Paskutiniai naujojo finansinio periodo rebusai

Tiesioginių išmokų gavėjai jau žino apie naujojo finansinio laikotarpio naujoves. Europos Komisijos (EK) valia paramos schemoje atsiradusi žalinimo sąvoka aptarta ne tik Vilniuje, bet ir žemdirbių savivaldos organizacijose, nauji reikalavimai pristatyti rajonuose. Be to, Žemės ūkio ministerija drauge su socialiniais partneriais nutarė, kad plotus deklaruojantys pareiškėjai turi būti aktyvūs ūkininkai. Galvos ir toliau laužomos, kaip tiksliai apibūdinti naujas sąvokas. Savo įdirbį ŽŪM išdėstė Seimo Kaimo reikalų komitetui.

Pirmiausia pagal žalinimo schemą deklaruosime juodąjį pūdymą, baltyminius augalus. Atsiranda ūkininkų, kurie jau ateinančiais metais pageidauja deklaruoti ir kraštovaizdžio elementus, tačiau ŽŪM siūlo neskubėti.

Žalinimas – pakopomis
Išmokas už aplinkai ir klimatui naudingą žemės ūkio veiklą – žalinimą – ketinama pradėti taikyti nuo ateinančių metų. Tam numatyta skirti 30 proc. viso tiesioginių išmokų voko. Pagal ŽŪM sukonkretintą žalinimo apibrėžimą, reikalavimai (pasėlių įvairinimas, daugiamečių pievų išlaikymas bei ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimas) tapo gerokai aiškesni, adaptuojami atsižvelgiant į ūkio dydį ir veiklą. Įvardyta, kas gali sudaryti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, kurios didesniuose nei 15 ha ūkiuose turės sudaryti bent 5 proc. deklaruojamo ploto. Ūkininkai lengviau atsikvėpė, kai greta apsauginių juostų ir kitų želdinių ar juodojo pūdymo buvo įrašyti baltyminiai augalai.
Šį gruodį ŽŪM ketina pristatyti preliminarias taisykles. Tačiau kaip atskleidė viceministras Saulius Cironka bei Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, prireiks dar gerokai laiko, kol bus galima deklaruoti visus žalinimo reikalavimus atitinkančius plotus.
Azotą kaupiančių baltyminių augalų pasėlius, geros agrarinės būklės juodąjį pūdymą deklaruoti bus galima pirmiausia. Sunkiau su natūraliais želdynais ir kitais kraštovaizdžio elementais. Reikia viską identifikuoti, informaciją skaitmenizuoti. Šis sudėtingas ir labai didelės apimties darbas bus pavestas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Užduočiai įvykdyti, manoma, prireiks trejų metų. Sudarius atitinkamą programą, deklaravimas taps paprastas ir aiškus.

Daugiau atsargiųjų negu norinčiųjų būti pirmiems
Pasak R. Krasuckio, keletas pažangių ūkininkų pageidauja jau ateinančiais metais deklaruoti kraštovaizdžio elementus ir už tai prisiima atsakomybę. ŽŪM pasirengusi leisti išimtis. „Skaitmenizavimas sudėtingesnis negu buvo plotų duomenų bazės. Nedideli kraštovaizdžio elementai, paklaidos gali lemti neatitikimus. Reikia įvertinti medžių aukštį ir kt. Bet normaliai ūkininkaujant, manau, galima išsiversti su toms galimybėmis, kurios yra – melioracijos grioviai, pakrančių zonos, augalų apsauginės zonos“, – situaciją komentavo R. Krasuckis. Tačiau skubėti jis nerekomenduoja, kad būtų išvengta minėtų paklaidų, kurios gresia sankcijomis.
Tam pritarė ir Ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas, pamėginęs per žalinimo reikalavimo prizmę pažvelgti į savo ūkio valdas: „Nėra taip paprasta išmatuoti kraštovaizdžio elementus. Melioracijos griovys visur 2 m pločio, o vienoje vietoje – 1,5 m, jau neatitikimas. Viskas, išmokos 2-3 mėnesius vėluos. Pritariu, kas prisiima atsakomybę, tegul. Bet jei leisime visiems… Ir taip dabar daug klaidų.“
Atsargiai į kraštovaizdžio elementų deklaravimą žvelgia ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. Pasak jo, baimės yra, nes esant neatitikimams pareiškėjams bus taikomos skaudžios sankcijos. „Tarėmės su Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri atstovauja NMA stambesniems ūkiams, kad reikėtų parengti programėlę, kaip, pavyzdžiui, dėl geros agrarinės būklės reikalavimų“, – vieną iš galimų palengvinimų paminėjo J. Kraujelis. Kitas palengvinimas pareiškėjams, atrodo, būtų galimybė kooperuotis. Tačiau vėlgi – atsiradus didesnei paklaidai, visiems ir sankcijos tektų.

Aktyvaus ūkininko – juodraštinis variantas
„Aktyvaus ūkininko sąvoka reikalinga, kad nebūtų mokama „sofos“ ūkininkui. Matau problemą: mažas deklarantų kiekis kelia daug problemų. Reikia įvesti daugiau tvarkos“, – pristatydamas apibrėžimą sakė viceministras Saulius Cironka.
Atrodo, kad tai yra visų siekiamybė – ir žemdirbių savivaldos, ir ŽŪM, ir parlamentarų. Deja, tai nėra Europos Komisijos nuostata. Seimo KRK posėdyje taip pat nuskambėjo abejonių. „Ar mes įtikinsime EK dėl aktyvaus ūkininkavimo?“ – susirinkusiųjų teiravosi komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius. Užtikrintas „taip“ nenuskambėjo. Tiesiog tikimasi, jog šaliai narei gali būti suteikiama sprendimo laisvė.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius balsu svarstė, kad aktyvaus ūkininko reikalavimo priešininkų yra daug ir Lietuvoje. Tai pirmiausia tie patys fiktyvūs ūkininkai, tarp kurių daug įtakingų veikėjų, dirbančių ir valstybės tarnyboje. Parlamentarų pokalbis ir anksčiau ne kartą buvo pakrypęs į šią „sofos“ ūkininkų kategoriją, pageidauta, kad būtų išsiaiškinta, kiek iš viso turime tokių pareiškėjų. Tačiau tokios statistikos iki šiol nėra.
Parlamentarai pasisako už tai, kad aktyvaus ūkininko apibrėžimas būtų paprastas ir glaustas. ŽŪM parengtam variantui jie turėjo priekaištų.
Naujuoju finansiniu laikotarpiu tiesioginių išmokų gavėjams taikant ŽŪM sumanytą aktyvaus ūkininko apibrėžimą, vienu svarbiausių kriterijų taptų pareiškėjo pajamos – kiek jų gaunama iš žemės ūkio veiklos, koks jų santykis su kitomis gaunamomis pajamomis. O kaip praktiškai įgyvendinti sumanymą, priversti visus deklaruoti savo pajamas? Visuotinės prievolės teikti turto ir pajamų deklaracijas dar nėra. Pareiškėjų atrankai pagal aktyvaus ūkininko principą įgyvendinti reikėtų keisti įstatymus. Tiems, kurie deklaruoja tik pievas ir ganyklas, ministerija siūlo taikyti reikalavimą, kad jos per sezoną būtų nušienautos ar nuganytos du kartus.
Seimo narys Kazys Starkevičius stebėjosi, kad negrįžta prie ankstesnės praktikos, kuri buvo įdiegta jam būnant žemės ūkio ministru. Pasak jo, be rizikos pažeisti Europos reglamentą pakaktų dviejų dalykų: reikalauti laikyti gyvulius ir deklaruoti žemę tiems, kas ją dirba. Pasiūlymų pateikė ir žemdirbių savivaldos atstovai. Vienas jų – turėti žemės ūkio technikos.
ŽŪM pateiktas aktyvaus ūkininko apibrėžimas KRK neįtikino. Per artimiausią mėnesį jis bus peržiūrėtas ir suformuluotas naujas.

Trumpai
KRK pritarė Seimo nario Broniaus Paužos teiktam pasiūlymui dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto įsigaliojimo datos. Siūloma leisti piliečiams už mieste turėtą žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai, pasirinkti papildomą kompensavimo būdą – lygiavertį miško sklypą kaimo vietovėje iš rezervuotų miško plotų. Tikimasi, kad, įgyvendinus šią nuostatą, paspartės nuosavybės teisių atkūrimas didžiuosiuose miestuose, bus išvengta teisminių ginčų dėl priimamų sprendimų išmokėti piliečiams už išperkamą žemę kompensaciją pinigais.
Seimui priėmus įstatymą, jis įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.

Autorės nuotrauka

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.