Pavasario aristokratės, arba 3 žvilgsniai į MAGNOLIJAS

Daiva VALEVIČIENĖ

Kai žvelgi į magnolijas, gali tik stebėtis gamtos didybe ir išmintimi. Ypač jei pavyksta pamatyti kur nors augančias bent 3–4 dešimtmečius tuo metu, kai jos, apsipylusios žiedais, tiesiog pribloškia savo didybe ir grožiu. Kai sužinai, kad magnolijos augo dar dinozaurų laikais, kai nebuvo vapsvų ir žiedadulkes tegalėjo pernešti stamboki vabalai, supranti, kodėl jų žiedlapiai tokie tvirti ir gali įvertinti įvairių sąsajų gamtoje reikšmingumą.

Kartu krūpteli nuo minties, kaip intensyviai žmogus brukasi į gamtą ir kas dėl to gali atsitikti. Todėl magnolijų žydėjimas tapo simbolišku priminimu apie pasaulio vienovę ir būtinybę pagarbiai su ja elgtis. Juolab kad iš Kinijos ir Amerikos, kur jos auga nuo seno, ateina žinių apie prasidėjusį pusės ten augusių laukinių rūšių nykimą. Šiandien pažvelkime į magnolijas trijų specialistų akimis.

Dendrologas Rimvydas KAREIVA: „Kuo retesnė, tuo įdomiau, tačiau ir rizika didesnė.“

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

„Pasirinkti, kokią magnoliją auginti, nelengva, nes kuo retesnė ir sunkiau mūsų sąlygomis auginama, tuo įdomiau, tačiau ir rizika didesnė. Dar reikia įvertinti augalo dydį ir būsimas augimo sąlygas. Pirmiausia tenka atsižvelgti į atsparumą šalčiui. Palyginti atsparios yra agurkinės (M. acuminata), japoninės (M. kobus), žvaigždėtosios (M. stellata), Sulanžo (M. soulangeana), ir plačiažiedės, arba Lebnerio (M. loebneri) magnolijos. Smulkiažiedės, arba Ojamos, Zyboldo (M. sieboldii)) ir šviesiosios (M. obovata) magnolijos dažniau nukenčia nuo vėlyvų pavasarinių šalnų. Apšąla ir puošniosios (M. denudata), skėtinės (M. tripetala), gluosnialapės (M. salicifolia), Vilsono (M. wilsonii) magnolijos. Tad pirkdami būtinai pasidomėkite magnolijos rūšimi.

Japoninės magnolijos po agurkinių laikomos  atspariausiomis šalčiui ir gerai auga 4–7 klimato zonose. Gali nedengiamos augti visoje Lietuvos teritorijoje. Gluosnialapės magnolijos Lenkijoje ir Švedijoje auga 6 klimato zonoje, gausiai žydi kas antri, o po labai šaltų žiemų  – kas treti metai.

Artimiausias Lietuvai tipines lelijažiedes (M. liliiflora) magnolijas teko matyti Pietų Švedijoje ir Danijoje. Mano sodyboje sėklomis padaugintas krūmelis nedengiamas gerai auga nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Pirmuosius septynerius metus kasmet labai stipriai apšaldavo.

Šalia auganti to paties amžiaus Sulanžo magnolija lelijažiedę labai stipriai praaugo, jau keli metai žydi ir stipriai pastarąją stelbia. Kai kurios veislės Sulanžo magnolijų beveik visai atsparios visoje Lietuvoje, o nemažai jų gerai atrodo peržiemojusios pridengtos tik eglišakėmis. Po Sulanžo magnolijos šakomis atsidūrusi lelijažiedė nuo 2010 metų neapšalo net ir labai šaltomis žiemomis. Per devynerius metus išaugo vos 1 metro aukščio.

Dėl menko atsparumo šalčiui tipines lelijažiedes magnolijas vargu ar verta plačiau auginti. Europoje labai populiari dažnai į Lietuvą atvežama veislė ‘Nigra‘ gali augti ir žydėti pajūryje, o kruopščiai žiemai uždengiama – ir Vidurio Lietuvoje. Anksčiau maniau, kad Rytų Lietuvoje, 4 klimato zonoje, gerai parinktose vietose ir dengiama ji galėtų augti, bet vargu ar gausiai ir gražiai žydėtų. Tačiau  pastebėjau, kad augalai, prieš 10 metų galėję augti tik pajūryje, dabar puikiausiai žydi apie Kauną ir apšąla tik labai šaltomis žiemomis. Taigi ir ‘Nigra‘ po dabartinių žiemų gali žydėti ir Vilniaus apylinkėse.

Ziboldo magnolijų, skirtingai nei daugumos kitų rūšių, žiediniai pumpurai  formuojasi ne rudenį, o  vasaros pradžioje ant augančių ūglių, todėl augalas žydi vasaros viduryje ir žiedų būna kur kas mažiau, bet žydi daug ilgiau ir dar rugpjūtį galima išvysti gražiai žydinčių krūmų. Žiedai balti, ant ilgų kotelių, todėl nusvirę, puodelio formos. Šias magnolijas siūloma auginti 6–8 klimato zonose, taigi bent Lietuvos pajūryje jos augs puikiai. Mano Kauno rajone augintos ssp. japonica ir ssp. sieboldii nuo vėjų apsaugotoje vietoje nedengiamos augo, žydėjo ir derėjo, bet 2011–2012 metais, kai šalia esantis termometras parodė -35°C, abi iššalo.

Ūkininkas Donatas VENCKEVIČIUS: „Laikas keisti nuomonę apie magnolijų lepumą ir trapumą.“

„Bendradarbiaudami su Vokietijos, Olandijos, Lenkijos augintojais Juragiuose testuojame, auginame ir dauginame daugiau nei 30 veislių magnolijų. Daugelis peržiemojo šaltas pastarąsias žiemas, todėl laikas keisti nuomonę apie magnolijų lepumą ir trapumą.

Svarbu nepadaryti klaidų įsigyjant, sodinant ir prižiūrint. Viena didžiausių klaidų yra ta, kad žmonės taupydami įsigyja per jauną augalą, tikrą rykštelę, kurią žiemai reikėtų uždengti visą. Geriausia aprišti storu šiaudų sluoksniu, o polietileno plėvele dengti visiškai netinka. Neuždengtas augalas beveik garantuotai nušals.

Įsigijus didesnį, bent 5–6 metų amžiaus augalą, žiemai tereikia pridengti šaknis. Tą reikia daryti ir dideliems augalams, nes taip gerokai padidėja galimybės išgyventi mūsiškę žiemą. Ypač tokią, kai nėra sniego arba jo mažai. Dengti geriausia spygliuočių šakomis, 30 cm storiu, arba apipilti 20 cm storio pjuvenų ar durpių sluoksniu.

Antra didelė ir dažna klaida – vietos parinkimas. Labai pavojinga pasodinti magnoliją skersvėjyje. Būtinai reikia saulės, nes jei jos trūksta, augalas augins gražią lapiją, bet nežydės.

Svarbu ir tinkamai pasodinti. Magnolijos mėgsta derlingą, pralaidų, kiek drėgnesnį humusingą dirvožemį. Jį reikėtų lengvai parūgštinti įterpiant natūralių durpių. Sodinant patartume ypatingą dėmesį atkreipti į šaknis, nes jos mėsingos ir trapios. Duobę dera paruošti bent 80 cm pločio ir 70 cm gylio, į dugną  pripilti lengvo derlingo dirvožemio ir įstatyti magnolijos krūmą. Jį apiberti derlingu dirvožemiu ir gausiai palieti.

Dar viena klaida – nepakankamas laistymas, ypač pirmaisiais metais. Dirva apie krūmą turi neperdžiūti, o ypač tai pavojinga intensyvaus augimo metu, birželio–liepos mėn. Todėl jei magnoliją pasisodinome tik šiemet, stebėkime drėgmę.

Tręšti jas galima pradėti balandį, o baigti liepos viduryje, kitaip ūgliai prieš žiemą nespės sumedėti. Tręšti galima 3–4 kartus per sezoną, kas 2–3 savaites. Labai svarbu, kad trąšų sudėtyje nebūtų kreidos ar kalkių, kurios nurūgština dirvožemį. Nederėtų magnolijų tręšti per karščius.

Pražūtinga klaida – magnolijų genėjimas. Kovą ir pirmąją balandžio pusę apkarpyti galima nebent nudžiūvusius ar nušalusius šakų galiukus.

Negalima perkasinėti žemės prie pat magnolijų. Žemę aplink dera mulčiuoti spygliuočių žieve iki 20 cm: parūgštės dirvožemis, mažiau garuos drėgmė ir žels piktžolės.

Kraštovaizdžio projektuotoja ir agronomė Edita JOKIMČIENĖ: „Magnolijos gražiai atrodo ir po vieną, ir kompozicijose.“

„Magnolijos – prabangos augalai, todėl jas sodiname matomiausiose vietose. Ir nors žydi jos tik pavasarį, bet žiedai tokie įspūdingi, kad daugelis žmonių šių augalų vis tiek nori. Juolab kad ir nužydėjusi magnolija graži, nes apsipila dideliais vaškiniais lapais, kurių nemeta visą vasarą.

Krūmines  magnolijų formas: ‘Susan‘ ar ‘Nigra‘, galima komponuoti kompozicijose su kitais dekoratyviniais augalais. Medžius arba didžiuosius krūmus, kurie auga iki 5 m, vertėtų sodinti atskirai pievutėje kaip akcentus arba prie jų derinti nedidelio pavėsio augalus. Aplink galima sodinti daugiametes gėles.

Žemesnės magnolijos derės augalų kompozicijose, o didelės tinka ir atskirai, ir grupėse. Magnolijų, kaip ir rododendrų, skirtingos rūšys žydi ne kartu, o tarsi viena paskui kitą. Tačiau paprastai jų nesodiname kartu, nes nėra tiek  daug vienos spalvos magnolijų, kurios būtų vienodo aukščio ir derančios žiedų formos. Aš visada sodinu skirtingų spalvų magnolijas viename sklype, nes taip nori ir klientai.

Magnolijų negalima pirkti iškastų, plikomis šaknimis, nes jos tuomet labai sunkiai prigyja. Augalas turėtų būti užaugintas vazonėlyje. Magnolijoms duobes reikėtų ruošti iš rūgščių durpių, komposto ir trupučio gero juodžemio.

Žmonės dažnai skundžiasi, kad pasodintos magnolijos nežydi vienus, dvejus ir dar daugiau metų. Jas reikėtų tręšti specialiomis joms skirtomis trąšomis, nors iš bėdos tiks ir skirtosios rododendrams.

Projektuojant sklypą magnolijoms reikėtų parinkti šiltą, saulėtą, apsaugotą nuo didelių vėjų vietą, nors mano šampaninė magnolija jau 12 metų auga ant kalno, gairinama nuo laukų atklystančių vėjų. Magnolijoms visiškai netinka šiaurinė pusė ir labai šlapios vietos.

Įsigijus magnolijų reikia apsiginkluoti kantrybe, nors ir nupirktos jau žydinčios, nuostabusis žydėjimas prasideda tik tuomet, kai augalas sulaukia tam tikros brandos.

Autorės nuotraukos

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.