Pieno rinkai prognozuojamas stabilus augimas

Prognozuojama, jog visose ES šalyse didės ūkiuose laikomų karvių produktyvumas, nors pačių ūkių mažės.

Per ateinančius dešimt metų pasaulinė pieno ir jo produktų rinka turėtų stabiliai augti. Pieno produktų suvartojimas ir gamyba nuo 2016 m. iki 2025 m. didės po 1,9 proc. kasmet. Tai reiškia, kad pieno gamyba pasaulyje kiekvienais metais papildomai didės po 16,1 mln. t. Šias prognozes gruodžio ataskaitoje pateikė Europos Komisija (EK). Didžiausias pieno gamybos augimas per ateinantį dešimtmetį prognozuojamas pieno gamybos pasaulinei lyderei Indijai. Tačiau didesnės įtakos pasaulio rinkai tai neturės, nes papildomai pagamintas pienas bus suvartotas šalies vidaus rinkoje.
Gerokai turėtų padidėti pieno gamyba ir Afrikoje, tačiau to nepakaks visai paklausai patenkinti, todėl žemynas turėtų didinti pieno produktų importo apimtis.

Prekyba augs, bet lėčiau
EK ataskaitoje skelbiama, kad pasaulinė pieno ir jo produktų importo rinka augs po 2,4 proc. (arba po 1,4 mln. t) kasmet iki 2025 m. Augimas ateinančiam dešimtmečiui prognozuojamas lėtesnis nei 2005–2014 metų laikotarpiu, kai pieno ir jo produktų importas pasaulyje didėjo po 1,9 mln. t per metus. Tikimasi, kad sumažėjusį Kinijos pieno produktų importą ir Rusijos embargo pasekmes kompensuos didėsianti pieno produktų paklausa kitose šalyse. Pavyzdžiui, 2015 m. pieno produktų importą pastebimai padidino Meksika, Japonija, JAV, Malaizija ir Filipinai. Pieno produktų paklausą toliau turėtų didinti vartotojų orientacija į sveiką ir subalansuotą mitybą bei gausėjanti planetos populiacija.
Be to, manoma, kad jau 2020 m. Kinijos pieno miltų importas pasieks ir net viršys 2014 m. importo rodiklius. Nors Kinija ketina didinti pieno gamybą (po 1,1 mln. t kasmet), tačiau pieno produktų vartojimo kreivė augs sparčiau, todėl tikimasi, kad šalis per ateinantį dešimtmetį kasmet importuos po 400 tūkst. t pieno produktų (per pastaruosius 10 metų importas siekė po 1 mln. t kasmet). Kinija išliks didžiausia pieno produktų importuotoja, kuriai teks 22 proc. visos pasaulinės prekybos.

Daugiausia eksportas didės ES
Žaliavinio pieno gamybą ir perdirbimą ES didins dėl lūkesčių, susijusių su eksporto bei vidaus vartojimo augimu. Per ateinantį dešimtmetį maždaug pusę ES papildomai pagaminto žaliavinio pieno bus perdirbti į pieno miltus eksportui, o daugiau kaip 30 proc. – į sūrius (daugiausia vartoti ES viduje).
Tarp svarbiausių pasaulio eksportuotojų ES turės palankiausias sąlygas didinti pieno produkcijos gamybą ir eksportą. Tai lems objektyvios priežastys: kvotų nevaržomas pieno sektorius, esant paklausai, nesunkiai galės didinti pieno gamybą dėl itin palankių žemės ūkio ir klimato sąlygų bei nuolat didėjančio vidutinio primilžio iš karvės. Be to, ES pieno perdirbimo įmonės turi didelius perdirbimo gamybinius pajėgumus. Konkuruoti pasaulio eksporto rinkoje ES turi geresnes galimybes, nei jos pagrindinė varžovė Naujoji Zelandija, kurios pieno gamybos pajėgumus varžo teritorijos dydis ir labiau riboti gamtiniai ištekliai. Tačiau Naujoji Zelandija iki 2025 m. išliks didžiausia pieno produktų eksportuotoja pasaulyje (31 proc.), o ES savo eksporto dalį padidins iki 28 proc.

Didėja vartojimas ES vidaus rinkoje
Didinti pieno ir jo produktų gamybą europiečius skatins ne tik palankios užsienio prekybos sąlygos, bet ir sūrių, sviesto, grietinėlės bei kitų produktų didėjantis vartojimas vienam ES gyventojui. Per pastarąjį dešimtmetį senbuvėse ES valstybėse (ES-15) sūrio suvartojimas žmogui padidėjo 1 kg – iki 19,8 kg. Per ateinantį dešimtmetį sūrio suvartojimas ES-15 padidės dar 0,8 kg. Naujosiose valstybėse narėse (ES-N13) sūrio suvartojimas buvo kuklesnis – 2015 m. jis siekė 13,2 kg žmogui. Tačiau per ateinantį dešimtmetį prognozuojama, kad ES-N13 sūrio suvartojimas padidės net 3 kg.
Beje, nors ES sūrių eksportą smarkiai paveikė Rusijos sankcijos (ES eksportas į šią šalį siekė apie 30 proc.), tačiau europiečiams pavyko gana sėkmingai nukreipti reikšmingą eksporto dalį kitomis kryptimis – daugiausia į JAV, Japoniją ir Pietų Korėją. Išankstiniais duomenimis, 2015 m. ES sūrio eksportas sieks apie 700 tūkst. tonų, o tai tik 13 proc. mažiau nei 2013 m.

Kaimynai supirks daugiau pieno
Dėl didėsiančio vartojimo per ateinantį dešimtmetį natūralaus pieno supirkimas ES didės beveik 9 proc., arba 13 mln. t – iki 164 mln. t 2025 m.
Iš šio skaičiaus didesnioji natūralaus pieno dalis bus supirkta ES-15 šalyse (140 mln. t). Didesnį kiekį tikisi supirkti Airija bei Danija, o Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai planuoja išlaikyti tą patį lygį.
Iš šalių naujokių gana reikšmingas superkamo pieno kiekio padidėjimas prognozuojamas Len­kijoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos ūkiai stambės
Galima prognozuoti, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ūkiai toliau pamažu stambės, o pieninių karvių skaičius mažės. Nepaisant pieninių karvių skaičiaus mažėjimo, superkamo natūralaus pieno kiekis didės dėl gerėjančių vidutinio primilžio iš karvės rodiklių. Šią tendenciją patvirtina statistiniai 2009–2015 metų duomenys: 2009 m. Lietuvoje buvo 380 tūkst. karvių, 2015 m. liko 313 tūkst. (sumažėjo 18 proc.), primelžta pieno tiek pat – 1 791 tūkst. t, supirkta pieno – 1 274 tūkst. t (2009 m.) ir 1 436 tūkst. t (2014 m.), augimas – 13 proc. Net 44 proc. sumažėjo pieno ūkių: 2009 m. buvo 108 tūkst. 2015 m. liko 60 tūkst. Tiek pat (44 proc.) didėjo vidutinis karvių skaičius ūkyje: 2009 m. buvo 3,6 karvės, 2015 m. – 5,2 piendavės.
Kaip ir iki šiol, beveik visi ūkiai, kurie pasitrauks iš pieno gamybos, bus 1–2 karvių laikytojai. Tolesnis ūkių stambėjimas, nors ir lėtas, turėtų pagerinti bendrąją situaciją pienininkystės sektoriuje. Stambūs (arba susikooperavę) ūkiai turi galimybę gerinti pieno kokybę ir didinti primilžį, o tai reiškia didesnę galią derėtis dėl pieno supirkimo kainų. Kita vertus, palyginti su Latvija ir Estija, kuriose vidutiniai ūkiai yra didesni nei Lietuvoje, mūsų smulkiesiems gamintojams, jei tik nesikooperuos ir negerins pieno kokybės, konkuruoti su kaimynais bus vis sudėtingiau. Lietuvos pieno perdirbėjai už aukštos kokybės žaliavinį pieną 2015 m. iš stambiųjų pieno gamintojų Estijoje ir Latvijoje pieną supirko vidutiniškai 15 proc. mažesne kaina nei vidutinė kaina Lietuvoje. Tai reiškia, kad jau dabar latvių ir estų pieno ūkių konkurencingumas yra didesnis – net gaudami mažesnę supirkimo kainą stambesni kaimyninių šalių ūkiai turi geriau subalansuotą sąnaudų struktūrą, todėl dirba efektyviau.
ES agrorinkos agentūrų duomenimis, 2016 m. ES šalyse bus laikoma 23,1 mln. karvių, 2025 m. jų skaičius bus 21,5 mln. Naujosiose trylikoje ES šalių jų skaičius sumažės 15,4 proc. (nuo 5,2 mln. 2016 m. iki 4,4 mln. 2025 m.). Vidutinis primilžis iš karvės 2016 m. bus 6 919 kg, 2025 m. – 8 001 kg. Primelžta pieno 2016 m. – 162,7 mln. t, 2025 m. – 173,9 mln. Supirkta natūralaus pieno – 150,8 mln. t (2016 m.) ir 164,1 mln. t (2025 m.)

Staigaus kainų kilimo neprognozuoja
ES vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos 2016 m. jeigu ir didės, tai nedaug: staigaus kainų šuolio tikėtis nevertėtų dėl susikaupusių didelių produkcijos atsargų perdirbėjų sandėliuose. Prognozuojama, kad iki 2020 m. už aukštos kokybės ir didesnį kaip 1,3 t per dieną pagaminamo žalio pieno kiekį vidutinė supirkimo kaina svyruos 32–33 ct/kg ribose. Kita vertus, taip pat tikimasi, kad sąnaudos energijai ir pašarams taip pat bus mažesnės. Po 2021 m. tikimasi spartesnio žaliavinio pieno kainų augimo (34–37 ct/kg), kuriam įtaką darys didėsiančios pieno produktų kainos bei tikėtinas naftos kainų augimas bei didesnės sąnaudos pašarams.
Prognozuojama, jog 2016 m. ES vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina bus 313 Eur/t, 2017 m. – 329 Eur/t, 2018 m. – 323, 2019 m. – 324, 2020 m. – 327, 2021 m. – 336, 2022 m. – 346, 2023 m. – 358, 2024 m. – 367, 2025 m. – 374 Eur/t.

Egidijus SIMONIS
Asociacijos „Pieno centras“ direktorius

Justino ADOMAIČIO nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.