Paštas į namus – įprastas, bet atsinaujinęs

AB Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė: „Pagal naująjį klientų aptarnavimo modelį laiškininkas gyventojų namuose galės teikti ir kitas paslaugas, kurios dabar yra teikiamos tik pašte, priimti pašto siuntas išsiųsti.“

Kaimas sensta, mąžta gyventojų. Plečiasi mažai apgyvendintos teritorijos, formuojasi demografinės dykros, kur gyventojų tankumas kvadratiniame kilometre tesiekia vos 2–5 žmones. Kaimiškų teritorijų retėjimą išgyvena ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys. Tačiau demografiniai procesai nereiškia, kad gyvenimą kaime pasirinkusiems žmonėms gali būti taikomi menkesni nei mieste gyvenimo komforto, teikiamų paslaugų kokybės standartai. AB Lietuvos paštas, išsamiai išnagrinėjęs esamą situaciją ir kolegų vakarietišką patirtį, mėgina diegti naują paslaugos teikimo modelį. Tai mobiliųjų kaimo laiškininkų veik­los modelis. Šiemet jį pirmieji išbandys ir įvertins Radviliškio bei Utenos rajonų kai kurių seniūnijų gyventojai.

Traukiasi paslaugų apimtys
Mažiau gyventojų – mažesnis ir paslaugų poreikis. Kaip praktiškai tai jaučia kaimo paštas?
AB Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė neslepia, jog regionuose prastėjanti demografinė situacija atsiliepia Lietuvos pašto veiklai. Per trejus pastaruosius metus paslaugų apimtys susitraukė kone dešimtadaliu. Juolab vangesnė mažų kaimo paštų veikla.
„Į nedidelius kaimo paštus, kurie šiuo metu klientus aptarnauja vos po 2–4 valandas per dieną, užsuka nedaug žmonių, todėl teikiamų pašto paslaugų apimtys itin nedidelės“, – teigia Lietuvos pašto administracijos atstovė.
Kai kuriuose kaimo paštuose per ištisą savaitę gyventojai pateikia išsiųsti tris siuntas ar dar mažiau, o gaunamų siuntų statistika dar liūdnesnė. Tai šiandien įprasta Utenos rajono Sudeikių ar Saldutiškio, Radviliškio rajono Tyrulių ar Skėmių, ne vieno kito pašto realybė.
Savo ruožtu pašto darbuotojams tai reiškia darbą nevisu krūviu, atitinkamai mažesnį darbo užmokestį. Ne paslaptis, kad dėl šios priežasties karjera pašte nėra labai viliojanti, jaučiamas darbuotojų trūkumas.

Laiškininkas arčiau žmogaus
Mažesnis kaimo paštų lankomumas iš dalies susijęs su tuo, kad daliai vietos žmonių dėl vienų ar kitų priežasčių sunku čia atvykti. Tai senyvo amžiaus, atokiau gyvenantys, negalią turintys gyventojai. Jie nelieka pamiršti. Paštas pats ateina į namus.
Jau įprasta, kad laiškininkas ne tik pristato pašto korespondenciją ar užsakytus spaudos leidinius, bet ir priima jų prenumeratą, įmokas už mokesčius, pasiūlo kasdienių prekių. Tiesiogiai per laiškininkus sumokama net 7 iš 10 visų pašte sumokamų įmokų, 74 proc. spaudos leidinių prenumeratos užsakymų. Lankydamiesi namuose laiškininkai parduoda beveik du trečdalius įvairių namų apyvokos prekių, kurių galima įsigyti paštuose.
„Tai daugiausia muilas, higienos prekės“, – didžiausią paklausą turinčias prekes vardija Vaikutėnų pašto (Utenos r.) laiškininkė Justina Kaleckienė. Populiariausių prekių paprastai ji vežiojasi savo automobilyje. Ko neturi tąkart, žmogui atgabena su kita gauta korespondencija, spaudos leidiniu ar pensija.
Laiškininko krepšyje vyrauja registruoti laiškai su įvairiais oficialiais dokumentais. Nelygu diena, pensijų ir pašalpų mokėjimo terminai, krepšio svoris labai įvairuoja. Būna, kad Vaikutėnų laiškininkė perdien aplanko net 70 gyventojų, išsibarsčiusių po kaimus, kaimelius ir vienkiemius. Moteriai sunku įsivaizduoti, kad tiek žmonių pajėgtų aplankyti be automobilio, mindama dviratį. Laiškininkės aptarnaujamoje teritorijoje yra ir neprivažiuojama sodyba, iki kurios tenka pėsčiuoti porą kilometrų. Ji supranta džiaugsmą, su kuriuo yra pasitinkama tokiuose kaip šis vienkiemiuose. Vieniši atokiai gyvenantys žmonės nori pabendrauti, pasidalyti naujienomis. Tokiuose namuose pašto darbuotoja užtrunka ilgiau. Kaimo laiškininkas yra daugiau nei paslaugos teikėjas.

Rengiasi pokyčiams Utenos rajone
Trisdešimtmetė Justina Vaikutėnų laiškininke dirba vienus metus. Ji pakeitė du iki tol nevisu krūviu dirbusius vyresnio amžiaus kolegas. Reikiamą kaimą ar vienkiemį randa jau neklaidžiodama. Kartais suklaidina tik pavardės – tame pačiame kaime adresatų ta pačia pavarde būna ne vienas.
Kasryt keliaudama įprastais maršrutais J. Kaleckienė svarsto apie artėjančius pokyčius, apie juos teiraujasi ir lankomi žmonės. Vaikutėnų laiškininkė viena pirmųjų Lietuvoje gegužės pabaigoje pradės dirbti pagal naują, mobiliojo laiškininko, modelį.
Jau po savaitės kitos Utenos rajono kaimo mobiliųjų laiškininkų komanda susirinks į seminarą, kuriame išsiaiškins visas su naujove susijusias smulkmenas. Priskirtose teritorijose jie bus vieninteliai pašto paslaugų teikėjai. Justina žino, kad jos aptarnaujama teritorija šiek tiek išsiplės – iki pat Ignalijos rajono ribos. Tai negąsdina, moteris jau dabar žvilgteli į žemėlapį – kokius naujus kaimus, vienkiemius reikės lankyti.
Smagu, kad Vaikutėnų laiškininkei, kaip ir kitiems mobiliųjų kaimo laiškininkų komandos nariams, pagerės darbo sąlygos ir socialinės garantijos. Darbo užmokestis padidės penktadaliu. Visi Utenos ir Radviliškio rajonų kaimo mobilieji laiškininkai bus aprūpinti tarnybiniais automobiliais, mobiliosioms paslaugoms teikti reikalinga šiuolaikiška įranga.
Perėjus prie naujojo darbo modelio, Vaikutėnų pašto skyrius, kuris kol kas veikia po keturias valandas iki pietų, birželį užvers duris.
Tokioms pat permainoms Utenos rajone rengiasi dar aštuoni pašto skyriai: Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Vyžuonų ir Utenos kilnojamasis paštas, kuris aptarnauja Kvyklių, Pačkėnų, Biliakiemio, Sirvydžių, Kirdeikių kaimų gyventojus.

Jau įprasta, kad laiškininkas ne tik pristato pašto korespondenciją ar užsakytus spaudos leidinius, bet ir priima jų prenumeratą, įmokas už mokesčius, pasiūlo kasdienių prekių.

Naujovę išmėgins ir Radviliškio krašte
Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje tuo pačiu metu, sodams sužydėjus, taip pat bus diegiamas mobiliojo laiškininko veiklos modelis.
Mobilieji laiškininkai aptarnaus septynių kaimiškųjų paštų teritorijų gyventojus: Alksniupių, Aukštelkų, Sidabravo, Skėmių, Šaukoto, Šiaulėnų ir Tyrulių.
Sidabravo seniūnas Vidmantas Blužas pripažįsta, kad pokyčiai reikalingi. Neracionalu laikyti ir šildyti tuštėjančias pašto skyriaus patalpas, kai paslaugų teikimą galima organizuoti kitaip, juk gyventojams tai ir yra svarbiausia. Vis dėlto seniūnui liūdna, kad kaime pašto būstinės nebeliks: toks natūralus jausmas apima užsidarant bet kuriam objektui. Jaunimas pasisako už kaimo pašto modernėjimą, o senyvo amžiaus žmonės kaip visuomet norėtų, kad viskas liktų kaip buvę, yra įtaresni. Sako, kad jeigu laiškininkas atvyks sutemus, gali būti baugu įsileisti į namus.
Apie tai, kad patenka į pirmąjį pašto modernizavimo etapą, sidabraviškiai sužinojo kovo mėnesio pabaigoje įvykusiame susirinkime. Atvykęs Lietuvos pašto Šiaulių regiono vadovas Vaidas Rutkauskas nuodugniai papasakojo apie artėjančius pasikeitimus. Patikino, kad nors Sidabravo paštas nuo birželio nebeveiks (jis ir dabar veikia vos kelias valandas per dieną), gyventojai jokių nepatogumų nepatirs, visas reikalingas pašto paslaugas teiks mobilusis laiškininkas.
„Norėčiau tikėti pašto vadovais“, – laukimo periodo nuotaikas nusako Sidabravo seniūnas V. Blužas.

Svarstė įvairius variantus
Kaimo mobiliojo laiškininko modelis – ilgo kruopštaus darbo rezultatas svarstant, kaip efektyvinti pašto veiklą kaime, gerinti paslaugų kokybę. Būdamas Pasaulinės pašto sąjungos ir kitų tarptautinių pašto operatorių organizacijų narys Lietuvos paštas išnagrinėjo įvairių užsienio šalių patirtį. Mobiliųjų laiškininkų praktika daugelį metų sėkmingai taikoma Islandijoje, panašus modelis taikytas ir kaimyninėje Lenkijoje, kai kuriose kitose šalyse.
Lietuvos pašto administracija apsvarstė ir Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiūlymą sugretinti skirtingų paslaugų teikėjų veiklą, pašto ir bibliotekos.
„Tai buvo vienas iš svarstomų variantų, tačiau bibliotekos, parduotuvės, gydymo įstaigos ir seniūnijos vykdo jų veiklai priskirtas funkcijas, aptarnauja žmones ir veikia numatytu darbo laiku. O štai Lietuvos pašto veiklą reglamentuoja Pašto įstatymas, kuris numato, kur turi būti pašto paslaugų teikimo vietos, kokiu atstumu jos turi būti pasiekiamos“, – I. Dundulienė aiškina, kodėl sunkiai suderinama skirtingų įmonių, turinčių skirtingus tikslus, veikla.
Pasirinktas pašto paslaugų modelis, kuriuo kaimiškosiose vietovėse pašto paslaugas teiks mobilieji laiškininkai, atitinka įstatymu numatytus reikalavimus ir kaimo gyventojams užtikrins maksimalų paslaugų prieinamumą.

Kaip gyventojui patogiau
Lietuvos pašto Tinklo direktorė I. Dundulienė akcentuoja, kad naujas mobiliųjų kaimo laiškininkų darbo modelis leis pagerinti paslaugų kokybę, gyventojai galės rinktis jiems patogesnę paslaugos formą.
Mobilusis laiškininkas ir toliau, kaip yra dabar, atliks įprastus darbus: pristatys korespondenciją, siuntas, prenumeruojamus spaudos leidinius, pensijas ir socialines išmokas. Nauja tai, kad mobilųjį laiškininką bus galima išsikviesti į namus. Be to, pašto paslaugos ir toliau bus teikiamos stacionariai – numatytu laiku centrinėse kaimiškųjų seniūnijų vietose gyventojų lauks jiems pažįstamas laiškininkas.
„Pagal naująjį klientų aptarnavimo modelį laiškininkas gyventojų namuose galės teikti ir kitas paslaugas, kurios dabar yra teikiamos tik pašte, pvz., priimti pašto siuntas išsiųsti“, – naujovės privalumus aiškina pašto administracijos atstovė.
Gauti visą pašto paslaugų paketą namuose ypač aktualu vyresnio amžiaus, neįgaliems ir kitiems žmonėms, kuriems sudėtinga pasiekti artimiausią pašto skyrių.

Kodėl Utena ir Radviliškis?
Kodėl naujojo pašto veiklos modelio bandomajam periodui pasirinktos būtent Utenos ir Radviliškio rajonų savivaldybės?
Komentuodama pasirinkimą, Lietuvos pašto atstovė I. Dundulienė patikino, jog pašto veiklos efektyvinimo kaime galimybės buvo aptartos su daugeliu savivaldybių vadovų. Bendradarbiavimas su Radviliškio ir Utenos rajonų savivaldybių administracijomis, savivaldos atstovais buvo ypač sklandus. Pasirinkimą nulėmė rajono paštuose dirbančių laiškininkų susidomėjimas ir motyvacija prisidėti prie naujojo veiklos modelio įgyvendinimo.
Taip pat atsižvelgta į teritorijų regioninį išsidėstymą. Radviliškio ir Utenos rajonai skiriasi geografiškai, vietos gyventojų veiklos pobūdžiu. Skirtingomis sąlygomis išmėginamas klientų aptarnavimo modelis padės visapusiškiau, objektyviau jį įvertinti.
I. Dundulienės pastebėjimu, Utenos rajono savivaldybė paranki dar ir tuo, kad yra palyginti netoli nuo sostinės, Lietuvos pašto administracijos komandai nesunkiai pasiekiama norint įvertinti vykstančius procesus ar pakonsultuoti mobiliuosius laiškininkus.

Laiškininko atvykimas nieko nekainuos
Gyventojai, kurie pirmieji pradės naudotis nauju pašto paslaugų teikimo modeliu, apie tai Lietuvos pašto bus informuojami iš anksto, per vietos žiniasklaidą ir kitas informavimo priemones. Pranešimai įkris į kiekvieno adresato tvarkingą pašto dėžutę. Seniūnijose bus iškabinti informaciniai skelbimai, ant esamų pašto dėžučių atsiras informaciniai lipdukai apie laiškininkų atvykimo ir gyventojų aptarnavimo laiką. Esant poreikiui bus rengiami susitikimai su vietos bendruomenėmis.
Lietuvos pašto administracijos atstovė I. Dundulienė patikina, kad mobiliojo laiškininko atvykimas į namus gyventojams nieko nekainuos.
Ryšio sklandumą užtikrins Lietuvos pašto Skambučių centras. Jis jau dabar papildomas naujais darbuotojais. Būtent jie priims gyventojų užsakymus dėl laiškininko iškvietimo į namus.
Paskambinus į informacinę Lietuvos pašto liniją ir pasirinkus pašto paslaugų užsakymo į namus parinktį, bus atsiliepiama prioritetine tvarka.

Laiškininkas taps mobilesnis ir pasiekiamesnis
„Ryšio priemonėmis aprūpintas laiškininkas taps pasiekiamesnis, todėl dar labiau sustiprės jo ryšys su vietos bendruomene“, – dar vieną mobiliojo laiškininko modelio privalumą išskiria I. Dundulienė.
Lietuvos pašto administracijos atstovė atskleidė, jog šiuo metu svarstoma, kaip mobilusis laiškininkas gali prisidėti prie socialinio bendruomenių tvarumo stiprinimo, perspėti atsakingas tarnybas apie gresiančias nelaimes ar socialines rizikas. Dėl partnerystės plėtojimo vyksta konsultacijos su nevyriausybinėmis organizacijomis – „Gelbėkit vaikus“ ir „Caritas“, socialinės iniciatyvos „Pasibelsk“ atstovais.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė