Vakar Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre, darbą pradėjo Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) Pasaulinis pienininkystės kongresas. Jame dalyvauja atstovai iš 49 šalių, kurioms priklauso per 80 proc. visos pasaulio pieno produktų rinkos. Kaip atidarymo metu pažymėjo šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, faktas, kad tokio masto prestižinis renginys vyksta Vilniuje, yra mūsų, kaip gilių pienininkystės ir apskritai gyvulininkystės tradicijų, šalies pripažinimas bei įvertinimas.
Kongreso dalyvius darbo savaitei maloniai nuteikė muzikos garsai. Koncertavo akordeono virtuozas Martynas Levickis kartu su Vytauto Lukočiaus vadovaujamu orkestru „Vilniaus simfonietta“. Tuo tarpu menininkė Viktorija Rimkutė scenoje pastatytomis audimo staklėmis pradėjo austi lietuviškų ir IDF kongreso spalvų (žalia, geltona, raudona ir balta) juostą. Kaip svečiams iš viso pasaulio paaiškino renginio vedėjas aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis, juosta yra etnografinio apdaro atributas, teikiamas dovanų kaip apsauga nuo piktos akies, gero palinkėjimas. Vilniuje susirinkusius pienininkystės pasaulio lyderius sveikindama žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasidžiaugė, kad šis renginys – vienas didžiausių Lietuvos istorijoje. Dalyvaujant visai pieno sektoriaus bendruomenei, tai proga analizuoti šiandien aktualius globalius bei regiono klausimus, išbandymus ir galimybes. „Turime problemų pieno tiekimo grandyje. Silpniausi joje išlieka žemdirbiai. Mūsų užduotis – užtikrinti santykių reguliavimą, stiprinti gamintojų derybines galias“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė, užsiminusi apie šiais metais pieno gamintojams tenkančius svarbiausius iššūkius, susijusius tiek su globalia pieno rinkos krize, tiek su ES pieno kvotų panaikinimu, tiek ir Rusijos paskelbtu embargu. V. Baltraitienė išreiškė viltį, kad kitų šalių patirtis, kuria bus pasidalyta šiame kongrese, bus naudinga ir mūsų kraštui. „Dabar visiems sunku, taip pat ir mano šalyje, Naujojoje Zelandijoje, nes pasaulyje turi būti suderinta paklausa ir pasiūla“, – nuo pirmųjų sakinių apie esmę linkęs kalbėti IDF prezidentas dr. Jeremy Hillas. Jis akcentavo, kad svarbu veikti efektyviai ir nepamiršti ilgalaikių tikslų. Besikeičiančiomis rinkos aplinkybėmis visiems pieno grandinės dalyviams, visiems verslininkams reikės dirbti veiksmingiau – laukia patraukli ateitis. Negalima apriboti pieno tiekimo, mažinti pieno produkcijos gamybos. Pasaulio pienininkų bendruomenės lyderis priminė, kad kiekvienam žmogui rekomenduojama per dieną suvartoti 2–3 porcijas pieno produktų. Kylant pragyvenimo lygiui, gerėjant mitybai, pieno produktų paklausa jau iki 2030-ųjų išaugsianti dvigubai, iki 2050-ųjų – trigubai. Problema, ar esame pasirengę taip greitai augti? Užtikrinti pieno sektoriaus tvarumą, tvarią mitybą – svarbiausi IDF prioritetai. „Vartotojai, kiti rinkos dalyviai savaip supranta tvarią mitybą, juo labiau kad oficialios įstaigos, žiniasklaida turi savo politiką“, – apie kitą problemos pusę ir iššūkį kalbėjo dr. J. Hillas. Pasak jo, IDF ir tarptautinė pieno bendruomenė, padedami mokslininkų, gali kartu patikrinti faktus, skleidžiamus nepagrįstus mitus apie pieną ir informuoti visuomenę. Procesas jau vyksta. 30 metų buvo tvirtinama, kad pieno produktuose esančios sočiosios riebalų rūgštys kenkia sveikatai. „Tai netiesa, jos iš tiesų nesukelia neigiamo poveikio, – remdamasis naujausiais tyrimais, kuriuos pateikė mitybos specialistai, tvirtino dr. J. Hillas. – Prieš 20 metų laikraštis „The Times“ paskelbė straipsnį apie neigiamą sočiųjų riebalų rūgščių poveikį, o prieš metus tame pačiame leidinyje pasirodė visiškai priešingas straipsnis, teigiantis, kad pieno produktus vartoti yra sveika. JAV „McDonald‘s“ bendrovė paskelbė, kad naujus produktus ruoš su pienu.“ IDF prezidentas užsiminė ir dar apie vieną iššūkį, kuris kyla šiandienei pieno pramonei. Tai būtinybė didinti pieno produktų mitybinę vertę. Jo teigimu, dabartinės IDF programos per artimiausius 10–20 metų leis iš pagrindų peržiūrėti požiūrį į pieno produktus, didinti jų paklausą. Pirmąją kongreso dieną surengtoje spaudos konferencijoje aukštas svečias sulaukė nemažai klausimų, pasidžiaugė renginio organizavimo lygiu. Organizacinio komiteto pirmininkas Bronius Markauskas neslėpė, jog prieš ketverius metus, kai IDF nusprendė 2015-ųjų kongresą rengti Lietuvoje, kai kurios Rytų šalys abejojo mažos šalies galimybėmis organizuoti tokį renginį. Tačiau jau pirmosiomis dienomis abejonės išsisklaidė. B. Markausko įsitikinimu, Pasaulinis pienininkystės kongresas Lietuvoje mūsų pieno sektoriui yra reikšmingas įvykis: „Mes savo ūkininkams, perdirbėjams galime parodyti, kad ne tik pieno pasaulis yra globalus, bet ir pieno sektorius yra globalus. Tai, kas vyksta Naujojoje Zelandijoje, JAV, Australijoje, Japonijoje, be galo svarbu ir Lietuvos ūkininkui.“ Žemės ūkio viceministras Saulius Gintas Cironka išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva dar turi rezervų didinti gamybą, nors problemos akivaizdžios: pieno ūkiai mažai kooperuoti, smulkūs. Optimizmą gesina mažos supirkimo kainos, kurios 27–30 proc. mažesnės, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau, kaip rodo trys paskutiniai „Fonterra“ aukcionai, pieno produktų kainos pradeda kilti. Jei ta pati tendencija išliks ir kitą mėnesį, tai bus ženklas, kad po metus trukusio smukimo pieno rinka jau pradeda kilti, stabilizuotis. Kongreso metu bus aptariama pieno sektoriaus pažanga bei brėžiamos ateities gairės, pranešimus skaitys daugiau nei 170 žinomų ekspertų iš viso pasaulio.
Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos