Paniką kaimuose kelia arsenas vandenyje

Antrus metus Lietuvą drebina žinios apie geriamajame vandenyje rastą nuodingąjį arseną. Padidėję šio toksiško elemento kiekiai buvo nustatyti Raseinių vandenvietėse, neseniai jo rasta Geležinių kaimo vandenvietėje visai greta Marijampolės. Dėl nuodingo vandens, kurį nuolat vartojo gyventojai, kilo panika Šimkaičių ir Kniečių kaimuose, kur vandenį centralizuotai tiekia UAB „Jurbarko vandenys“. Žmonėms neramu, kad apie tai prabilta tik dabar, svarstoma, kiek laiko patys nežinodami gėrė nuodingą vandenį ir kaip tai atsilieps sveikatai. Prisiminta apie vandens kokybei galėjusias pakenkti netoli Raseinių ir Šimkaičių vykusias naftos paieškas.

Ne pirmas atvejis

Tiek Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), atsakingos už geriamojo vandens kokybės priežiūrą, tiek Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai tikina, kad anksčiau su ribines vertes vandenyje viršijančiu arseno kiekiu susidūrę nebuvo.

Per pastaruosius porą metų nuo­dingasis arsenas išgąsdino jau ne vieno kaimo gyventojus.

Pernai šio metalo aptikta Raseinių savivaldybės vandenvietėse, todėl Ražaitėlių ir Šienlaukio gyvenvietėse praėjusių metų liepą gyventojams buvo sustabdytas vandens tiekimas. Tyrimus atlikęs Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas konstatavo, kad aptiktas didelis šios pavojingos cheminės medžiagos kiekis. Leistina jo norma Šienlaukio vandenvietėje viršyta daugiau kaip keturis, Ražaitėlių – beveik tris kartus.

Šienlaukio kaimo vandens gręžinys vandenį centralizuotai tiekė 30, o Ražaitėlių – tik 12 sodybų, beveik visos jos turėjo šulinius, todėl problemų gyventojams nekilo. Aplinkosaugininkai įtarė, kad vandenį greičiausiai užteršė seniau naudoti pesticidai, nes visai netoli gręžinio stovi sena daržinė, kurioje nuo sovietų laikų užsilikę maišai su neaiškia chemine medžiaga.

UAB „Raseinių vandenys“ išgręžus naujus gręžinius problemą iš dalies pavyko išspręsti. Tačiau nerimą kelia tai, kad per metus laiko viename iš naujų gręžinių arseno kiekis vėl pastebimai šoktelėjo.

Vandens taršą arsenu patvirtino ir privačių gręžinių tyrimai. Rugpjūčio mėnesį didesnis nei leistina – 10 mikrogramų litre (µg/l) arseno kiekis nustatytas Poškiškės k. (15,2± 1,9 µg/l) ir Ražaitėlių k. (29,6± 3,7 µg/l) esančiuose privačiuose gręžiniuose, arti ribinės vertės (9,91± 1,24 µg/l) – Ūnikių k. gyventojo gręžinyje.

Spalio viduryje sunerimo Marijampolės savivaldybės gyventojai – paaiškėjo, kad arsenu užterštą vandenį nežinia kiek laiko gėrė dviejų kaimų gyventojai, iš viso maždaug 100 žmonių. Praėjus vos kelioms dienoms nerimas užplūdo Jurbarko savivaldybės gyventojus: didesni nei leidžiama arseno kiekiai nustatyti Šimkaičių ir Kviečių kaimams tiekiamame vandenyje. UAB „Jurbarko vandenys“ suskubo keisti gręžinio įrangą, plauti vamzdynus, tačiau nesitiki, kad tai padės išspręsti problemą.

Raseinių rajone atliktas 42 artezinių gręžinių vandens tyrimas, šešiuose rastas padidėjęs arseno kiekis. Dabar duomenys apdorojami specialia kompiuterine programa, tačiau jau matyti įdomi sąsaja: visi šeši taršos židiniai išsidėstę pagal Dubysos upės slėnį.

Vandeniu nebuvo patenkinti

Jurbarko savivaldybę nuolat pasiekia gyventojų skundai dėl vandens kokybės – ne tik kaimuose, bet ir mieste iš vandentiekio įrenginių dažnai šliūkšteli rudas ir tirštas nuo rūdžių skystis. Žmonės piktinasi, kad net iš pažiūros švarus vanduo turi nemalonų supuvusių kiaušinių kvapą, dumblo skonį. Savivaldybė ne vienoje kaimo vandenvietėje jau yra pastačiusi nugeležinimo įrenginius, tačiau Šimkaičių miestelio vandenvietė jų dar neturi. Rugsėjį 102 gyventojai pasirašė po savivaldybei pateiktu reikalavimu gerinti vandens kokybę, nes centralizuotai tiekiamo vandens neįmanoma nei gerti, nei naudoti buityje.

Per tą mėnesį UAB „Jurbarko vandenys“ Šimkaičiuose dukart ėmė vandens mėginius tyrimams ir ramino gyventojus – esą vanduo yra geras. Kad vandens kokybiniai parametrai atitinka normas, gyventojus užtikrino ir savivaldybė, pateikdama atsakymą į išsakytą prašymą gerinti vandens kokybę.

Dabar šis atsakymas skamba kaip pasityčiojimas – praėjus vos kelioms dienoms UAB „Jurbarko vandenys“ rekomendavo kaimo gyventojams nenaudoti maistui centralizuotai tiekiamo vandens, nes jame rasta arseno. Gyventojai pradėjo kalbėti apie seniai juos kamuojantį silpnumą, mažakraujystę, sako jautę keistą vandens skonį.

Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė suskaičiavo, kad centralizuotai geriamas vanduo tiekiamas 40 abonentų, tačiau neramu ir šulinius turintiems gyventojams. Vandens mėginiai buvo paimti ir iš jų, todėl žmonėms dabar nebelieka nieko kito, tik gerti tą vandenį, kurį iš Jurbarko atveža viešasis vandens tiekėjas.

Nuo Einošiaus pas Keipošių?

Patikrinti arseno kiekį Šimkaičiuose nusprendė Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl vandens užterštumo arsenu kilus problemų kaimyniniame Raseinių rajone.

Arseno kiekis Šimkaičiuose centralizuotai tiekiamame vandenyje buvo ištirtas prieš metus, 2017-ųjų rugsėjį. Tuomet higienos normoje nustatytų ribinių verčių arseno kiekis neviršijo. Spalio 26 d. gauti laboratorinių tyrimų atsakymai rodo, kad per metus šio toksiško metalo kiekis vandenyje smarkiai padidėjo. Maksimali leistina riba yra 10 µg/l, o rasta – 15 µg/l .

Kiekvienas Šimkaičiuose bando savaip paaiškinti, iš kur vandenyje atsirado didesni arseno kiekiai, bet didžioji dauguma rodo pirštais į Lapgirius, kur 2013 metais naftos paieškas vykdė JAV energetikos milžinės „Chevron“ partnerė „TAN Oil“. Ši vietovė visai netoli Šimkaičių, bet ir ne ką toliau nuo tų Raseinių vandenviečių, kur stebimas užterštumas arsenu.

Prieš keletą metų diskutuojant apie skalūnų dujų paiešką Lietuvoje, Vilniaus universiteto geologijos profesorius Gediminas Motuza Matuzevičius atkreipė dėmesį, kad gręžinių gelmėse paliekamas didžiulis kiekis, gal net milijonai tonų, vandens su chemikalais, tarp kurių paprastai būna toksiškų medžiagų, o viena jų – arsenas. Šis vanduo gali prasiveržti į geriamojo vandens sluoksnius ir juos užteršti.

Šimkaičių krašto gyventojų nerimą išgirdęs Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius išsiuntė reikalavimą aplinkos ministrui ištirti ar grėsmė dėl arseno kiekio padidėjimo nėra susijusi su buvusiomis naftos (skalūninių dujų) paieškomis.

„Kreipiausi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą prašydamas pavesti Lietuvos geologijos tarnybai atlikti išsamų ir visapusišką buvusių UAB „TAN Oil“ gręžinių būklės patikrinimą bei pateikti visuomenei išsamią informaciją dėl šių gręžinių įtakos galimam arseno kiekio padidėjimui geriamo vandens gręžiniuose ne tik Jurbarko, bet ir gretimoje Raseinių rajono savivaldybėje“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė S. Mockevičius.

Atsakymo savivaldybė dar negavo, tačiau lapkričio 1 d. Aplinkos ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes, kad jos užtikrintų geriamojo vandens kokybę. Nors tų gręžinių, kurių vandenį vartoja mažiau nei 50 abonentų, vandens kokybę tirti įstatymai nenumato, ministras paprašė savivaldybių ištirti visų vandenviečių vandenį.

Pagal dabar galiojančias taisykles, iki 100 kub. m vandens per parą tiekiančiose vandenvietėse arseno kiekis tiriamas kartą per dvejus metus. Aplinkos ministerija inicijavo rengti įstatymo pataisas, užtikrinančias viešiesiems vandens tiekėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio, prievolę mažiausiai kartą per metus atlikti geriamojo vandens cheminės sudėties tyrimus ir apie jų rezultatus informuoti abonentus.

Raseinių rajone jis jau atliko 42 artezinių gręžinių, imančių vandenį iš 30–60 metrų gylio, tyrimus, tačiau tik 6 rado padidėjusius arseno kiekius. Duomenys dabar apdorojami specialia kompiuterine programa, tačiau jau matyti įdomi sąsaja: visi šeši taršos židiniai išsidėstę pagal Dubysos upės slėnį. Geologas Z. Zanevskij mano, kad būtų įdomu patikrinti visus Lietuvos gręžinius, o pirmiausia imtis tirti Jurbarko vandenvietes, kuriose rasta arseno.

Iš kur arsenas – geologai nesutaria

Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens skyriaus vyriausiais specialistas Zdislav Zanevskij „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad geologai kol kas nesutaria, dėl kokių priežasčių vandenyje atsiranda didesni arseno kiekiai.

„Kad anksčiau nebuvo arseno, netiesa. Tiesiog neturėjome galimybių taip tiksliai nustatyti kiekių, kol neatsirado nauja, daug jautresnė, labai mažus arseno kiekius užfiksuojanti įranga – arsenas matuojamas mikrogramais, milijoninėmis gramo dalimis. Įprastais laboratoriniais metodais tokius kiekius nustatyti sunku“, – tvirtina
Z. Zanevskij.

Kai Raseiniuose buvo nustatyti didesni nei leidžiama arseno kiekiai, geologams pirmiausia kilo įtarimų, kad vandenį teršia blogai izoliuotų siurblių metalas. Kita versija kilo apsilankius Ražaitėliuose: visai netoli vandenvietės yra sandėlis, kuriame tebelaikomi sovietmečiu naudoti chemikalai – pesticidai ir trąšos.

To sandėlio, pasak geologo, stogas kiauras, lietaus vanduo tirpdo chemikalus, jie susigeria į gruntą ir gali patekti į požeminius vandenis.

Dar viena versija, prie kurios linksta dauguma specialistų, kad arseną iš grunto plauna požeminiai vandenys.

„Arsenas yra gamtinės kilmės, Mendelejevo lentelės elementas, o vanduo yra universalus tirpiklis, todėl didesnius arseno kiekius galėjo išplauti iš smėlio ir žvyro“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos geologijos tarnybos specialistas.

Zanevskij nepaneigė, kad teršalų galėjo likti ir dėl naftos paieškų metu atliktų darbų. „Jei vyko sluoksnių ardymas, visiškai įmanoma, kad galėjo užteršti gruntą, nors nafta yra labai giliai, 1,5 km gylyje, o požeminio vandens klodai, iš kurių išgaunamas geriamasis vanduo, yra maždaug 100 m gylyje. Nei per metus, nei per dvejus teršalai jų pasiekti neturėtų“, – svarstė geologas.

Diskutuojant apie skalūnų dujų paiešką Lietuvoje, Vilniaus universiteto geologijos profesorius G. Motuza Matuzevičius atkreipė dėmesį, kad gręžinių gelmėse paliekamas zidžiulis kiekis, gal net milijonai tonų, vandens su chemikalais, tarp kurių paprastai būna toksiškų medžiagų, o viena jų – arsenas.

Kenkia ne tik arsenas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė informavo, kad po to, kai pernai buvo rasta arseno dviejose Raseinių rajono vandenvietėse, šiemet suplanuota patikrinti vandens kokybę visose aplinkinėse savivaldybėse. Niekur kitur, išskyrus
Šimkaičius, viešojo vandens tiekėjo vandenvietėse padidėjusių arseno kiekių nenustatyta. Bet privačių vandens gręžinių vandens tyrimai kelia nerimą. Iš septynių Raseinių savivaldybėje patikrintų gręžinių, dviejuose rasta ribines vertes viršijantys arseno kiekiai, vienoje – priartėta prie ribinės vertės. Šio toksiško metalo neaptikta tik šachtinių šulinių vandenyje.

„Arseno tyrimai atliekami daug metų, jis nėra naujas dalykas, tačiau niekada anksčiau padidėjusių jo kiekių nebuvome aptikę – pernai pirmą kartą apie tai išgirdome. Kol kas neaišku, kokio masto šis reiškinys, dėl to renkame duomenis apie faktinę arseno koncentraciją Lietuvos vandenvietėse. Lapkričio pabaigoje tokius duomenis planuojame turėti, tada svarstysime, kokių ilgalaikių sprendimų reikia imtis“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Galdikienė.

Pasak jos, viešieji vandens tiekėjai arseno kiekį vandenyje gali sumažinti ir vandens kokybę pagerinti efektyviai veikiančiais filtrais, todėl didžiausia problema yra privatūs vandens gręžiniai, kuriais pasirūpinti turi patys gyventojai. Faktas, kad ne visi jie atlieka net būtinuosius vandens tyrimus.

Sukelia vėžį ir kraujotakos pakitimus

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad net labai nedidelis arseno kiekis yra toksiškas. Arsenas organizme kaupiasi ilgą laiką ir pamažu trikdo sveikatą. Ši kancerogeninė medžiaga gali būti mažakraujystės, neuritų, odos uždegimų, nuplikimo, galvos skausmų, skrandžio ir žarnyno, kvėpavimo takų, neuropatijos, anemijos, regėjimo, klausos sutrikimų priežastimi. Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad neturint duomenų, kiek laiko gyventojai vartoja geriamąjį vandenį su padidėjusia arseno koncentracija, negalima ir pasakyti, kiek jų sveikatai pakenkė toksiškas vanduo.

„Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant arseno koncentracijai geriamajame vandenyje 10–50 mkg/l, gali pasireikšti neigiamas poveikis sveikatai, tačiau dėl labai mažo arseno paplitimo sudėtinga būtų atlikti epidemiologinius tyrimus ir patvirtinti jo žalą žmogaus organizmui“, – teigia I. Taraškevičienė.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad padidėjusi arseno koncentracija vandenyje būdinga šalims, kuriose arsenas yra natūraliai paplitęs grunte, jo yra akmens anglies pelenuose.  Vis dėlto reikia bijoti ne tik arseno. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė V. Galdikienė sako, kad labiausiai žmonių sveikatai kenkia šulinių vandenyse esantys nitritai ir nitratai.

„Jie ilgai išlieka dirvožemyje ir su pavasario polaidžio vandenimis patenka į šulinius, ypač, jei jie įrengti nesilaikant reikalavimų. Jei šulinio vanduo skanus, tai reiškia, kad jis minkštas ir nebūtinai yra švarus: nitritai ir nitratai neturi nei spalvos, nei skonio, todėl būtina ištirti vandenį arba bent patikrinti jį specialia juostele, kuri skirta aptikti nitra-
tams“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Galdikienė.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė