Politinio sezono pradžia paženklinta ūkininkų puolimu

Seimo rudens sesijos darbų programai Prezidento Gitano Nausėdos pateikti pasiūlymai politikams buvo netikėti, o žemdirbius sutrikdė. Rekomenduojamos rengti įstatymų pataisos, susijusios su šalies vadovo pažadu kurti gerovės valstybę. Kokiais etapais jos turėtų būti įgyvendinamos ir pagal kokį modelį, diskusijų nebuvo. Pasiūlyta pradėti nuo pajamų perskirstymo. Tarp tų, į kuriuos nukrypo žvilgsniai, ir vėl – ūkininkai. Viešojoje erdvėje kaip iš gausybės rago pasipylė komentarai. Pirmajai jų bangai nuslūgus apie tai, kaip vertinti padėtį ir ko tikėtis, kalbamės su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi STANČIKU.

Gerovė – iš vienų atėmus ir atidavus kitiems?

– Viena iš labiausiai svarstomų temų pastarąją savaitę – kad žemės ūkis turėtų labiau prisidėti prie šalies biudžeto, gerovės valstybės kūrimo. Vėl girdime teiginius, kad metas šalinti lengvatas ūkininkams, peržiūrėti žemės ūkio veiklai skirtų gazolių taikomą akcizų tarifą. Esate ir ūkininkų, ir aukštosios valdžios atstovas. Koks Jūsų požiūris?

– Gerovės valstybės lozungas yra šaunus. Jis patrauklus ir mūsų jaunimui. Tačiau kaip sukurti gerovę? Jos negalime kurti kažkieno sąskaita: atimti iš to, kuris dirba, jį nuskurdinti ir atiduoti tam, kuris nedirba, nes gyvena skurde, bet ir nesistengia kažko keisti, tik tikisi iš valstybės kažką gauti. Deja, per daugelį metų socialinių išmokų sistema suformavo visuomenės dalį, kuri apie darbą jau net nekalba. Pakviesk tokius žmones eiti dirbti žemės ūkio darbų per Lietuvos užimtumo tarnybą – neis! O kaime jau galima užsidirbti neblogai, normaliame ūkyje melžėja po mokesčių į rankas gauna iki tūkstančio eurų. Kam dirbti, kai tuos pačius pinigus galima gauti oficialiai nedirbant, gaunant socialines, kitas išmokas.

Visą straipsnį skaitykite ŪP Nr. 104, p. 1-3