Pasakos įkvėpta: iš pelenių – į princeses

Kiekviena moteris nori jaustis graži – tokia išimčių neturinčia taisykle vadovaujasi Jurbarko grožio terapijos studijos „RR“ savininkė Rasa Rakštelienė. Vaikystėje susižavėjusi pasaka apie Pelenę jurbarkietė rengia projektą „Pelenė“, o iš žiūrovų surinktus pinigus skiria labdarai.

Netrūko padėjėjų
Pernai užgriuvę darbai vos nesužlugdė R. Rakštelienės projekto: įsirengiant saloną daug laiko atėmė persikraustymas, todėl „Pelenę“ atidėjo metų pabaigai. Užtat dvarininko Ilarijono Vasilčikovo rūmų fligelyje įsikūrusio Jurbarko krašto muziejaus Židinio salėje Rasos pakviestos merginos vaikščiojo tarsi princesės pasakų rūmuose.
Šįkart R. Rakštelienei padėjėjų netrūko: šukuosenomis merginas papuošė salono „Orchidėja“ stilistės Kristina Meškauskienė ir Iveta Vilkelienė, sukneles ir aksesuarus pasirodymui dovanojo proginių drabužių salono „Milana“ savininkė Milana Laurinaitienė, savanoriškai talkino fotografas Gintaras Martišauskas, renginiui dirigavo Marius Meškauskas, nuostabiais kūriniais pradžiugino solistas Eligijus Jukna, gerą nuotaiką kūrė Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos smuikininkai, o pilvo šokių grupė iš Tauragės „Afroditė“ surengė egzotišką pasirodymą.
Kad makiažo, šukuosenų ir suknelių demonstravimas netaptų tik gražiu reginiu, turėtų ir edukacinę vertę, R. Rakštelienė vienam savo modelių – Erikai Alijošiūtei padarė parodomąjį makiažą ir papasakojo moterims apie grožio tendencijas.

Grąža bendruomenei
Ir pernai, ir šiemet iš žiūrovų surinktus pinigus „Pelenės“ organizatorė skyrė labdarai.
„Negaliu pasigirti, kad surinkome labai daug, bet smagu, kad visi šio renginio dalyviai galėjo pasijusti padarę gerą darbą: iš anksto paskelbėme, jog lėšas skirsime „Lions“ kalėdiniam karavanui. Pati supirkau dovanėles, kurias su klubo „Lions“ nariais išvežiojome nepasiturinčioms Jurbarko rajono šeimoms. Man buvo labai svarbu pamatyti tuos žmones, pajusti, kaip jie gyvena, sužinoti, apie ką svajoja. Labai svarbu suteikti moralinę paramą, leisti jiems pajusti, kad yra ne vieni“, – tvirtina R. Rakštelienė.
Kosmetologė neslepia džiaugsmo, kad jos idėją bendruomenė ne tik palaikė, bet ir prie jos prisidėjo. Rasa tiki, kad kiekvienas žmogus turi savo misiją: „Mano misija – kurti grožį. Puiku, kad tą darydama aš dar galiu padėti ir kitiems. Tai padėka bendruomenei, suteikiančiai man pragyvenimo šaltinį, savotiški mainai. O gero darymas visada geru sugrįžta.“
Tokios gyvenimo filosofijos išmokė darbas mažame miestelyje. Jurbarke, pasak Rasos, visi yra giminės arba draugai, pažįstami. Jei atsirastų geras organizatorius, tokioje bendruomenėje galima būtų kalnus nuversti.

Moko jaunimą
Grožio terapijos salono „RR“ savininkė labdaringa veikla užsiima ne tik prieš didžiąsias metų šventes. Loterijos ir akcijos jai kasdienybė, nes žino, jog ne visos mažo miestelio moterys gali lepintis kosmetologinėmis procedūromis. Dažnai į susitikimus Rasą kviečia ir kaimo bendruomenės, paaiškinti, kaip prižiūrėti odą, prašo moksleiviai. Dar niekam neigiamai neatsakė, nors dėl to yra tekę atsiprašyti savo klientų.
„Parduotuvių lentynose tokia kosmetikos produktų gausa, kad daugeliui sunku išsirinkti. Aiškinu, kad norint žinoti, kas tinka tik tau, būtina konsultuotis su specialistais“, – pasakoja R. Rakštelienė.
Grožio terapijos studijos laukiamajame klientų dėmesį patraukia storiausias segtuvas.
Atvertęs jį iš nuostabos net aikteli: tiek daug ten sudėta įvairių mokymų ir kursų sertifikatų. „Tai mano investicija į verslą. Niekada negali visko žinoti, todėl būtina tobulėti“, – tvirtina kosmetologė.

Suteikia pasitikėjimo
Šeštus metus Jurbarko moteris gražinanti R. Rakštelienė pernai pagaliau įsirengė savo grožio terapijos studiją. Kol kas jos vienintelės kompanionės – akvariumuose plaukiojančios žuvytės, bet Rasa nenusimena: mėgaujasi tyla ir ramybe, kuri patinka ir atsipalaiduoti norinčioms jos klientėms.
Verslo vadybos, vėliau grožio terapijos studijas Kauno kolegijos Medicinos fakultete baigusi R. Rakštelienė kitaip nei daugelis kosmetologių supranta savo misiją. Ji tvirtina pati gyvenanti pasakoje ir norinti įkvėpti ja patikėti kitas. Ne vien savo klientes, bet ir merginas, kurios gal nė karto nėra apsilankiusios pas kosmetologę.
Kvietimą dalyvauti projekte „Pelenė“ socialiniuose tinkluose Rasa paskelbė užpernai. Susidomėjusioms darė makiažą, sušukuodavo, aprengdavo iš parduotuvės paskolintais apdarais, o pačiomis gražiausiomis nuotraukomis dalijosi savo paskyroje feisbuke. Metų pabaigoje visas savo merginas pakvietė į kavinę ir surengė pasirodymą.
„Pasijutau kaip tikra stebukladarė, mostelėjusi burtų lazdele ir princesėmis pavertusi paprastas mergaites. Iš laimės apsikabinusios drauge ir verkėme, ir juokėmės. Nuostabu įgyti pasitikėjimo“, – įsitikinusi Rasa.

Gyvena pasakoje
Gyvenimas R. Rakštelienės dar neprivertė nusiimti rožinių akinių – kaip vaikystėje ji tiki pasakomis ir kuria jas savo klientėms. „Per daug mūsų gyvenime juodos spalvos. Visur tik ir kalbama apie tai, kas blogo atsitiko. O kur grožis? Kur žiemos spindesys, saulėtekiai ir saulėlydžiai, kur šalčio ant langų pražydintos gėlės? Reikia tai pamatyti“, – užsidegusi tikina kosmetologė.
Kaip niekas kitas ji moka įtikinti, kad žmogus gali daugiau nei pats mano, o suteiktas pasitikėjimas daugeliui klientų pranoksta bet kokius lūkesčius. Rasos požiūris į gyvenimą formavosi jau vaikystėje, su močiute lankant jos didžiulę gyvenimo patirtį sukaupusias drauges. Jų pokalbius mergaitė gerte gėrė į save, todėl paaugusi žinojo daugiau už visas savo drauges.
„Visam gyvenimui supratau, kad tikrosios vertybės – žmogaus viduje. Kartais man liepia nusiimti rožinius akinius ir pažvelgti į tikrą gyvenimą, tačiau aš džiaugiuosi, kad iliuzijos man padeda tikėti gėriu ir paskatina daryti gerus darbus. Ar ne stebuklas, kad mano mergaitės, paprastos jurbarkietės, lyg burtų lazdele mostelėjus, tampa modeliais, įgyja pasitikėjimo ir pasijunta princesėmis?“ – retoriškai klausia Rasa Rakštelienė ir savo gyvenimą prilygina pasakai.

Daiva Bartkienė

Gintaro Martišausko nuotraukos

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.