti su kitomis ES valstybėmis. Nenustebčiau, kad po kurio laiko dėl visko būtų apkaltinti Žemės ūkio rūmai. Taip kartą jau buvo, kai buvo paskelbta apie naikinamas pieno kvotas, kurios mus užgriuvo visiškai nepasiruošusius“ , – sakė A. Stančikas.

Vieša paslaptis, apie kurią garsiai nekalbama
Lietuvoje ir dabar apstu įvairių produktų, kuriuose yra GMO. Vieni legalizuoti, kiti – nesuprasi, kaip yra iš tiesų. Tai – vieša paslaptis.
„Abejoju, ar tikrai mažai kas žino, kad jau seniai į Lietuvą keliauja modifikuoti pašarai, kuriais šeriami gyvuliai. Ir visa tai vyksta be griežtesnės kontrolės, dažnai tyliai, ramiai. Nežinau, kaip reikėtų vertinti tokiais pašarais šeriamų gyvulių mėsą, bet tai yra faktas, apie kurį garsiai nekalbama“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas.
Pritarti naujajai ES direktyvai, suteikiančiai daugiau savarankiškumo valstybėms narėms apsisprendžiant atverti ar neatverti kelią genetiškai modifikuotiems augalams, jis nėra linkęs, tačiau labai ir nesibaimina: „Mes ir toliau auginsime švarius, be GMO javus.“

Nuskurdintų vartotojų protestų nesitiki
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis įsitikinęs, kad prieš GMO atėjimą turi būti telkiamos visos Lietuvos visuomenės pajėgos – pradedant nuo ministerijų ir baigiant ūkininkais. „Tik visuomenės nuomonė gali sustabdyti tą GMO cunamį. Kol kas nežinia, kas, kam ir ką yra pažadėjęs. Ne taip jau lengva bus atsilaikyti prieš turtingų ir įtakingų lobistų spaudimą. Bet visgi nemanau, kad jiems būtų nusileista taip tyliai ir ramiai. Šiaip ar taip tai būtų revoliucinis sprendimas, kuris turėtų sulaukti tam tikros reakcijos“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė žaliųjų vedlys.
Tačiau jis nepuoselėja vilčių, kad dėl atveriamų durų GMO labai sukrustų vartotojai. „Dauguma jų – nuskurdinti žmonės, kurie parduotuvėse ieško pigesnių maisto produktų ir džiaugiasi jų radę, visiškai numodami rankomis į kažkokius GMO, kurie gali būti ir kenksmingi jų sveikatai. Leidus Lietuvoje auginti sukultūrintus augalus, kuriuose yra GMO, jų augintojai taptų priklausomi nuo didžiulių monopolinių kompanijų, iš kurių ūkininkams tektų nuolat pirkti sėklas ir visą paketą tų augalų priežiūrai skirtų chemikalų. Vartotojai nukentėtų vartodami GMO produkciją, o ūkininkai – nuo monopolistų. Taip ir atsitinka, kad vienas procentas turtuolių ima valdyti didžiąją dalį pasaulio turtų“, – niūriai pastebėjo R. Braziulis.

Norint uždrausti, reikia argumentų
Iniciatyvinės grupės „Už Lietuvą be GMO“ vadovo Andrejaus Gaidamavičiaus manymu, buvo geriau, kai ES kontroliavo genetiškai modifikuotų sukultūrintų augalų auginimą. Tada tokius sprendimus priimti nebuvo lengva, nes reikėdavo daugumos ES šalių pritarimo. Veikė savotiškas kelių valstybių klubas, kuris visada balsuodavo prieš GMO plėtrą Europoje.
Šiuo metu, pasak A. Gaidamavičius, ES leidžiama auginti tik JAV kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuotus kukurūzus „Mon810“. Jie auginami penkiose valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Norėdamos uždrausti auginti genetiškai modifikuotus sukultūrintus augalus savo teritorijoje, valstybės privalo moksliškai įrodyti, kad GMO kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai.

Atsispirti bus nelengva
Devynios ES šalys – Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija tuo pasinaudojo ir uždraudė minėtų kukurūzų auginimą. Tačiau įsikišus Europos maisto saugos tarnybai, tos valstybės narės buvo paduotos į Europos ir nacionalinius teismus. Kai kuriose šalyse jie atšaukė valdžios draudimus. Dabar tam reikės daugiau argumentų.
A. Gaidamavičius atkreipė dėmesį į tai, kad nors ES direktyvoje nėra imperatyvaus reikalavimo, visgi kaimynėms valstybėms rekomenduota susitarti dėl pasienio apsaugos nuo GMO taršos zonų, kad jose tokie augalai nebūtų auginami. Ar tai pavyks, labai didelis klausimas.
Kompanijos, kurios užsiima GMO verslu, yra tokios turtingos ir įtakingos, jų biudžetai dažniausiai didesni negu Lietuvos valstybės, kad ateityje, pasikeitus valdžiai, gali patraukti ją į savo pusę ir atverti kelią genetiškai modifikuotiems augalams. Pasak A. Gaidamavičiaus, dabar nevyriausybinių organizacijų atstovams teks didesnis darbo krūvis stebint, ar mūsų valdžiai nedaro įtakos tokių kompanijų lobistai.

Kuriama nauja GMO karta
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijos vedėjas dr. Gintaras Brazauskas ramina: nėra viskas taip jau blogai. ES valstybės galės atverti duris tik tiems GMO turintiems produktams ir augalams, kurie Europos Komisijos  bus pripažinti saugūs.
Kodėl visuomenė vis dėlto nepalankiai žiūri į genetiškai modifikuotus produktus ir ar tikrai jie nėra pavojingi žmonių sveikatai? Pasak G. Brazausko, Jungtinėse Valstijose daugiau kaip 20 metų vyko tyrimai ir negauta nė vienos ataskaitos, kurioje būtų įrodyta, kad tokie produktai kenksmingesni negu įprasti.
„Manau, kad labiausiai GMO produktams priešinamasi todėl, kad vartotojai nemato tiesioginių jų pranašumų, kokių nors papildomų maistinių savybių, palyginti su įprastiniais. O tai, kad juos galima pagaminti pigiau, jiems nelabai įdomu. Tačiau jau kuriami kitos kartos genetiškai modifikuoti produktai, kurie turėtų daugiau vitaminų, antioksidantų, kitokių medžiagų, būtų sveikesni. Tada nuomonė apie GMO turėtų gerokai pasikeisti“, – prognozavo G. Brazauskas.
Gal ne taip baisu, kaip įsivaizduojame?
Plačiausiai pasaulyje auginamos keturios genetiškai modifikuotų sukultūrintų augalų rūšys: kukurūzai, rapsai, medvilnė ir sojos. Sėjama tik hibridinė sėkla, kurią kasmet reikia pirkti, nes užsiauginti neįmanoma – su kiekvienu derliumi prastėja jos atsparumas ligoms ir kenkėjams, kitos savybės. Naudojant hibridinę sėklą mažesnėmis sąnaudomis gaunami didesni derliai.
Grūdinių augalų kol kas, mokslininko teigimu, nesiimama modifikuoti, nes tai yra brangus procesas, kuris gali ir neatsipirkti. Ūkininkas pats gali užsiauginti sėklą ir ja apsėti savo laukus.
Tai gal be reikalo mušame pavojaus varpais? Gal ne toks jau baisus tas GMO, kokį jį paišome?
„Nereikia visko apibendrinti, – patarė G. Brazauskas, – gali būti įvairių variantų – geresnių ir blogesnių, pavojingesnių ir saugesnių. Sukuriama produktų, kurie ir nepasiteisina. Technologija yra viena, o produkcija kita. Tačiau tie produktai, kurie patenka į rinką, jau turi tam tikrą pridėtinę vertę ir jų nereikėtų labai bijoti.“

Žinia iš Briuselio nenudžiugino
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis prisipažino, jog žinią iš Briuselio apie tai, kad pačios ES valstybės dabar spręs leisti ar neleisti savo teritorijose auginti genetiškai modifikuotas kultūras, sutiko neramiai.
„Dar prieš dešimt metų buvo iškilę šie klausimai. Tuomet dirbau Seime, kur mes suformulavome tokią poziciją: Lietuvoje neturėtų būti auginami genetiškai modifikuoti sukultūrinti augalai – tai būtų didelis mūsų šalies pranašumas plėtojant eksportą. Prarasti šį prioritetą būtų neprotinga. Jei dėl to susitartume su lenkais, latviais ir estais, šis regionas prie Baltijos jūros turėtų didelių perspektyvų tiekti Europai ir kitoms šalims švarią, be GMO produkciją. Manau, turėtume savo žemės ūkį labiau orientuoti į eksportą, nes valgytojų mūsų valstybėje vis mažėja ir, atrodo, greitai nepadaugės. Kur dėsime savo užaugintą produkciją?“- retoriškai klausė J. Kraujelis.

Siūlo geriau pasidomėti poveikiu sveikatai
Asociacijos vadovas neslėpė: jaučiamas tam tikras spaudimas ir iš verslininkų, ir iš mokslininkų plačiau atverti duris GMO. Tačiau jam kelia abejonių siūlymai pabandyti Lietuvoje auginti kai kurias genetiškai modifikuotas augalų rūšis, pasižiūrėti, kas iš to išeis. „Ką mes čia atrasim naujo? Už Atlanto seniai jau viskas ištyrinėta, tik be reikalo rizikuosim užteršti savo laukus. Gal geriau būtų nuodugniau patyrinėti tokių produktų poveikį žmogaus sveikatai – daugiau būtų naudos. Juk iš esmės nežinom, kaip tas GMO gali paveikti kitas kartas. Kol kas yra dar daug neatsakytų klausimų ir, manau, nereikėtų skubėti su tais GMO. Kenksmingas trąšas galima uždrausti, nustoti jas barstyti, o su genetiškai modifikuotais organizmais viskas yra daug sudėtingiau. Į viską reikia žiūrėti kompleksiškai ir atsargiai“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ J. Kraujelis.
Jo teigimu, vasarį ketinama surengti išplėstinį asociacijos prezidiumo posėdį Kėdainiuose, susitikti su mokslininkais, išklausyti jų argumentus, visus už ir prieš ir tada suformuluoti konkretesnę savo poziciją.

Pasklis lobistai
Europos Parlamento narys, priklausantis Žaliųjų frakcijai, Bronis Ropė neslėpė nusivylimo priimtu nutarimu. Jo nuomone, ši direktyva įneš tik dar daugiau biurokratinės painiavos ir atvers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, siekiant į savo pusę palenkti politikų sprendimus.
„Kai viena valstybė uždraudžia savo teritorijoje auginti GMO, tačiau kaimynai juos augina, toks draudimas – beprasmis, nes genetinė tarša sienų nepripažįsta, GMO gali plisti tiek patys (vėjui ir vabzdžiams pernešant žiedadulkes), tiek ir tarptautinės prekybos keliais, kurių didelė dalis eina ir per Lietuvą.“
Jo nuomone, dabar per visas 28 valstybes nares pasklis stambių kompanijų, kurios užsiima GMO, lobistai, įtikinės tų šalių valdžią skaidriais ir neskaidriais būdais, kad juos įsileidus bus sukurta papildomų darbo vietų ir kt. Tik ar tikrai mums nuo to bus geriau?

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.