PEMPĖS DIENA – atbundančios gamtos pranašas

lapwing_large„Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji? Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji“.

Tokių ir dar gražesnių lietuvių liaudies dainų mūsų senoliai yra prikūrę per daugelį šimtmečių, o ir patarlių, pasakojimų bei kitų užkalbėjimų, susijusių būtent su šiuo grakščiu paukščiu, yra gausu mūsų tautosakoje.

Šiandien, kovo 19-oji – tai visuotinai minima Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, išgrėbstydavo pernykščius stagarus, supurendavo žemę. O šiaurinėje Lietuvos dalyje moterys ir daržo daigus jau sėdavo.

Nuo Pempės dienos „lydeka nerštan, o gervė – raistan“.

Atėjus krikščionybei, su šia švente sutapatintos šv. Juozapo varduvės. Šv. Juozapas minimas kaip vaikų globėjas.