Politinio palikimo kupra

Seimo nariai jos nenori, tačiau operacijos bijo

Kitais metais spalį išrinktas naujas Seimas pirmųjų savo kadencijos metų valstybės biudžetą galbūt turėtų tvirtinti pats, o ne gyventi pagal parengtą buvusių parlamento narių, kaip buvo iki šiol. Tokiam projektui jau pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Tačiau pasigirdo ir kitų, kur kas radikalesnių siūlymų – Seimo rinkimus rengti ne rudenį, kaip yra dabar, o ankstyvą pavasarį, kad kadenciją pradėję Seimo nariai, apšilę kojas, patys galėtų patvirtinti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Politologai šiuos svarstymus vadina aud­ra stiklinėje.

Pagal pirmtakų nubrėžtą ekonomikos scenarijų
Iki šiol situacija paskutiniais Seimo kadencijos metais, švelniai tariant, nebuvo normali. Prieš išsiskirstydami parlamentarai turėdavo patvirtinti valstybės biudžetą, kurį vykdyti privalės jau išrinkti nauji Seimo nariai. Jie iš savo ketverių metų kadencijos nori nenori mažiausiai vienus metus turi gyventi pagal jų pirmtakų nubrėžtą šalies ekonomikos scenarijų. Tiesa, metų viduryje biudžetą parlamentarai gali šiek tiek pakoreguoti, tačiau ne tiek, kad iš esmės pakeistų tai, į ką jis buvo orientuotas. Be to, pataisoms parengti ir įgyvendinti prireikia maždaug pusmečio, o tai jau yra užsibrėžtų darbų stabdys.
Žinoma, naujos kadencijos mūsų išrinktieji tokiu atveju turi ir kai kurių politinių privalumų, galinčių kuriam laikui kilstelėti jų reitingus, suteikti vilčių rinkėjams ir sumenkinti oponentus. Ką tik iškepti parlamentarai gali rėkti, piktintis ir tikinti tautą, kad ankstesnio Seimo patvirtintas biudžetas yra nevykęs, neapgalvotas, švaistūniškas, o jie būtų parengę kur kas geresnį, bet dabar nieko negali pakeisti – kokį palikimą gavo, tokiu ir turi džiaugtis. Taip praktiškai būna po kiek­vienų Seimo rinkimų – politikavimui atverti visi keliai.

Paskutinį biudžetą siūlo tvirtinti vėliau
Kad tokių dalykų nebūtų, pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko, tais metais, kai renkamas naujas parlamentas, ateinančių metų šalies biudžetas turėtų būti tvirtinamas vėliau: jį turėtų priimti tie valdantieji, kurie vėliau tą biudžetą ir vykdys. Panašių siūlymų būta beveik prieš dešimtmetį, bet nuo to niekas nepasikeitė.
„Tokios pataisos yra reikalingos. Išrinkus naują Seimą, jam turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti savo konstitucinius įgaliojimus svarstyti ir tvirtinti valstybės biudžeto projektą, tokiu būdu užtikrinant galimybę Seimo rinkimus laimėjusioms politinėms jėgoms realiai įgyvendinti savo programas ir pažadus rinkėjams“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė pataisos autorius J. Sabatauskas.
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas apie siūlomas pataisas atsiliepė skeptiškai.
„Didesnė problema yra tai, kad biudžeto drausmės paprastai nesilaikoma visą kadenciją, ne tik rinkimų metais. Todėl biudžeto deficitas jau tapo nuolatinis ir vis kaupiasi valstybės skoloje“, – pabrėžė „ŪP“ instituto prezidentas.

Lemiamas žodis – naujai išrinktiesiems
Biudžeto projektas paprastai pateikiamas Seimui svarstyti spalio viduryje. Po biudžeto projekto pateikimo daroma dviejų savaičių pertrauka, kad Seimo komitetai, frakcijos galėtų jį išanalizuoti, aptarti, pateikti savo pasiūlymus.
„Pirmasis biudžeto projekto svarstymas paprastai vyksta lapkričio viduryje. Po to jis grąžinamas tobulinti Vyriausybei. Į Seimą projektas grįžta gruodžio pradžioje. Tuo metu dalis naujų Seimo narių daugiamandatėje ir kai kuriose vienmandatėse apygardose jau būna išrinkti. Ant­ras turas rengiamas po dviejų savaičių. Todėl šiuo metu taip ir yra, kad šalies biudžetą tvirtina baigiantys kadenciją Seimo nariai, o juo vadovautis turi naujai išrinktieji.
Pataisomis siekiame šiek tiek paankstinti biudžeto rengimo procedūras, kad po pirmojo projekto svarstymo senojo Seimo plenariniame posėdyje projektas būtų atiduotas tobulinti jau naujajai Vyriausybei ir po to jį tvirtintų naujos kadencijos Seimas“, – aiškino savo projekto idėją J. Sabatauskas.

Datą pakeitė pirmalaikiai rinkimai
Parlamentaras kol kas negalėjo pasakyti, kiek ir kaip tos procedūros turėtų būti paankstintos, tačiau pripažino, kad laiko galutinai patvirtinti valstybės biudžetą naujos kadencijos Seimas visgi turės nedaug. Jo nuomone, kur kas geriau būtų tiesiog pakeisti Seimo rinkimų datą – iš rudens juos perkelti į ankstyvą pavasarį. Tuomet laiko parengti naują biudžetą užtektų ir jau nebūtų kaip versti bėdą kitiems, priekaištauti už blogą palikimą.
„Kažkada taip ir buvo. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas buvo išrinktas vasarį, į pirmąjį posėdį susirinko kovo 10-ąją. Tačiau 1992 m. spalio mėnesį įvyko pirmalaikiai nebaigusio savo kadencijos Seimo rinkimai ir nuo tada įsitvirtino nauja rinkimų data. Nuo jos dabar ir skaičiuojama Konstitucijoje įtvirtinta ketverių metų Seimo kadencija“, – sakė „ŪP“ J. Sabatauskas.

Galimi dar du variantai
Jei jau taip, tai gal būtų galima paprasčiausiai grąžinti buvusią Seimo rinkimų datą, kuri būtų kur kas patogesnė išrinktiems naujiems parlamentarams patvirtinti vieną svarbiausių valstybės metinių finansinių dokumentų?
„Galima, – teigė J. Sabatauskas, – yra netgi du variantai: arba Seimas pats paskutiniais metais susitrumpina savo kadenciją ir skelbia pirmalaikius rinkimus anksti pavasarį, arba reikia keisti Konstituciją ir joje nustatyti naują rinkimų datą. Abu jie sunkiai įgyvendinami. Dauguma tikrai nenorės savanoriškai susitrumpinti savo kadenciją Seime, o pakeisti Konstituciją, ypač kai tas pakeitimas turės įtakos patiems parlamentarams, sudėtingas dalykas. Tačiau antrasis varian­tas galėtų būti priimtas kad ir šiame Seime, tik jis galiotų jau 2020 m. Seimo rinkimuose, o kitąmet ateinantys dirbti į Seimą nauji parlamentarai žinotų, kad jų kadencija bus šiek tiek trumpesnė. Tai padaryti, žinoma, nelengva, yra kai kurių teisinių niuansų, reikia didesnio Seimo vieningumo, todėl aš ir pasiūliau ne tokį radikalų, bet realiau įgyvendinamą variantą – paankstinti biudžeto formavimo procedūras ir palikti jas užbaigti naujai kadencijai.“

Imtasi realiausiai įgyvendinamo projekto
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad toks projektas yra labai logiškas. „Negali viena valdančioji dauguma diktuoti kitai valdančiajai daugumai, kaip ji turi elgtis, kaip planuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. Seniai reikėjo tokio pakeitimo ir nelabai suprantu, kodėl iki šiol taip nebuvo padaryta. Gal pritrūko politinės valios, gal buvo kitokių priežasčių?“ – svarstė parlamentaras.
Pašnekovas pripažino, kad siūlymų, kaip išspręsti šią prob­lemą, yra ir daugiau – pakeisti rinkimų datą ar net pačią rinkimų sistemą. „Bet tai – tolesnės ateities projektai. Dabar imamės to, ką tikrai galime padaryti. Manau, išrinkti nauji Seimo nariai tikrai sveikins šią mūsų iniciatyvą, nes jie geriau galės atsižvelgti į savo rinkėjų lūkesčius“, – įsitikinęs P. Narkevičius.
Parlamentaro teigimu, kaip tas biudžeto paankstinimas vyks, kokiais terminais, dar nėra iki galo aptarta. Anot jo, svarbu žengti pirmą žingsnį, o po to daug ką galima tobulinti, papildyti.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.