Į parduotuvę – su draugišku aplinkai maišeliu

Plastikinių maišelių iš prekybos centrų į namus parsinešame dešimtimis. Iškrovus prekes jie keliauja tiesiai į buitinių atliekų konteinerius.

Jau esame įpratę, kad prekybos centruose plastiko maišeliai prekėms susidėti yra dalijami nemokamai. O kas nemokama – kaipgi neimsi? Nesvarbu, ar reikia, svarbu – duoda. Tad ir pakuojame kiekvieną prekę atskirai ir kartais namo po vieno apsipirkimo parsinešame dešimtis polietileninių maišelių, kurie labai greitai iškeliauja į šiukšliadėžes, komunalinių atliekų konteinerius ir sąvartynus, o kartais, ypač vasarą, kai iškylaujame gamtoje, – tiesiog į pamiškes, paežeres, bet kur. Taip pat elgiamės ir su didesniais pirkinių maišais, kuriuos prekybos centrai dažnai dalija taip pat nemokamai arba už simbolinę kainą. Turint galvoje, kad plastikas suyra ne greičiau nei per šimtą metų, galima tik įsivaizduoti, kas laukia mūsų aplinkos po tokio nežaboto maišelių naudojimo. Įvertinusi grėsmingą situaciją, Europa nusprendė kardinaliai pakeisti situaciją – Europos Sąjungos Parlamentas ir Taryba visas aljanso šalis įpareigojo kiek galima labiau sumažinti plastiko maišelių naudojimą.

Valstybės turės apsispręsti pačios
Tam, kad sumažėtų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimas, šių metų balandį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria iš dalies keičiama anksčiau buvusioji (direktyva 94/62/EB). Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad minėti pakeitimai numato pačių valstybių narių apsisprendimą, kaip jos įgyvendins plastiko maišelių naudojimo mažinimo tikslus. „Valstybės narės galės iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumažinti lengvųjų, iki 50 mikronų sienelės storio, maišelių sunaudojimo kiekį iki 90 vienetų žmogui per metus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – 40 vienetų žmogui per metus, arba vykdyti kitas priemones, kurios užtikrins, kad iki 2018 metų gruodžio 31 d. nebeliks nemokamų lengvųjų plastikinių maišelių, arba galės taikyti abi šias priemones, – teigė J. Gaižiūnienė. – Taip pat valstybės narės, numatydamos priemones, galės taikyti išimtį labai lengviems plastikiniams maišeliams, kurių sienelės storis yra mažesnis negu 15 mikronų.“
Pasak AM Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėjos, pagal minėtą direktyvą, lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai yra tokie, kurių sienelės storis mažesnis kaip 50 mikronų, o labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai – kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų.
ES šalys įvairiai sprendžia šios buitinės atliekos besaikio naudojimo problemą. „Vienose valstybėse lengvieji plastikiniai maišeliai yra apmokestinti, kitose labiau pasitelkiamos švietimo ir informavimo priemonės, vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti, kokį maišelį įsigyti,– sakė J. Gaižiūnienė. – Prekybos vietose siūloma ir tekstilinių, ir popierinių, ir plastikinių maišelių.“
Ponia su firminiu mėsinės maišeliu?
ES valstybių gyventojų sunaudojamas plastikinių pirkinių maišelių kiekis labai skiriasi. J. Gaižiūnienė mums sakė, kad Europos Komisijos (EK) atlikto poveikio aplinkai vertinimo duomenimis, tokiose valstybėse kaip, pavyzdžiui, Estija, Vengrija, Latvija, Portugalija, kitos, vienas žmogus per metus sunaudoja jų apie 400 vienetų, o kitose, pavyzdžiui, Suomijoje, Danijoje, Liuksemburge, Airijoje ir kitose – apie 10 vienetų ir mažiau. Skirtumus lemia vartojimo įpročiai, gyventojų sąmoningumas saugant aplinką, valstybėse taikomos politikos priemonių veiksmingumas ir kiti veiksniai.
Tuo metu, kai EK atliko poveikio aplinkai vertinimą, iš Lietuvos neturėjo statistinių duomenų, nes informacija apie plastikinių maišelių naudojimą mūsų šalyje nebuvo renkama. „Rengdama pasiūlymų paketą, Europos Komisija turėjo ekspertų pasiūlytą bendrą formulę, kiek reikėtų sumažinti plastikinių maišelių naudojimą,– teigė J. Gaižiūnienė, – tad pagal ją apskaičiavo, kiek jų turi sumažėti ir valstybėse, neturinčiose reikiamų duomenų. Apskaičiuotas 466 maišelių kiekis vienam gyventojui per metus Lietuvoje yra teorinis.“
Lietuvos prekybos įmonių asociacija yra pateikusi 2013 metų duomenis. Pagal juos plonųjų maišelių (15–50 mikronų) Lietuvoje sunaudojama iki 250 vienetų vienam gyventojui per metus, o 1–15 mikronų – iki 40. Tai nėra nei patys blogiausi, nei patys geriausi duomenys. Tačiau situacija galėtų greitai pasikeisti į gera, jeigų gyventojai – pirkėjai – taptų šiuolaikiškesni ir, sekdami kitų šalių pavyzdžiu, į parduotuves imtų neštis daugkartinius medžiaginius ar kitokius dažnai naudoti skirtus maišelius. Beje, tam nebūtinai juos reikia nusipirkti – pačios moterys namuose iš nenaudojamų drabužių, užuolaidų ar kitokių medžiagos atliekų gali pasisiūti nuostabius stilingus krepšelius pirkiniams. Argi įsivaizduojate iš parduotuvės grįžtančią ponią su prekybos centro ar specializuotos mėsos parduotuvės firminiu maišeliu? Kas kita gėlėtas, languotas ar tiesiog peltakiuotas drobinis krepšelis.

Šiuolaikiškos moterys prekių maišelius pačios pasisiuva iš nedėvimų drabužių ar kitokių nenaudojamų tekstilės gaminių.

Pirkėjui – galimybė rinktis
J. Gaižiūnienė sako, kad kai kurių plastiko rūšių irimas gali trukti iki keleto šimto metų, ypač jei tokie maišeliai atsiduria vietose, kurių nepasiekia saulės spinduliai ir medžiagas ardantys mikroorganizmai. Internete net sklando šiuolaikinė tautosaka: jeigu plastikas nesuyra šimtus metų, tai kodėl iš jo netiesiami keliai? Tačiau kas vis dėlto realiai galėtų paskatinti gyventojus atsisakyti nedraugiškų aplinkai plastikinių maišelių, kurie gamtai gali pridaryti nepataisomos žalos? Juo labiau kad ploniausių maišelių negalima perdirbti kaip kito plastiko paprasčiausiai dėl to, kad jų dažnai po panaudojimo negalima tinkamai išvalyti, o ir didesnės naudos iš jų perdirbėjai nemato. Aplinkos ministerijos specialistės teigimu, pirmiausia žmones galėtų pristabdyti žinojimas apie lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių daromą žalą aplinkai, ypač vandens ekosistemoms. Kai lengvi plastikiniai maišeliai per upes patenka į vandenynus, sudaro plastikinių maišelių salas, jais gali paspringti žuvys, palaikydamos maišelių atplaišas maistu. Plastikiniai maišeliai, patekę į vandenį, yra, jais minta žuvys. Tokiu būdu mikroplastiko dalelės gali patekti ir į žmonių organizmą.
Dar vienas būdas atpratinti žmones nuo besaikio tokių maišelių naudojimo – suteikti vartotojui galimybę prekybos vietose turėti alternatyvą. „Rinkoje turėtų būti ne tik plastikinių maišelių, todėl, kaip jau minėjau, vartotojas, žinodamas plastikinio maišelio žalą, galėtų pasirinkti,– sakė J. Gaižiūnienė. – Taip pat šiuo metu kuriami vaizdo ir garso klipai, kuriuos numatoma transliuoti prekybos centruose, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių daromą poveikį ir skatinti vartotojus rinktis alternatyvius maišelius arba sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą.“

Pinigai – kaip į balą
Mes taip pat patariame paskaičiuoti. Jeigu didžiuosiuose prekybos centruose apsiperkate bent porą kartų per savaitę ir įsigyjate pirkinių maišelių po 10 euro centų už kiekvieną (ne paslaptis, kad dažniausiai perkame kiekvieną kartą vis naują), per mėnesį išleidžiate 80 euro centų, o per metus – arti dešimties eurų (daugiau nei 30 litų). Už tokią ir dar mažesnę sumą tikrai įstengtumėte įsigyti šiuolaikišką stilingą ilgaamžį medžiaginį maišelį ar sutaupyti tą sumą kitoms reik­mėms. Kam kaip į balą mesti pinigus tokiems pirkiniams, kurie tiesiog yra nereikalingi ir dar teršia aplinką? Juk galiausiai juos vis tiek išmetame, taip padidindami buitinių atliekų kiekį, už kurį mokame mokesčius ir dėl kurio į aplinką išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Plastiko maišelių ir taip į namus parnešame labai daug – dažna prekė juk būna supakuota į polietileną. Skaičiuojama, kad ES iki 50 procentų visų buitinių atliekų sudaro būtent plastiko maišeliai.
Taigi Lietuva suka aplinkos tausojimo, švarinimo linkme. Kada išsivaduosime iš nedraugiškų aplinkai įpročių, priklausys ne tik nuo ES rekomendacijų ar mūsų šalyje priimtų teisės aktų. Pirmiausia priklausys nuo visų gyventojų, nuo mūsų pačių, nemanančių, kad kažkas kitas pirmiausia turi tuo pasirūpinti.

Tekstilinis maišelis rankose – gera žinia apie žmogų

Kęstutis TREČIOKAS
Aplinkos ministras

Kol kas dar nesame parengę konkrečių priemonių, kaip spręsime plastikinių maišelių mažinimo klausimą, nes pirmiausia norime išsiaiškinti, kiek tiksliai jų sunaudojame. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, situacija nėra pati blogiausia, tad, manau, rekomendacijos dėl sunaudojamų maišelių kiekio sumažinimo yra realios ir mums įveikiamos. Pirmiausia žadame siūlyti sunkiai suyrančius maišelius pakeisti daugkartinio naudojimo arba greitai suyrančiais gamtoje. Tačiau pirmiausia tikimės prisibelsti į kiekvieno žmogaus sąmonę – imdamas polietileninį maišelį sukuri problemą. Kol kas mus dar valdo įpročiai imti tai, kas duodama. Tačiau ir įpročius galima pakeisti, svarbu tik žmonėms išaiškinti, kodėl tai reikia daryti. Mūsų tikslas – sumažinti vienkartinių maišelių naudojimą bent per pusę. Kita vertus, net iš estetinės pusės žvelgiant medžiaginis maišelis gražiau. Be to, jis neša tam tikrą žinią apie žmogų – tai atsakingas, protingas ir šiuolaikiškas žmogus.

Autorės nuotraukos

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.