Permainingi vėjai sukioja ūkininkus kaip vėtrunges

Buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys buvo sugalvojęs daug idėjų, kaip maisto tiekimo grandinę pertvarkyti žemdirbių naudai. Dabartinis ministras Andrius Palionis jas kritikuoja ir linkęs atmesti. Pradėjo nuo elektroninių maisto kuponų projekto. Lietuvos žemės ūkio ir maisto politikos cikliškumas, laikinumas sujaukia ūkininkų gyvenimą, apsunkina jų darbus. Kiekvieną kartą pasikeitus ministrui reikia prisitaikyti prie naujų Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) papūtusių vėjų, kitokių ministro įsakymų.

Nors ir nežmoniškai, bet kitoniškai

Tikriausiai bus numarintos ir kitos G. Surplio iniciatyvos, kurios turėjo didinti smulkiųjų, vidutinių ūkininkų galimybes atsilaikyti prieš perdirbėjus ir prekybos tinklus. Baigiama užmiršti didžioji G. Surplio idėja – Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji knyga, nors jos baigiamajame puslapyje pasirašė Seimo nariai, žemės ūkio organizacijų atstovai, mokslininkai. Niekada žemdirbiams nepatikęs ministerijos perkėlimo į Kauną projektas A. Palionio pataisytas visai išsigimė – vos aštuntadalis ministerijos tarnautojų dirbs Kaune, pagrindiniai ŽŪM skyriai liks Vilniuje. O ministro A. Palionio siūlymas nuo 2021 m. žemdirbių savivaldai valdiškos paramos visai nesuteikti, bet leisti patiems ūkininkams išlaikyti Žemės ūkio rūmus arba Žemės ūkio tarybą, kad paaiškėtų, kuri organizacija kaime populiaresnė, tik dar labiau supriešino žemdirbių bendruomenę.

Ministrai negali improvizuoti

„Sunkiai įsivaizduoju, kad ministrai galėtų improvizuoti, elgtis taip, kaip jiems tą akimirką šaus į galvą. Visi ministrai turi laikytis šios Vyriausybės programos, kuri patvirtinta prieš trejus metus. Pagal Konstituciją Vyriausybė atskaitinga Seimui, ministrai privalo lankytis parlamento komitetuose ir atsakyti į parlamentarų klausimus, paaiškinti savo sprendimus. Ypač tuos, kurie suaudrino visuomenę. Kas šešerius metus ministras, jo komanda turi tartis su Europos Komisija dėl naujojo ES finansinio programavimo laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos. Jeigu ministras norėtų ką nors pakeisti – turėtų įtikinti Briuselį, Lietuvos Seimą, mūsų Žemės ūkio rūmus, kitas žemdirbių organizacijas. Ministro pagrindinė partnerė –Seimo dauguma, o kelrodės žvaigždės – Europos Parlamento ir ES Tarybos reglamentai. Jokių asmeniškumų negali būti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė korporacijos „Matininkai“ prezidentas, buvęs žemės ūkio ministras (2000–2001 metais) Kęstutis Kristinaitis.

Prasti viešieji ryšiai

Anot K. Kristinaičio, nebent koks nors labai visuomenės mėgstamas ministras, populiaresnis už premjerą ir net šalies Prezidentą, galėtų bandyti šiek tiek nukrypti nuo Vyriausybės programos.

„Bet tai tik teoriniai išvedžiojimai. Niekada to nepasitaikė ir nebus. Tiesa, šis žemės ūkio ministras, pradėjęs dirbti, supykdė premjerą Saulių Skvernelį, kai A. Palionio pasirinktas naujasis viceministras viešai prakalbo, kad ministerija į Kauną nesikels. A. Palionio pasiūlytas variantas yra saliamoniškas sprendimas. Vyriausybės programa tarsi bus įvykdyta – Kaune veikia „veidrodinė ministerija“, bet ir vilniečiai ministerijos darbuotojai gali lengviau atsikvėpti. Ministras išsaugos ŽŪM senbuvių, prityrusių derybininkų su Briuseliu branduolį, kuris aptrupėjo, kai gabūs specialistai išėjo dirbti kitur, prasidėjus ministerijos kraustynėms į Kauną. Bet visos permainos vysta chaotiškai, o ministerijos ryšių su visuomene skyrius prastai, neįtikinamai paaiškina žemdirbiams ministro įsakymus“, – svarstė K. Kristinaitis.

Būtų nekorektiška

Kitas buvęs žemės ūkio ministras (1998–2000 metais), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Edvardas Makelis atsisakė po kaulelį narstyti ministerijos veiklą ir paaiškino „Ūkininko patarėjui“ kodėl: „Nemanykite, kad negalvoju apie Lietuvos žemės ūkio politiką ir nesidomiu ją įgyvendinančių institucijų pokyčiais. Galėčiau pakalbėti labai aštriai. Bet būtų nekorektiška ir neetiška. Kartu su Ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio bendrovių asociacija ŽŪM yra LŽŪKT dalininkė“.

Negali nutolti nuo programos

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Virginijos Šetkienės manymu, mūsų valdžios struktūrų vidiniai pokyčiai negali labai stipriai paveikti Lietuvos kaimo gyvenimo tėkmės. „Kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms svarbiausia yra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) europinė LEADER priemonė kaimo vietovėms gaivinti ir provincijos gyventojams įdarbinti. Europos Komisija šią Lietuvos KPP patvirtino 2015 m. vasario 13 d., dar ankstesnės Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės laikais. Briuseliui sutikus programa buvo keičiama šešis kartus. Paskutinį sykį – šiemet rugsėjo 18 dieną. S. Skvernelio Vyriausybė ir jos žemės ūkio ministrai turi laikytis 2014–2020 metų KPP strategijos. Programos įgyvendinimo tvarka atėjus naujam ministrui gali kiek skirtis, bet labai mažai. Joks ministras negali nutolti nuo pagrindinių KPP principų“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino V. Šetkienė.

Pagrindiniai tikslai

Kaimo bendruomenių sąjunga padėjo ministerijai parengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą. V. Šetkienė kartu su buvusiu ministru G. Surpliu, žemdirbių, verslininkų organizacijų, savivaldybių asociacijos atstovais, aukštųjų agrarinių mokyklų profesūra 2019 m. vasario 21 d. pasirašė iškilmingą pasižadėjimą iki 2030-ųjų pasiekti knygoje aprašytus pagrindinius tikslus: daugiau jaunų ūkininkaujančių šeimų, investicijų ir šiuolaikinių verslų kaimuose.

„Baltojoje knygoje yra daug dalykų, kurie svarbūs kaimo bendruomenėms. Tikimės, ir ministrui A. Palioniui jie rūpi“, – vylėsi V. Šetkienė.

Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko Antano Vailionio, pasikeitus ministrams pasipilantys netikėtumai erzina ir nervina žemdirbius, ypač smulkiuosius.

Neaišku, ko tikėtis

„Anksčiau įstatymai keisdavosi po parlamento rinkimų, dabar – ant žemės ūkio ministro kabineto durų atsiradus lentelei su kita pavarde. Po kiekvienos permainos vis sunkiau, sudėtingiau įtikti žemdirbių tikrintojams. Papjovei buliuką, pasidarei dešrų, sužinojo veterinarijos inspektoriai, tuoj atvyksta ir grasina nubausti, kad pažeidei gyvūnų gerovės taisykles. Po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, kai dėl pasklidusių miesto apylinkėse teršalų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ūkininkams liepė suginti karves į tvartus, uždraudė pardavinėti pieną, Vyriausybė, A. Palionio vadovaujama ministerija pirmiausia parėmė pieno perdirbėjus, kurių sūriai buvo surinkti iš prekybos centrų ir sunaikinti. O ūkininkai, kuriems liepta išpjauti melžiamas karves, gavo tik paramos likučius. Geriau apskritai nieko nebūtų davę. Tik sukiršino žmones. Pirmasis šios Vyriausybės žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, nors pats anksčiau ūkininkavo, buvo silpnas. Su G. Surpliu jauniesiems ūkininkams sekdavosi susitarti. Jo sumanymai buvo įdomūs. A. Palionis tyliai sėdi, stengiasi ramiai sulaukti kadencijos pabaigos. Neaišku, ko iš jo tikėtis“, – kiekvieną ministrą įvertino Druskininkų savivaldybėje ūkininkaujantis A. Vailionis.

Didelė ir negrįžtama žala

Juozas BAUBLYS

^{Seimo Kaimo reikalų komiteto narys}

Per trejus metus – trys ministrai. Tai didelė ir negrįžtama žala žemės ūkiui. Lietuvos žemės ūkio politikos tęstinumas trūkinėja.

Bet gerai, kad dabartinis ministras taiso savo pirmtako klaidas. A. Palionis yra išmanantis, įsigilinęs į reikalų esmę ministras. Su juo galima dalykiškai tartis. Dauguma G. Surplio idėjų buvo tik teoriniai samprotavimai, be jokių numatytų aiškių praktiškų žingsnių. G. Surplys bandė sumažinti administracinę naštą ūkininkams. Daugiau nieko gero.

Tie elektroniniai maisto kuponai vaikus auginančioms jaunoms šeimoms – visiškas nesusipratimas. Nei smulkiesiems ūkininkams, nei neturtingoms šeimoms iš jų jokios naudos.

Gerai, kad ministras A. Palionis nesutiko keltis į Kauną. Jis nuolat turi būti Seime, juk yra ir parlamentaras, išrinktas Prienų-Birštono vienmandatėje apygardoje. O Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai visai nenorėtų laukti į komiteto posėdį pakviestų ŽŪM pareigūnų, kol jie, smarkiai vėluodami, atvyks iš Kauno.

Buvusio ministro G. Surplio baltoji knyga – jau atgyvena. Gruodžio 4 d. Vyriausybė pateikė Seimui tvirtinti didelės apimties, 147 puslapių, Aplinkos ministerijos parengtą Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepciją iki 2030 metų. Joje šiek tiek dėmesio skiriama ir Lietuvos žemės ūkiui. Bet kai kuriems koncepcijos teiginiams niekaip negalima pritarti.

Dokumentas iliustruotas šalies žemėlapiu, kuriame penkiomis spalvomis nuspalvinta, kokias žemės ūkio šakas, intensyviąją ar tausojamąją žemdirbystę reikia vystyti įvairiose vietovėse. Numatoma visas Lietuvos žemes pagal jų našumą suskirstyti į molingųjų žemumų, moreninių plynaukščių, moreninių aukštumų, smėlingųjų žemumų ir karstinio regiono agroekosistemas. Bet juk žemdirbių ūkiai jau seniai susiformavę, o Vyriausybė keliais teptuko potėpiais nori priversti ūkininkus keistis.

Ar A. Palionio vadovaujama ŽŪM irgi palaiko tokius planus?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas