Pats didžiausias darbas – motinystė

Trijų pametinukų mama vilnietė Olga Ivanikova šeimoje augo viena, todėl visada svajojo apie didelę šeimą. „Trys vaikai nėra daug. Norėčiau dar dviejų, kai šitie paaugs“, – sako 31-erių moteris. Per trejus  metus susilaukusi trijų vaikų Olga greitai suprato, kad tradicinis darbo grafikas – ne jai. Teliko kurti „mamišką“ verslą. „Iš jo pragyventi neįmanoma, tačiau prisidurti prie vyro algos galima“, – pasakoja Olga, užsiimanti žaislų ir vaikiškų prietaisų nuoma.

Namie – kaip sukutis
Vyras Sergėjus, kad išlaikytų šeimą, dirba trijuose darbuose. Jis – informatikos mokslų daktaras, dėsto dviejuose universitetuose ir kolegijoje. Dėl to jam šiuo metu, pasak Olgos, sunkiausia.
Vilniaus universitete baigusi kokybės vadybos magistrantūrą Olga suprato, kad nepavyks suderinti motinystės ir darbo. Vaikai dažnai serga, ji sako neįsivaizduojanti, kaip reikėtų dirbti nuo aštuntos iki penktos, kas kartą atsiprašinėti iš darbo, tuo labiau – samdyti auklę ir palikti vaikus su svetimu žmogumi. Mama dirba, kita močiutė irgi užsiėmusi, todėl su savo vaikais gali būti tik pati.
„Taip, penkeri metai buvo labai įtempti, nes pats didžiausias darbas yra motinystė. Kai kas nors pasako, kad sėdžiu namuose ir nieko neveikiu, labai įsižeidžiu – taip kalbėti gali tik tie, kurie neturi vaikų, – sako Olga. – Jei einu su vaikais į lauką, nespėju išvirti pietų. Jei gaminu maistą, vaikai lieka be pasivaikščiojimo ir be priežiūros, turi nuolat bėgioti ir žiūrėti, kuo jie užsiėmę. Jie ir patys atbėga ir atitraukia dėmesį nuo namų ruošos, reikalauja dėmesio, prašo pažaisti, paskaityti. Tada graužia sąžinė, kad ne visada spėjame tai padaryti, nepasimokome raidelių, nepadarome darbelių.“
Dabar gyvenimas šiek tiek palengvėjo: šešerių Ilja, ketverių su puse Ana ir trejų Nikita šiemet jau eina į darželį. „Jaudinausi dėl mažiausio, tačiau jis puikiai adaptavosi, – džiaugiasi mama. – Vyresnieji priprato sunkiau, nes ilgiau buvo namuose su manimi.“

Įsimylėjo Graikiją
Nors rūpinimasis didele šeima praryja beveik visą laiką, Olga negali vien tik sėdėti namuose – išeina pagiedoti Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyno chore, mokosi graikų kalbos. Prieš dešimt metų stovykloje Kipre susižavėjo graikų kalba. Dar studijuodama universitete, nutarė jos mokytis. Išsipildė ir svajonė nuvažiuoti į Graikiją – laimėjusi programos „Erasmus“ konkursą, išvažiavo į Atėnus, Pirėjo universitete rašė magistro darbą, toliau mokėsi graikų kalbos, susirado draugų, pakeliavo po šalį.
„Penki mėnesiai, praleisti širdžiai mieloje šalyje, buvo tikra Dievo dovana prieš vestuves, kurios įvyko tik grįžus iš Atėnų, – nostalgiškai prisimena Olga. – Dabar mano svajonė – aplankyti Graikiją su visa šeima arba nors vyrui parodyti tas gražias vietas. Kol kas ši svajonė atrodo neišpildoma, bet tikiu, kad kada nors pasiseks.“
Viena juk išsipildė, kai prieš dvejus metus visa šeima su vos metukų Nikita ryžosi nuskristi į Kiprą pas draugę, kuri yra pirmagimio krikšto mama. Su Kiriaki, toks draugės vardas, Olga nuolat bendrauja: „Ji jau kaip giminaitė, kasmet atvyksta į Lietuvą ir mes kalbamės daugiau graikiškai negu angliškai. Graikų kalba, nors ir sunki, man labai patinka. Tobulinu žinias, per pastaruosius trejus metus jau išlaikiau du egzaminus, po mėnesio laukia dar vienas.“ Ateityje Olga norėtų gauti nuotolinio vertėjo raštu darbą, kad galėtų dirbti namuose, o kol kas plėtoja savo verslą.

Į verslą įtraukė ir vyrą
„Verslą sugalvojau augindama du vaikučius ir besilaukdama trečio, – sako O. Ivanikova. – Buvome nusipirkę daug priemonių kūdikiams, tačiau neturėjome videoauklės, sūpynės-lopšio, gultuko – šie daiktai labai palengvina naujagimio priežiūrą, tačiau jie brangūs. Pastebėjau, kad ne visi tėveliai naudoja tas priemones, prietaisus: kai kurie apsieina be jų. Pamaniau, kad verta žmonėms pasiūlyti juos nuomotis, o ne pirkti.“
Patyrinėjusi rinką Olga įsitikino, kad yra daugybė vaikiškų prekių platintojų, elektroninių ir įprastų parduotuvių. Viena Kauno įmonė, taip pat įkurta mamos, siūlė nuomotis žaislus. „Supratau, kad, be žaislų, verta nuomoti ir vaikiškus prietaisus: vežimėlius, kėdutes, sūpuokles, maniežus. Buvo labai įdomu, ar pasiteisins mano lūkesčiai“, – prisimena jauna mama.
Idėją papasakojo vyrui. Iš pradžių jis buvo nusiteikęs skeptiškai, manė, kad rūpesčių bus daugiau negu naudos. „Daug diskutavome ir net pykomės, – prisimena Olga. – Bet po kurio laiko, pamatęs, kad žmonės kreipiasi, Sergėjus sutiko. O dabar jau visai įsitraukė į veiklą: pristato daiktus, pataria techniniais klausimais, parodo, kaip tvirtinti kėdutę automobilyje, kaip veikia videoauklė. Mano, jog verta pradėti ir medicinos priemonių nuomą: nupirkti daugiau inhaliatorių, kurių labai reikia šaltuoju sezonu, „Bioptrono“ lempą, kuri padeda gydyti bronchitą ir kitas ligas. Dabar bene pats populiariausias daiktas – kūdikio svarstyklės, jų prašo tėveliai, norintys stebėti, kaip auga kūdikio svoris, ar mažyliui užtenka mamos pieno.“

Trisdešimtmečio dovana
Gavusi vyro pritarimą Olga pradėjo ieškoti pagalbininko, kuris sukurtų interneto puslapį. „Pasirodė, nepaprasta administruoti puslapį, suderinti dizainą, logotipą, struktūrą. Galėjau dirbti tik naktimis. Jaučiausi nuolat pavargusi, nes po dienos rūpesčių tekdavo sėsti prie kompiuterio. Todėl nuo idėjos iki jos realizavimo praėjo apie pusantrų metų – jau buvo gimęs ir gerokai paaugęs trečiasis vaikelis“, – pasakoja moteris, savo trisdešimtmetį sutikusi turėdama mažą verslą.
Pirmųjų nuomotojų atsirado tą patį mėnesį. Dabar iš šio verslo šeima neuždirba tiek, kad galėtų išsilaikyti, tačiau už vaikų darželį ar būrelius gali apmokėti iš tų pajamų. Olga mano, kad padidinus išlaidas reklamai, išvertus puslapį į anglų ir rusų kalbas, išplėtus asortimentą pajamos padidėtų.
Savo interneto puslapyje www.nuomokvaikui.lt Olga parašė: „Tėvai nebespėja rinktis prekių, leisti pinigų ir krauti tų „vaikiškų turtų“ savo namuose. Būtent todėl žaislų ir vaikiškos įrangos nuoma – puikus sprendimas, siekiant tam tikru vaiko vystymosi periodu arba kelionės metu naudotis tuo, kas iš tikrųjų reikalinga. Mes – perkame, valome, laikome. Jūsų mažyliai naudojasi, žaidžia, džiaugiasi. Jūs – taupote laiką, pinigus, vietą namuose!“
Po metų klientų padaugėjo. Olga tiki – jos teikiama paslauga reikalinga ir naudinga žmonėms. „Reikia tikėti sėkme. Manau, verta pradėti jau vien dėl tos vertingos patirties, kurią įgyji siekdamas savo tikslo“, – ragina ir kitas mamas nebijoti verslauti.

Nesibaigiančios mamos pamokos
Olgai patinka jos veikla, o ypač tai, kad gali planuoti savo darbo laiką: „Noriu matyti, kaip auga mano vaikai. Tiesa, savo verslui dabar negaliu skirti pakankamai laiko ir įgyvendinti, ką esu susiplanavusi. Kartais tai liūdina, tačiau nusiraminu: dabar toks gyvenimo etapas, kai vaikams esu reikalingesnė, negu kada nors būsiu ateityje, tačiau nestoviu vietoje, nors ir mažais žingsneliais judu į priekį. Svarbiausia – žinau kryptį ir turiu verslo viziją.“
Savo vaikus Olga moko būti sąžiningus, draugiškus, tvarkingus. Kiekvieną sekmadienį visa šeima eina į cerkvę, lanko sekmadieninę mokyklėlę. Lietuvių kalbos vaikai mokosi darželyje, dainuoja daineles, šoka. Lanko ir papildomus sporto, gimnastikos, keramikos būrelius.
Tačiau ne vien iš gražių akimirkų susideda šeimos kasdienybė „Vienam vaikui praeina trejų metų krizė, kitam prasideda. Tiksliau, tos krizės nepraeina, o pereina vis į kitas“, – šypsosi Olga. Dabar vyresnėliai neretai pešasi tarpusavyje, šiurkščiai kalbasi. „Ieškau naujų metodų pedagogikos knygose. Ne visada pavyksta juos pritaikyti, bet stengiuosi ramiai reaguoti, ieškau išeičių“, – dalijasi atradimais. Daug dirbanti su savimi, kad išliktų rami, Olga sako, jog reikia visą laiką mokytis, jei nori būti gera mama.

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.