Pavasarį svarbu pasirūpinti šulinio vandens kokybe

Artėjant Pasaulinei vandens dienai, kuri kasmet minima kovo 22-ąją, Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai primena, kad pavasarį svarbu išsitirti šulinio vandens kokybę, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui. Šulinio įrengimo ir priežiūros saugos reikalavimai yra nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

2014 metais Panevėžio apskrityje buvo ištirti 286 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Tyrimų rezultatų analizė parodė, kad daugiau nei 40 proc. cheminiams rodikliams tirtų vandens mėginių neatitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimų (toliau – HN 24:2003). Daugiausiai chemiškai šuliniai buvo užteršti Biržų ir Kupiškio rajonuose (atitinkamai 46 ir 45 proc.). Pasvalio ir Panevėžio rajonuose užterštų šulinių dalis buvo panaši – apie 40 proc. Mažiausiai šulinių vanduo buvo užterštas Rokiškio rajone (30 proc.).

Gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį galima tik įsitikinus, ar jame esančių komponentų kiekiai neviršija HN 24:2003 nustatytų reikalavimų. Didesni kiekiai nitratų ir nitritų ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, kurie yra ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Žmogaus organizme nitratai gali sudaryti pavojingus sveikatai junginius, kurių dideli kiekiai gali sukelti net vėžinius susirgimus. Būtina prisiminti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių cheminių medžiagų iš šulinio vandens nepavyksta pašalinti ir virinant.

Informuojame, kad 2015 m. kovo 23-27 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliks šachtinių šulinių ir gręžinių vandens tyrimus. Kviečiame gyventojus pasinaudoti šia galimybe, kurios metu bus atliekami azoto grupės junginių tyrimai (nitritų, nitratų, amonio kiekio nustatymas). Vandens mėginį reikia atnešti švarioje 1,5 l talpos plastikinėje taroje.

                   Vandens mėginių priėmimo grafikas:

Panevėžyje – 2015 m. kovo 23-26 d. nuo 8.00 val. iki 16.30 val., kovo 27 d. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., Respublikos g. 13, Panevėžys (Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, 2 kab.);

Kupiškyje – 2015 m. kovo 23 d. nuo 8.00 val. iki 11.00 val., Krantinės g. 30, Kupiškis (Vaikų poliklinika, 3 kab.)

Rokiškyje – 2015 m. kovo 23 d. nuo 12.00 val. iki 15.00 val., Juodupės g. 1A, Rokiškis (VŠĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, III aukštas, Centro Rokiškio skyriaus patalpose);

Pasvalyje – 2015 m. kovo 26 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val., Panevėžio g. 10, Pasvalys (Centro Pasvalio skyriaus patalpose);

Biržuose – 2015 m. kovo 26 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val., Basanavičiaus g. 16, Biržai (Centro Biržų skyrius, I aukšto salė).

Daugiau informacijos rasite www.nvspl.lt, tel. (8 45) 596 362.