Plieskiasi medžiotojų ir žemės savininkų karai

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus LR Medžioklės įstatymo pataisoms, privačios žemės sklypų savininkai, turintys medžiotojo bilietą ir kuriems konkrečiame medžioklės plote nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo – medžiotojų kolektyvo nariais. Ši,  atrodytų, teisinga nuostata jau įskėlė  nesantaikos žiežirbų ne vieno medžiotojų kolektyvo ir žemės savininkų santykiuose.

Stojimo mokestis – 20 tūkstančių
Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi  daugiau kaip 100 ha žemės Vilkyškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje, Žukų medžiotojų būrelio plotuose turintis Teofilis Dargelis. Jis papasakojo, kad  kartu su sūnumi Toniu (valdo skirtingus žemės plotus) buvo parašę pareiškimus tapti Žukų medžiotojų būrelio nariais, tačiau būrelis jų nenori priimti arba priima tik su nepagrįsto dydžio stojamuoju  mokesčiu – 20 tūkstančių litų.
Iš tiesų, šių metų vasarį vykusiame šio būrelio visuotiniame  medžiotojų susirinkime nutarta  atidėti Tonio Dargelio priėmimą, bet suteikti išskirtines teises medžioti savo nuosavybės teise turimoje žemėje  be mokesčio, o kitur – svečio teisėmis. O Teofilį Dargelį nutarta priimti į būrelį, bet tik tuomet, kai šis įvykdys  būrelio vidaus taisyklėse numatytus reikalavimus, t.y. sumokės stojamąjį 20 tūkst. litų mokestį. Nurodytas motyvas – vyrai yra tos pačios šeimos nariai. Beje, būreliui jie pristatė ir VĮ „Registrų centro“  pažymas apie savo valdomas žemes.
Taigi Teofilis Dargelis piktinasi, kad Žukų būrelis nepaiso naujųjų Medžioklės įstatymo nuostatų. „Įsivaizduokite, dvidešimt tūkstančių litų, – stebisi T. Dargelis. – Tai labai dideli pinigai, manau, ne tik man, mano sūnui, bet ir daugumai medžiotojų.“
T. Dargelio pasipiktinimas greičiausiai yra pagrįstas, juk niekas nereglamentuoja, kokio dydžio stojamąjį mokestį būreliai gali nustatyti. Juolab jeigu jie nesuinteresuoti priimti  naujų narių.

medziotoju 3Nebuvo pavyzdingas medžiotojas?
Žukų medžiotojų būrelio buvęs pirmininkas Vaidas Bendaravičius (jis vadovavo būreliui, kai buvo svarstomas Dargelių klausimas) nenustebo dėl tokio skundo. Jis sutinka, kad žemės savininkus būreliai privalo priimti į narius, tačiau laikantis būrelio vidaus taisyklių. „Pagal mūsų taisykles, reikia mokėti stojamąjį mokestį, o pas mus jis nustatytas būtent tokio dydžio“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Bendaravičius.
Pasak  buvusio vadovo, tiek sūnui, tiek tėvui buvo siūloma medžioti svečio teisėmis, bet tėvas būtinai nori tapti būrelio nariu.
Žukų būrelio medžioklės plotai nedideli, medžiotojų – daug (arti keturiasdešimties). To paties būrelio narys jau yra ir Teofilio Dargelio anūkas. „Juk nebūtų problemos jam medžioti svečio teisėmis, išduotume medžioklės lapą. Žinoma, reikia, kad kartu eitų medžiotojas, tačiau su juo juk galėtų eiti anūkas, jeigu nenorėtų svetimo žmogaus“, – sakė V. Bendaravičius.
Buvęs pirmininkas prisiminė, kad Teofilis Dargelis prieš keliolika metų jau buvo jų būrelio narys, tačiau nemokėdavo mėnesinio nario mokesčio. O pagal vidaus taisykles, narys, kuris iki nurodytų terminų  to mokesčio nesumoka, iš būrelio šalinamas. „Svarbiausia, jis net nenurodydavo motyvų, kodėl nemoka. Sakydavo, nemokėsiu ir viskas, – pasakojo buvęs pirmininkas. – Na, ne tik mano nuomone, šis žmogus yra labai konfliktiška asmenybė. Tačiau jeigu įvykdytų tai, kas priklauso, į būrelį priimtume.“

Nereikėtų veltis į konfliktus
Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas, prisidėjęs rengiant minėtas  Medžioklės įstatymo pataisas, sako, kad reikėtų stengtis išvengti medžiotojų ir žemės savininkų konfliktų. „Jie niekam nenaudingi, – sakė E.Tijušas. – Reikia dažniau susėsti prie derybų stalo ir išsiaiškinti nesutarimus.“
Pasak šalies medžiotojų vadovo, 20 tūkstančių litų stojamasis mokestis yra kiek dirbtinis. „Negaliu pasakyti, kad tokio mokesčio nebūna, bet man atrodo, jog jis pernelyg išpūstas, – stebėjosi E. Tijušas. – Paprastai stojamasis mokestis svyruoja tarp kelių šimtų ir kelių tūkstančių litų. Dvi dešimtys – tai jau tikrai labai daug.“
Taip, pagal įstatymo nuostatas būreliai privalo priimti į narius žemės savininkus, tačiau pastarieji  turi prisiimti visas to medžiotojų kolektyvo taisykles ir pareigas. Vadinasi, Žukų medžiotojų būrelis pagrįstai reikalauja stojamojo mokesčio. Tačiau jeigu bet kuris būrelis nustatys dar didesnį mokestį, ar realiai galima bus teigti, kad žemės savininkams įstatymas užtikrino teisę tapti jo nariu?

Panašią bylą teisme laimėjo
Tai ne vienintelis atvejis, kai susikerta  medžiotojų ir žemės savininkų interesai. Štai visai neseniai Plungės r. apylinkės teismas išnagrinėjo plungiškio žemės savininko Mindaugo Bondauskio ieškinį Kulių medžiotojų būreliui ir jį patenkino.
M. Bondauskis nuo 2012 metų siekė tapti šio būrelio nariu, nes norėjo medžioti jam nuosavybės teise priklausančiuose plotuose (žemėje ir miške). Tačiau, kaip ir Žukų medžiotojų būrelyje, taip ir čia jam buvo siūloma medžioti svečio teisėmis. Tokia situacija tęsėsi iki šių metų pradžios, kol įsigaliojo naujosios Medžioklės įstatymo pataisos. Tad sausio 6 d. žmogus vėl parašė prašymą, įsitikinęs, kad šįkart jis nebus atmestas. Klydo – būrelio valdyba atmetė prašymą, nurodydama, kad  jis  neatitinka Kulių medžiotojų būrelio asmenų priėmimo į būrelio narius-kandidatus priėmimo tvarkos, kurioje numatyta, kad asmuo būrelio valdybai privalo pateikti sąžiningumo deklaraciją, kurioje patvirtina, kad nėra kitų medžioklės būrelių (klubų) steigėjas, dalyvis, narys, valdymo organo narys ir gauti trijų Kulių medžiotojų būrelio narių, turinčių ne mažesnį kaip trejų metų medžiotojo stažą, raštišką rekomendaciją.
M. Bondauskiui tokie reikalavimai pasirodė neteisėti. Paradoksali ir pati situacija – miško savininkas neįgijo teisės medžioti savo žemėse, nes tam prieštaravo Kulių medžiotojų būrelis.
Teismas pripažino neteisėtu trijų rekomendacijų reikalavimą kaip perteklinį bei reikalavimą nebūti kitų būrelių ar asociacijų nariu. Taip pat konstatavo, kad įstatymo pataisų paskirtis ir buvo lengvatos žemės savininkams patekti į medžiotojų būrelius, tad jas  įstatais ar vadovų sprendimais gudriais būdais bandyti panaikinti yra neteisinga.
Taigi M. Bondauskio ieškinys patenkintas, tačiau kol kas neaišku, ar sprendimą medžiotojų būrelis skųs apeliacine tvarka. Laiko yra daug – teismas įpareigojo per 30 dienų žemės savininką priimti į narius, tačiau šis terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo  momento, o tam reikia laukti dar 30 dienų.

Ragina nenusileisti medžiotojų būreliams
M. Bondauskis „Ūkininko patarėjui“  pasakojo, kad ir jam buvo užsiminta apie 18 tūkst. litų dydžio stojamąjį mokestį. „Bet įstatyme apskritai apie tokį mokestį žemės savininkams net nekalbama, – sakė M. Bondauskis. – Ten nurodoma, kad savininkas privalo turėti medžiotojo bilietą, leidimą ginklui, nuosavybės teise priklausiančios ne mažiau kaip 100 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės dokumentus ir užtenka parašyti pareiškimą.“
M. Bondauskiui apskritai situacija atrodo mažų mažiausiai paradoksali: kažkas medžioja tavo žemėje, o tu pats negali. Tad kol bus priimtas į būrelį, jis laikinai uždraudė savo žemėse medžioti kitiems. Teismą laimėjęs plungiškis ragina ir kitus savininkus nenusileisti medžiotojams. „Tegu skundžia juos teismams arba bent jau savo regiono aplinkos  apsaugos agentūroms, kad būrelis nesilaiko Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies  7 punkto, nurodančio užtikrinti privačios žemės savininko teises, –  patarė M. Bondauskis. – Jeigu jau yra įstatymas, jo reikia laikytis.“
Plungiškis pasakojo, kad kiti žemės savininkai, turintys panašių problemų, sužinoję apie jo laimėtą bylą, jam ėmė skambinti ir klausinėti apie ją. Matyt, ne vienas susidūrė su panašia problema ir žada ieškoti teisybės panašiu, teisminiu, keliu.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.