Patogu ir šiuolaikiška: perkame knygas neišėję iš namų

Gyvename knygų aukso amžiuje, bibliotekos ir knygynai yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Jau įpratome ir prie pokyčių šioje srityje – knygynai persikėlė į virtualiąją erdvę. Apie knygų pasiūlą ir prieinamumą internetu, elektroninės prekybos privalumus ir skaitytojų įpročius svarsto internetinio knygyno „Knygos.lt“ vadovė Violeta Tamašauskienė ir rašytojas Juozas Žitkauskas.

Patogu emigrantams
„Apsipirkti internetu daug patogiau, nei lakstyti po parduotuves ir gaišti laiką“, – teigia knygyno vadovė Violeta Tamašauskienė. Knygas skaitytojai perka visus metus, bet prekyba ypač padidėja prieš didžiąsias metų šventes, nes visi ieško dovanų. Taip pat – prieš naujuosius mokslo metus, kai tėveliai perka vaikams vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius.
Pasak V. Tamašauskienės, ieškoti knygų ir pirkti jas internetu labai patogu rajonų gyventojams. Juk ne kiekviename miestelyje yra knygynas arba jo asortimentas per mažas. Elektroninė prekyba paleng­vina gyvenimą, gali nusipirkti knygą neišėjęs iš namų.
Aktyvūs pirkėjai – emigrantai. Knygyno vadovė pastebi, kad jie, norėdami sumažinti siuntimo išlaidas, dažnai perka susidėję. Knygų įsigyja lietuviškos savaitgalinės mokyklos, muziejai. Pagrindiniai užsakymai – iš tų šalių, kuriose daugiausia gyvena lietuvių emigrantų: Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Norvegijos. Pasitaiko pirkėjų ir iš egzotiškų šalių.
„Retai, bet gauname labai įdomių užsakymų: lietuviškų knygų nori įsigyti kolekcininkai, renkantys vienos serijos knygas, pavyzdžiui, apie Harį Poterį arba „Žiedų valdovą“. Jie atsiunčia paklausimą angliškai, lietuviškos knygos niekada neskaitys, bet tokią nori turėti savo kolekcijoje“, – pasakoja V. Tamašauskienė.
Plečiasi ir elektroninių knygų rinka. Šio formato knygų vis dažniau užsisako keliaujantys žmonės. Labai patogu – vietoj kelių sunkių knygų tereikia turėti skaityklę, kurioje telpa visa biblioteka.

Mažesnės kainos
Dažniausiai knygos internetu yra pigesnės negu knygynuose, nes darbo sąnaudos naudojamos ekonomiškiau. Knygynas „Knygos.lt“ turi centrinį paskirstymo punktą, kuriame laikomos visos parduodamos knygos, todėl jas gali išsiųsti labai greitai.
Ateityje neverta tikėtis tokių didelių knygų rinkos pokyčių, kokių įvyko atsiradus internetiniams knygynams. „Naujų elektroninių knygų formatų kol kas tikrai neišrasime, bet yra įvairių planų ir projektų, apie kuriuos dar anksti kalbėti. Nuolat tobuliname savo darbą, siūlome paslaugas, kad skaitytojas kompensuotų pojūčio trūkumą, jog negali pavartyti knygos: leidžiame perskaityti knygos ištraukas internetu, pateikiame viršelio nuotrauką. Dirba ir konsultantai, jie pasirengę atsakyti į įvairius klausimus, pateikti rekomendacijų“, – pasakoja V. Tamašauskienė.
Knygynas kasdien siunčia naujienlaiškius, kuriuose skelbia akcijas, naujienas, žinomų žmonių ir leidyklų rekomendacijas. „Be abejo, daugiausia informacijos yra pačiame knygyno puslapyje, jame supažindiname su knygų žanrais, autoriais, teikiame gyvas konsultacijas“, – sako knygyno vadovė.

Violeta Tamašauskienė

Naršo ir senjorai
Internetinių knygynų populiarumą lemia gerėjantis gyventojų kompiuterinis raštingumas. „Pastebime, kad vis dažniau internetu naudojasi vyresnio amžiaus skaitytojai, jie priklauso prie skaitančių žmonių kartos. Jiems internetiniai knygynai yra tikras atradimas, nes kai kurie galbūt ir sveikatos neturi vaikščioti po knygų parduotuves. Labai patogu visas naujienas peržvelgti internetu ir užsisakyti iš namų. Pristatymo kaina neviršija viešojo transporto bilietų kainos“, – teigia V. Tamašauskienė.
Kitas populiarumo veiksnys – prieinamumas bet kuriuo paros metu, savaitgaliais ar per šventes. „Mums dėl euro įvedimo teko dirbti Naujųjų metų naktį ir sulaukėme užsakymų, – prisimena internetinio knygyno vadovė. – Taigi tie, kurie lieka namuose, galbūt yra vieniši ar tiesiog ieško prasmingesnio užsiėmimo, ieško knygų ir perka nelaukdami, kol prasidės nauja darbo diena ir atsidarys knygynai.“
Knygų perkamumą lemia ir auganti informacinių technologijų rinka. Dabar išmanieji telefonai atlieka kompiuterio funkcijas: galima užsisakyti knygas, skaityti, naršyti internetą bet kuriuo metu – važiuojant miesto transportu ar stovint eilėje prie kasos prekybos centre. „Taip taupomas laikas, kurį galima praleisti su šeima ar draugais“, – sako V. Tamašauskienė.

Milžiniška pasiūla – tarsi liūnas
„Jei žmogus visą gyvenimą nesidomėjo literatūra, bet staiga nusprendė skaityti, net neįsivaizduoju, ką jam būtų galima patarti: nuo ko pradėti, kur ieškoti informacijos apie knygas? – sako rašytojas Juozas Žitkauskas. – Tiesiog nėra vienos vietos, kur pateikta visa informacija apie naujienas – nei internete, nei knygyne, nei spaudoje. Milžiniška knygų pasiūla – tai liūnas, iš kurio ne taip lengva ištraukti gražiai žydinčią leliją.“
Rašytojas knygų naujienomis domisi nuolat, todėl jam susigaudyti yra lengviau. Peržiūri, ką naujo siūlo kiekviena leidykla, dažnai naršo po jų svetaines.
„Žinoma, dar skaitau ir kultūrinę spaudą, iš kurios sužinau apie vertingas knygas. Tiesiogiai bendrauju ir su leidėjais. Atkreipiu dėmesį į leidinius, kuriuos finansuoja Kultūros taryba. Esu motyvuotas skaitytojas, žinau, ko noriu, ir žinau, kur ieškoti“, – sako J. Žitkauskas.

Juozas Žitkauskas

Palengvina senų knygų paiešką
Rašytojas knygų įsigyja leidyklų knygynuose, nes priklauso prie tų kultūrininkų, kurie taupo pinigus. „Ne visos leidyklos turi savo knygynėlius arba dirba ne Vilniuje, todėl naudojuosi ir knygynų paslaugomis. Internetu knygų neperku, nes neturiu tokio įpročio. Jei įprasčiau, gal ir pirkčiau. Manau, kad tai patogu. Niekur nereikia eiti ir ieškoti knygynuose, knygą pristato į namus. Jei nesinaudočiau leidyklų knygynėliais, gal būtų aktualu ir elektroninė prekyba. Bet kol kas pirmenybę teikiu knygynėliams, nes nusveria finansiniai motyvai: leidyklos parduoda knygas be prekybos antkainio, jos 2,5–3 eurais pigesnės negu kitur“, – pasakoja J. Žitkauskas.
Be to, leidyklų knygynėliuose skaitytojas nepaskęsta knygų jūroje, kai nežinai už ko griebtis, juose lengviau orientuotis. „O jei žmogus nežino, kokios knygos ieško, tik nori paskaityti ką nors įdomaus,
leidyklos darbuotojas visada patars, nes puikiai susipažinęs su knygų turiniu. Knygyno pardavėjai neįmanoma visko žinoti apie tūkstantį knygų“, – sako rašytojas.
J. Žitkauskas elektronine knygų prekyba naudojasi, kai ieško senų knygų. „Šiuo atveju internetas yra nepamainomas, tai labai patogu. Svetainė „sena.lt“ – tiesiausias kelias į skaitytų knygų lentynas. Domiuosi literatūriniais dalykais, dažnai prireikia seniai leistų knygų. Tada tiesiog budžiu toje svetainėje ir laukiu, kol pasirodys mane dominanti knyga. Dažniausiai ją pasiseka rasti. Šioje svetainėje labai patogu ir parduoti perskaitytas knygas. Skaitytą knygą parduodantis žmogus ir jos naujas skaitytojas susitinka internete, kad ir kur jie gyventų, o nupirkta knyga pristatoma į namus“, – pasakoja rašytojas.

Internetinių piratų taikinys
Ne paslaptis, kad Lietuvoje vis dar populiaru nemokamai atsisiųsti elektronines knygas. Tokios svetainės veikia visiškai atvirai. „Manau, kad jų veikla turi pasidomėti teisėsauga. Tai akivaizdus autorių teisių pažeidimas. Įstatymus pažeidžia ne tik tie, kurie siunčiasi knygas, bet ir tie, kurie platina“, – piktinasi rašytojas.
Nemokamai platinti savo kūrinį galėtų nebent pats autorius. „Kitiems platinti nemokamai – didelė vagystė. Tai ne piniginę iš kišenės ištraukti, o apvogti ir išniekinti. LATGA moka autoriams honorarą net už bibliotekoje skaitytojų paimtas knygas“, – teigia J. Žitkauskas.
Pasak rašytojo, Lietuvoje apskritai mažai žinome apie intelektinę nuosavybę. Vilnijos krašte jam teko vykdyti Kultūros ministerijos remiamą projektą apie autorių teises ir apsaugą. „Aukštesniųjų klasių mokiniai nieko nežino apie autorių teises. Jaunuoliai įpratę, kad dainą, filmą ar knygą galima parsisiųsti nemokamai, ir net nesusimąsto. Bet jie žino, kad parduotuvėje vogti negalima, o jei taip darys, tuoj prisistatys apsauga. Net neįsivaizduoju, kada jauni žmonės susipažįsta su intelektinės nuosavybės teisėmis, kai kurie tikriausiai niekada jų ir nesužino, nes mokomosiose programose tokių dalykų nėra“, – apgailestauja rašytojas J. Žitkauskas.

Rita Šemelytė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.