Pirmenybė – KOPŪSTAMS!

Kopūstai – beveik vienintelės daržovės, nebijančios šalnų, o kai kurios jų rūšys pašalusios tampa net skanesnės, nes netenka kartumo. „Rasos“ lankėsi pas jaunuosius ūkininkus Jovilę ir Eivydą AMŠIEJUS, netoli Krokialaukio (Alytaus r.)prieš metus pradėjusius auginti daržoves, iš kurių didžiausią dalį sudaro įvairūs kopūstai.

Ūkio pradžia
Jauni žmonės, abu dar studentai: Jovilė Kauno kolegijoje studijuoja vadybą, Eivydas – ASU Inžinerijos fakultete, pasiryžo kurti šeimos ūkį ir auginti daržoves. Apsigyvenę kaime, vaizdingoje vietovėje esančioje Eivydo senelių sodyboje su 6 ha žemės, prieš metus nusprendė ūkininkauti. Rudenį laukuose pasodino žieminių česnakų, o vėliau nutarė auginti įvairiausių kopūstų, salotų, pomidorų, paprikų. Labai norėjo išbandyti ir ką nors visiškai naujo, kas dar retai ar visai neauginama Lietuvoje. Domėjosi ir užsienio šalių patirtimi – įvairesniu daržovių asortimentu.
Iš pradžių rinkosi tokias daržoves, kurios mūsų šalyje dažniausiai auginamos šiltnamiuose, – pomidorai, paprikos, baklažanai, o Jovilė ir Eivydas ketino jas auginti laukuose, nes žemės tam netrūksta. Ir šiemet šios daržovės jiems tikrai užderėjo: nors pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai vėsūs, tačiau vasaros antrosios pusės ir rugsėjo šiluma viską sudėliojo į savo vietas, be to, pagelbėjo ir išvedžiota lašelinė laistymo sistema.

Be šiltnamių neapsieisi
Beveik visų daržovių daigus ruošėsi sodinti lauke, todėl teko statyti ir šiltnamius. Pradėję vėlų rudenį, 5 arų daigyną ir 8 arų šiltnamį pomidorams auginti pastatė praeitą itin švelnią žiemą. Šiltnamių karkasas medinis, apdengtas stabilizuota storesne plėvele, tarnaujančia kelerius metus.
Kopūstinių daržovių daigus auginti pradėjo kovo pabaigoje. Jų sėklas sėjo į daigyklas su durpiniu substratu, keliais terminais, kad nereikėtų iš karto sodinti visų daigų. Kadangi pomidorų ir kitų daržovių sėklas pirko brangias, skirtas profesionalams, tad ir daigus pardavė 0,2–0,3 euro centais brangiau nei kiti augintojai. Daigai buvo gerokai kokybiškesni, neperaugę, tad pirkėjai juos noriai rinkosi ir pirko.

Kopūstinių daržovių auginimas
„Lietuvoje labiausiai paplitę baltagūžiai kopūstai, todėl jų ir neauginome, rinkomės retesnius, tačiau ne mažiau vertingus“, – sakė Eivydas. Pasak jo, tai garbiniuotieji kale tipo kopūstai ‘Nero di Toscana‘ tamsiai žaliais ir ‘Reflex‘ garbanotais lapais; salotoms skirti smailiagūžiai; savojiniai; žiediniai ‘Romanesco‘ gelsvai salotiniais žiedynais; briuseliniai; kininiai (pak choi); japoniniai kopūstai (mizuna), panašūs į gražgarstes.
Anot Jovilės, kopūstų daigus dėl didelės darbų laukuose gausos į paruoštą dirvą pasodino birželio viduryje. Lapinių ir briuselinių kopūstų apie 15 cm aukščio daigus sodino lygiame dirvos paviršiuje rečiau – 60×60 cm, kininius ir japoninius – tankiausiai, 30×30 cm atstumu. Prieš sodinimą eilutes pažymėjo kultivatoriumi. Daigus sodino rankomis, be jokios technikos, nors ateityje planuoja įsigyti. Po sodinimo keletą kartų laistė.
Kadangi dirvožemis gana derlingas, kopūstų, kaip ir kitų lauke auginamų daržovių (išskyrus pomidorus, baklažanus ir paprikas), visiškai netręšė ir nenaudojo cheminių apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų. Tad visi kopūstai išauginti ekologiškai. Vasarą per sausras tvenkinyje vandens pakako tik pomidorams, paprikoms ir baklažanams, tad kopūstai visai nelaistyti. Per sausras ir karščius jie nustojo augti, bet rudenėjant, kai truputį palijo, atsigavo. Šalnos kopūstams nepakenkė, o lapinių ir briuselinių skonis netgi pagerėjo. Jauni ūkininkai tikėjosi geresnio derliaus, tačiau karščių ir sausrų nenumatysi. Bet labiausiai nerimavo dėl realizacijos, juk turguje dar naujokai. Lūkesčiai nenuvylė, pirkėjai noriai įsigijo įvairiausių daržovių, ypač kopūstų.

Lapiniai
Vakarų ir Šiaurės Europoje lapiniai kopūstai yra itin populiarūs, o mūsų šalyje dažniau matomi sėklų kataloguose nei darže, nors jie turi du kartus daugiau ląstelienos, baltymų negu baltagūžiai. Lapuose yra daug sausųjų medžiagų (vidutiniškai 17,3 proc.), baltymų (3,86 proc.), mineralinių medžiagų (1,57 proc.), karotino, daug cukraus, įvairių vitaminų.
Juodieji garbiniuotieji kopūstai ‘Nero di Toscana‘ auga greitai, stiebiasi į aukštį, jų lapai pailgos formos, pradedami skinti vasaros pabaigoje. Po šalnų lapų skonis pagerėja, pranyksta kartumas. Šias daržoves mėgins palikti žiemą lauke, nes jie ištveria -15 oC šalčius. Jei žiema nebus labai atšiauri, gal jau pavasarį galės skinti šviežius lapelius. Kopūstai – dvimetės daržovės, tad antraisiais auginimo metais išaugina žiedynus ir sužydi. Jovilei skaniausias užkandis – lapinių kopūstų traškučiai arba orkaitėje kepti lapai. Nuo pagrindinio lapkočio reikia nubraukti lapus, suplėšyti vieno kąsnio dydžio gabalėliais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, apibarstyti prieskoniais, sudėti į skardą ir kepti 180 oC temperatūros orkaitėje 20 minučių. Taip paruoštus lapinius kopūstus galima išdžiovinti elektrinėje džiovykloje.
Lapiniai garbiniuotieji kopūstai ‘Reflex‘ tinka salotoms, troškiniams, sriuboms, patiekalams puošti.

Briuseliniai
Šių daržovių gūželės tamsiai žalios spalvos, graikinio riešuto dydžio, gausios kalio. Skonis ir maisto medžiagų sudėtis primena baltagūžius kopūstus. Tačiau briuseliniai skanūs tik virti, o ypač gardžios užšaldytos arba šalnų pakąstos gūželės. Daigai sodinti 60×60 cm atstumu, auginti kaip ir kiti kopūstai, nelaistyti ir netręšti. Dėl vasaros karščių galvutės ne visiškai gerai susiformavo. Derlių imti pradėjo spalį. Briuseliniai kopūstai neblogai ištveria šalčius. Geriausia nupjauti visą augalą. Pašalinus viršūnes ir lapus, išsilaiko apie -1°C temperatūroje.

Kininiai
Šios daržovės labai panašios į lapinius burokėlius (mangoldus), auga labai greitai. Lapai tamsiai žali, verpsto formos, jų apačioje yra ryški balta sultinga gysla. Tai vertingas kalio ir mikroelementų šaltinis, mažina arterinį spaudimą, dietinis maistas. Tinka salotoms, kepti su sviestu ir žaliesiems kokteiliams su kriaušėmis ir bananais. Šie kopūstai, kaip ir juodieji ridikai, per vasaros karščius gali sužydėti. Todėl jų daigai sodinami du kartus: pavasarį ir rudens pradžioje. Palankiausia augimo temperatūra – apie 10 oC. Pavasario derliui daigai sodinami balandžio viduryje, 30×30 cm atstumu. Užauga per 40–50 dienų. Rudens derliui daigai sodinami rugsėjo pradžioje. Pavasarį greičiau auga, kartais ir perauga, todėl svarbu nesuvėluoti nuimti derlių, ypač vasaros pradžioje. Pavasarį ir rudenį kininiai kopūstai laistomi, nes mėgsta drėgmę. Papildomai tręšti nebūtina. Juos, kaip ir kitus kopūstus, puola baltukai ir spragės. Jie mėgsta tokias pačias dirvas, kaip ir žiediniai kopūstai.

Žiediniai
Žiedinių kopūstų ‘Romanesco‘ geltoni kūgio formos žiedynai labai dekoratyvūs, kieti, skanūs, tinka salotoms, troškinti. Vitamino C kiekiu šie kopūstai du kartus pranoksta baltagūžius. Be to, turi daug mažiau ląstelienos, todėl geriau virškinami. Žiedynuose yra nemažai baltymų, riebalų, cukraus, C, B1, B2 vitaminų, karotino, kalio, kalcio, geležies, veikliosios medžiagos cholino.
Lauke buvo pasodinti birželio viduryje, 40×60 cm atstumu, palaistyti. Papildomai netręšti, tačiau jie reiklūs trąšoms, todėl kitą auginimo sezoną tręš kompleksinėmis. Dėl karščių dalis žiedinių kopūstų prastai formavo žiedynus, jie patamsėjo nuo kaitrių saulės spindulių. Vasarą jų lapus buvo apnikę kopūstinių baltukų vikšrai, kurių ritosi kelios kartos, tad juos atidžiai nurinkdavo ir sunaikindavo. Derlių pradėjo imti spalio pradžioje, tiesa, kai kurie žiedynai truputį patamsėjo nuo šalnų.

Japoniniai
Šios bastutinių šeimos lapinės daržovės populiarios Japonijoje, vadinamos mizunomis. Jų cheminė sudėtis itin vertinga, auga pluoštais, viename gali būti iki kelių šimtų plonų stiebelių su šviesiai žaliais karpytais lapais, panašiais į gražgarstes. Tinka salotoms, troškiniams. Japoniniai kopūstai auginami panašiai kaip ir kininiai, sodinami pavasario ir rudens derliui, užauga per 40–50 dienų. Patartina sodinti rečiau – 40×30–40 cm atstumu, nes vešliai auga. Kenkėjai mizunas aplenkė.
Subrendęs kopūstas pjaunamas visas nuo apačios, galima skinti ir atskirus lapus. Nuėmus reikėtų laikyti vėsiau ir drėgniau, nes greitai vysta.

Rūta ANTANAITIENĖ
Autorės nuotraukos

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.