Politikų nudrožtomis ietimis medžiotojai kiaulidžių neapgins

Per dvejus metus, kai Lietuvoje klaidžioja afrikinio kiaulių maro (AKM) šmėkla, sugalvota nemažai techninių, profilaktinių, prevencinių būdų, kaip kovoti su užkratu, bet mūsų šalis pasaulio žemėlapiuose iki šiol skirstoma į AKM intensyvumo zonas, kuriose kiaulininkystė apmirusi.
Visiems seniai aišku, kad maras nepasitrauks iš Lietuvos tol, kol nebus išnaikinti ligos platintojai šernai, bet Seimas neleidžia mažinti šernų populiacijos medžiojant juos moderniausiais ginklais. Jau kelis kartus parlamentarai sužlugdė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisą, atšaukiančią draudimą medžiotojams naudoti naktinius taikiklius. Šernai, prisidengę nakties tamsa, politikų abejingumu ir medžiotojų bejėgiškumu, toliau skleidžia Lietuvos kiaulininkystę žlugdantį virusą.
Tačiau kas, jeigu ne patys kiaulių augintojai ir mėsos perdirbėjai, kurių verslą afrikinis kiaulių maras beveik pasmaugė, turėtų spausti politikus patvirtinti visas būtinas priemones maro židiniams ir viruso nešiotojams sunaikinti?
„Ūkininko patarėjas“ paprašė kiaulininkų ir mėsininkų profesinių organizacijų vadovų atsakyti, kodėl jų balso nebuvo girdėti, kai Seimas atmetė siūlymą leisti šaudyti šernus sutemus iš bokštelių prie šautuvų pritvirtinus naktinius taikiklius, ir kiek kartų kiaulių augintojai, mėsos perdirbėjai susitiko su Seimo frakcijomis, Kaimo reikalų, Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, kitų svarbiausių parlamento komitetų nariais ir stengėsi juos perkalbėti.

„Iš šio Seimo nieko nesitikime“

Algis BARAVYKAS
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Įdomiai pasukote. Ne mūsų pareiga rūpintis, kad medžiotojams būtų leista naudoti optinius elektroninius prietaisus. Prašyti, kad Seimas įteisintų naktinius taikiklius, sugalvojo patys medžiotojai. Negi už juos turime kalbėtis su Seimo frakcijomis? Tai siauras įstatymų leidėjų ir laukinių žvėrių gausos reguliuotojų ginčas. Medžiotojų požiūris paprastas: jei negalime nušauti šerno, tai nepavyks įveikti maro! Mes mąstome plačiau. Jeigu medžiotojų būreliams ir klubams patogiau turėti naktinius taikiklius – neprieštaraujame. Tačiau tai ne vienintelė priemonė kovoti su afrikiniu kiaulių maru. Būdų nemažai, bet jie naudingi tik tada, kai taikomi visi iškart.
Aišku, kad šernų kaimenes reikia drastiškai sumažinti. Tačiau yra daugiau dalykų, kuriuos būtina išspręsti: surinkti kritusių šernų dvėselienas, šernieną saugiai apdoroti, atidžiai tikrinti ir platinti tik įsitikinus, kad viruso nėra.
Medžiotojai pagaliau turi aiškiai atsakyti, kada miško laukymėje šernams paliekama ėdesio norint juos tik privilioti priešais šautuvo taikiklį. Kai supilama 100 kg burokų, morkų, bulvių, labiau atrodo, tarsi žvėrys tiesiog šeriami, susigraudinus, kad nebadautų smarkiai šąlant ir stipriai pasnigus… Vilioti šernus galima ir kvapais.
Nesu medžiotojas, visų smulkiausių, pašaliniam sunkiai pastebimų medžioklės atspalvių, ypatumų nežinau. Bet mūsų asociacijai priklauso ir medžiotojų. Tariamės, svarstome, suformulavę pasiūlymus, siunčiame juos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kalbamės su kitomis įstaigomis. Mūsų nuomone, geriausia priemonė nuo AKM būtų visų, ypač mažų neverslinių ūkių, pasiryžimas paisyti biologinės saugos taisyklių. VMVT teritorinių padalinių užduotis būtų tikrinti, ar laikomasi vyriausiojo valstybinio veterinarijos inspektoriaus nurodymų ir įsakymų. Teisės aktų pakanka. Trūksta dėmesio, finansavimo, pareigingumo, kontrolės.
O iš šio Seimo nesitikime nieko. Tiesiog laukiame jo kadencijos pabaigos. Net Kaimo reikalų komitete yra tik keletas šiek tiek nusimanančių. Kiti – visiški prašalaičiai, nors vaidina žemės ūkio žinovus. Palikime tai jų sąžinei ir istorijai. Gal rudenį į tautos atstovybę ateis tokie, kurie iš tikrųjų domėsis Lietuvos kaimo rūpesčiais. O mūsų darbas – dėl AKM užkardymo ir pasekmių sušvelninimo tartis su vykdomąja valdžia, kuri sprendžia konkrečius reikalus, – su Vyriausybe, Žemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Kodėl Lenkijoje neplinta?

Egidijus SIMONIS
Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius

Kreipiamės į Seimą apskritai dėl priemonių afrikiniam kiaulių marui sustabdyti. Siūlėme labiau kontroliuoti gyvulių vežėjus, dezinfekuoti vilkikus, kad virusas neplistų per transporto priemones, nepatektų iš skerdyklų ir būtų visiškai sunaikintas tvarkant šalutinius gyvūninius produktus. To nepadarius, į AKM buferines zonas gali būti suskirstyta visa Lietuva. O tai – didelė grėsmė, kad nebus lengva prekiauti tose šalyse, į kurias ilgai ir sunkiai bandome patekti užsidarius Rusijos rinkai. JAV susirūpinusi, Pietų Korėja sunerimusi, Kinija irgi bijo šios ligos. Ir svarsto apie apribojimus mūsų eksportuotojams.
Kitų šalių patirtis (pavyzdžiui, Ispanijos) rodo, kad, išnaikinus virusą platinančius laukinius gyvūnus ir laikantis biologinės saugos, AKM buvo nuslopintas. Marą sustabdytume, sumažinę šernų tiek, kad likęs truputis nedidelėse teritorijose nekeltų pavojaus kiaulininkystės kompleksams ir kiaules auginantiems ūkininkams, taip pat pasistatę tvorą nuo nepageidaujamų keturkojų infekuotų „emigrantų“ iš užsienio. Kodėl Lenkijoje AKM židiniai neplinta? Todėl, kad ten ES išorinę sieną nuo trečiųjų šalių skiria tvora.
Latvijoje blogiau, o Estija visa apimta viruso. Lietuvos ligšiolinės pastangos padėjo tik apriboti AKM, bet užkratas dar nesustabdytas. Reikia toliau tikrinti ūkius, skerdyklas, transporto priemones, medžioti šernus. Geriau šiek tiek pinigų skirti prevencijai, negu vėliau iš valstybės biudžeto brangiai atlyginti už paskerstas kiaules ir iš visų piliečių mokesčių perkvalifikuoti buvusius kiaulių augintojus.

Kiekvienas turi atlikti savo užduotį

Egidijus MACKEVIČIUS
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

Medžioklės ypatumai – ne mūsų specifika. Svarbu, kad užkrato nešiotojų mažėtų ir neliktų. Kur tai matyta, kad dėl vieno apsikrėtusio klaidžiojančio šerniuko tenka uždaryti visą didelį kiaulininkystės kompleksą! Šernų naikinimo politiką kuria Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Palaikome visas būtinas AKM stabdymo priemones. Bet tiesiogiai su Seimo nariais apie tai nekalbėjome.
Labai įdomią, vertingą kovos su afrikiniu kiaulių maru programą sudarė Kiaulių augintojų asociacija. Jeigu valdžia skirs truputį daugiau pinigų nei numatyta, kiaulininkų pasiūlyti veiksmai galėtų suvaldyti užkratą.
Bet norint įveikti virusą reikėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus apie AKM. Dveji metai praėjo, kai Lietuvoje atrastas pirmasis nuo maro kritęs šernas (patelė, aptikta 2014 m. sausio 24-ąją Varėnos rajone – red. past.). Mokslininkai sakė, kad užkratas per tiek laiko nušienaus visus Lietuvos šernus. Bet jie nedvesia, nešioja virusą. Gal šernų organizmas pradėjo antikūnus (baltymus, kurie sunaikina svetimus baltymus ar bakterijas – red. past.) gaminti? Akademiniams protams reikėtų užtaisyti šią mokslinę spragą.
Administracinėmis priemonė­mis galima paveikti gyvulių au­gin­tojus, kad jie kiaules šertų termiškai apdorotu jovalu, laikytųsi kitų griežtų, epidemijos laikais neišvengiamų veterinarijos ir zoohigienos reikalavimų. Arba apskritai neaugintų kiaulių. Mes įtikintume. Bet kitą didelę darbo dalį turi atlikti politikai su medžiotojais. Nes pasekmės bus labai liūdnos. Amerikiečiai pareiškė, kad iš maro zonų į Jungtines Valstijas nieko neįsileis. JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba dar elgiasi palyginti demokratiškai, nepasmerkia urmu visų Lietuvos mėsos eksportuotojų. O Pietų Korėja, tapusi tikru išsigelbėjimu daugeliui ES kiaulienos gamintojų, išstumtų iš Rusijos rinkos, su mumis net nešneka. Ir mažiausiai penkerius metus nieko pakeisti nepavyks. Jeigu AKM dar truputėlį paūmės – viskas, kiaulių iš Lietuvos negalėsime išvežti.
Vyriausybės ambicingas pažadas gaivinti gyvulininkystę pakibo ant plauko.

Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Redakcijos nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.