Pinigų barstymo iš sraigtasparnio dienos kol kas nesulauksime

Karantino sąlygos visoje Lietuvoje švelninamos, tačiau daugelis žemės ūkio ir kaimo verslų prarado vis dar praranda pajamas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) balandžio mėnesį suskubo vertinti didžiųjų sektorių nuostolius, braižyti paramos schemas. Sujudus ir kitiems, skubiai ieško išeities ir jų atvejais. Tačiau nei lengvų, nei greitų pinigų nebus. Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas žemės ūkio veiklos subjektams skirtomis paramos priemonėmis papildomas lėčiau, nei tikėtasi.

helicopter dropping money in skyPirmiausia –prieinamumas

Pagalbos pakete sunkumus patiriantiems sektoriams ŽŪM numatė kelias paramos schemas, tačiau kol kas realus yra tik vienas pagalbos kanalas, dedikuotas koronaviruso protrūkio laikotarpiui. Tai Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) kanalas. Kiek jis aktualus ir prieinamas, rodo statistika.

Skelbiamais gegužės 13-osios duomenimis, nuo vasario mėnesio „įdarbinta“ kukli dalis – tik apie 7 proc. šio fondo lėšų. Individualioms garantijoms panaudota 2,9 mln. Eur (iš 180 mln. Eur), palūkanoms kompensuoti – 0,2 mln. (iš 1 mln. Eur). Paskoloms žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti numatyta 2 mln. Eur, panaudota 0,9 mln. Eur.

Šią savaitę Vyriausybė patvirtino 52 mln. Eur biudžetą, kuris skirtas finansinių paslaugų prieinamumui didinti koronaviruso protrūkio laikotarpiu, sudaryti sąlygas, kad būtų išsaugotas žemės ūkio sektoriaus likvidumas tiems subjektams, kurių veikla susijusi su žemės, miškų ar maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste.

ŽŪM suskato kurti kuo pat­rauklesnes sąlygas tokios pagalbos stokojantiems subjektams. Procesas juda, tačiau ši priemonė kol kas neveikia. Teikiant valstybės pagalbą, nuostatus privalu suderinti su Europos Komisija (EK). Kaip Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje atskleidė ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė, ateinančią savaitę dokumentų paketas išsiunčiamas į Briuselį. Derinimo procedūros užtruks kelias savaites.

Pagalba skolinantis

Pagal naująją Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonę, numatyta sudaryti palankesnes sąlygas skolintis.

Ketinama padidinti valstybės garantiją – iki 90 proc. paskolos sumos ar finansinės nuomos (lizingo) sutartyje nustatytos kainos, kai nuostolius proporcingai vienodomis sąlygomis padengia finansų įstaiga ar lizingo bendrovė ir ŽŪPGF.

Svarbiausia naujovė – siūloma teikti individualias garantijas anksčiau paimtoms paskoloms, kurioms garantija suteikta nebuvo. Taigi negarantuotas paskolas galima bus perfinansuoti. Tiesa, su sąlyga, jei paskolos grąžinimas atidedamas ir reikalingas papildomas užstatas.

Teikiant individualias garantijas, paskolos paskirtis nebus ribojama: investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms – trąšoms, sėkloms pirkti ar darbo užmokesčiui, su juo susijusiems mokesčiams mokėti.

R. Mininienė atkreipia dėmesį, kad ženkliai didinama suma paskolos, kuriai teikiama valstybės garantija, – nuo maksimalios 1,5 mln. Eur sumos iki 5 mln. Eur.

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė KRK posėdyje taip pat atskleidė, kad yra rengiama, derinimo procedūrų laukia ir palūkanų bei garantinės įmokos kompensavimo schema.

Subjektams, užsiimantiems pirmine gamyba ir veikiantiems kaimo vietovėje, atsiras galimybė palūkanas bei garantines įmokas iki šių metų pabaigos kompensuoti iki 100 proc. Dėl maksimalaus palūkanų kompensavimo taip pat galės kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, užsiimantys perdirbimu ir prekyba. Lengvata, jeigu jai bus pritarta, galios ir kooperatyvams, superkantiems bent pusę savo narių pagamintos produkcijos ir veikiantiems ne trumpiau kaip dvejus metus.

Bankai – jautri tema

Tai skaudi tema, paaštrėjanti su kiekvienos krizės ženklais: bankai žemės ūkio sektoriumi nepasitiki, nenori teikti paskolų. Dėl to į keblią situaciją patenka su apyvartinių lėšų trūkumu iki naujo derliaus susiduriantys grūdininkai. Finansiškai sudėtingas laikas ir kitiems ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams.

ŽŪM pastangas siekiant padėti išsaugoti veiklos likvidumą žemdirbiai vertina, nors džiaugtis neskuba: finansinės paslaugos taps labiau pasiekiamos po mėnesio, priemonės sąlygos dar nepatvirtintos, be to, ne kiekvienas galės pretenduoti į pasiūlytą „meškerę“.

„Tuos pinigus mes atidirbsime, bet apyvartinės lėšos labai reikalingos šiandien“, – teigia Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis. Kartu jis politikų dėmesį ragina atkreipti į tai, kad žemės ūkio veikla užsiimantys klientai bankininkams vis tiek yra mažiau patikimi palyginti su kitais verslais – ŽŪPGF teikiama garantija bankų akyse turi mažesnį svorį palyginti su UAB „Investicijų ir verslo garantijų“ teikiama garantija. Asociacijos nariai esą susidūrė su tuo, kad paskolos teikimo sąlygos jiems papildomai bloginamos.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė teigė, kad paskolų perkreditavimas labai aktualus kai kuriems asociacijos nariams. Po praėjusių metų nederliaus, kurį nulėmė šalnos, sodininkai mėgina išgyventi ir išlaikyti darbuotojus, apyvartinių lėšų stygiaus problemą jie sprendė paimdami paskolą. Kaip dabar aiškėja, perkreditavimo gali tikėtis ne visi.

ŽŪM sodininkams, uogininkams vis dėlto turi paguodą.

Kompensuos pernykščius  nuostolius

Žemdirbiai ir politikai agrarininkai nepamiršo ŽŪM pažado kompensuoti praėjusiais metais patirtus nuostolius dėl sausros ir šalnų. Nors pernykščio derliaus kaip ir neliko, įsipareigojimas nedingo. O kompensacijos šiandien ūkiams, patiriantiems apyvartinių lėšų trūkumą, būtų labai pravarčios.

Nuo sausros nukentėjusiems ūkiams paramos krepšelio Vyriausybė dar nėra patvirtinusi. Tačiau sodininkams, uogininkams ministerija jau turi konkrečių žinių. Dokumentai derinti su EK jau paruošti, kartu su visu valstybės pagalbos paketu kitą savaitę bus išsiųsti.

Pagal parengtą Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus sodų ir uogynų derliui dėl šalnų 2019 metais, teikimo taisyklių projektą, dėl paramos galės kreiptis (paraiškas teikti savivaldybės administracijai) tik dėl obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių sodų ar juodųjų ir raudonųjų serbentų, aviečių, braškių, šilauogių uogynų nuostolių kompensavimo. Viena iš keliamų sąlygų – pareiškėjas iki 2019 m. birželio 30 d. turėjo raštu kreiptis į savo savivaldybę dėl šalnų padarytos žalos įvertinimo. Reikės pateikti dokumentus apie 2016–2019 m. užaugintą ir parduotą sodų ar uogynų produkcijos kiekį bei gautas pajamas. Nuostoliai bus kompensuojami įrodžius, kad dėl šalnų prarasta daugiau kaip 30 proc. bendros vidutinės produkcijos.

Pastarųjų dienų atšalimas ir iškritęs sniegas ir vėl smogė sodininkams, pasiglemžė didžiąją dalį būsimo šių metų derliaus. Artėjančios kompensacijos už praėjusius metus guodžia. Deja, blogojo scenarijaus nekeičia.

Valstybės kišenės visiems neužteks?

Valstybės parama žemės ūkiui teikiama vis nenoriau. Vyriausybė į priemonių planą kol kas dar nėra įtraukusi 8,5 mln. Eur už praėjusių metų sausros nuostolius, 160 mln. Eur pagalbos paketo keturiems per koronaviruso pandemiją labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Ši paramos schema, pagal kurią net 120 mln. Eur numatyta pieno gamybos ir perdirbimo sektoriui, yra derinama su EK, tačiau mūsų šalies Ministrų kabineto nėra patvirtinta. Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas nuogąstauja, kad šios lėšos nepražūtų, nenukeliautų kitiems šalies ūkio sektoriams.

Kokios povandeninės srovės lemia tai, kad paramos lėšos vis dar teorinės, jokių argumentų ar paaiškinimų nėra. R. Mininienė tegali skėstelėti rankomis.

Savo ruožtu valstybės pagalbos tikisi ir kiti žemės ūkio bei kaimo verslai. Žemės ūkio rūmai į ŽŪM bei KRK kreipėsi su rezoliucija. Joje pateikiama visų nukentėjusių sektorių apžvalga. Antai padėtis daržininkystės ūkiuose nusakoma taip: „Užsidarius didžiajai daliai viešojo maitinimo įstaigų, švietimo ir ugdymo institucijoms, Lietuvos daržininkystės ūkiuose susidarė dideli neparduotos produkcijos kiekiai. Kai įprastomis sąlygomis daržovių produkcijos šiuo laikotarpiu jau trūkdavo, dabar saugyklose, priklausomai nuo ūkio ar kooperatyvo dydžio, skaičiuojama nuo 200 iki 10 tūkst. tonų nerealizuotų daržovių. (…) Net visais būdais stengdamiesi parduoti daržoves gaunamomis pajamos nekompensuoja patiriamų nuostolių“.

Rezoliucijoje yra siūloma parengti visiems žemės ūkio ir kaimo verslo sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19 situacijos, paramos schemą, kurią būtų galima naudoti kilus ekstremalioms situacijoms ir ateityje; sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis dėl kompensacijų bei lengvatų ne tik pripažintiems, bet ir kitiems žemės ir miškų ūkio kooperatyvams; imtis konkrečių veiksmų daržovių ir gėlių sektoriuose, kad būtų išvengta bent dalis patiriamų nuostolių ir užaugintos produkcijos netektų utilizuoti; atlikti karantino poveikio žemės ūkio ir kaimo verslo sektoriuje ekonominę analizę ir parengti ateities įžvalgas Kaimo plėtros programos priemonėms bei antikriziniam fondui, kurie tiesiogiai paveiktų spartesnį ekonomikos atsigavimą.

Į kai kuriuos aspektus jau spėta atsižvelgti. ŽŪM ateinančią savaitę KRK posėdžiui rengiasi pateikti paramos keblumus patiriantiems daržininkams ir kiaulių augintojams schemas. Kiaulininkystės sektorių, jau nustekentą afrikinio kiaulių maro, dabar krečia koronaviruso aplinkybių Europos rinkoje nulemta perprodukcija – kiaulių skerdenos kaina per pastarąsias 6 savaites sumenko apie penktadaliu ir toliau krinta.

Seimo komitete ŽŪM siunčia aiškią žinutę: šiuo metu ji daranti viską, kas yra jos valioje, kad būtų tesimi duoti pažadai, ir ištiesta pagalbos ranka tiems, kam ji reikalinga. Tačiau ateityje verslai turės pasikliauti savo jėgomis. Tam kuriamas finansinės savitarpio pagalbos įrankis – rizikos fondas.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė