Pomidoras pašlovintas ir mene

Lina Jonikė prie savo kūrinio „Jai patinka pomidorai“ su pačios konservuotų šių daržovių stiklainiu.

Pomidoras, išvertus iš portugalų kalbos, – nuostabus, auksinis vaisius. Sicilijos saloje pomidorai vadinami meilės obuoliais.
Pomidorai neatsitiktinai panašūs į širdį: jie – gyvas širdies ir kraujo maistas.
Tai – tik dalelė šią daržovę liaupsinančių žodžių, kurie sklinda parodoje „Jai patinka pomidorai“, veikiančioje Kauno rajono Raudondvario dvaro rūmuose.
Žodžiai sklinda iš kompiuterio, esančio šalia to paties pavadinimo meno kūrinio. Jame per nėščios moters bei pomidoro augimo, jo vaisių brendimo stadijų vaizdinius gvildenama gimties stebuklo bei paslapties tema.
Netradicinės parodos autorė – niekada originalių kūrybinių minčių nestokojanti tekstilininkė Lina Jonikė. Ši jos savybė žinoma toli už Lietuvos ribų. Mat L. Jonikė, dalyvaudama tarptautinėse tekstilės parodose, ne kartą pelnė pagrindinius prizus.

Gyvastį dovanojanti moteris – kaip žemė
Paroda „Jai patinka pomidorai“ veikia Kauno rajono muziejaus, įsikūrusio Raudondvario dvaro rūmuose, Rūsio salėje. „Čia buvo grafų Tiškevičių vyno rūsys“, – praėjusį penktadienį atidarant parodą priminė muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas, suteikdamas progą L. Jonikei palyginti pomidoro ir vyno savybes.
Ji sakė, jog kartą, ieškodama naujų meninių priemonių, tėškė pomidorus ant audeklo. Jie jame sužydo kaip gėlės. Tačiau po kiek laiko išnyko be pėdsako. „O vyno dėmės audekle nenyksta. Pomidoras tik tada paliks neišdildomas dėmes, jei augs veikiamas chemikalų“, – savo tekstilės kūrinį, kuriame siuvinėjimu sustabdytas ištiškusio pomidoro žiedas bei išausti ratilai, kuriuos „paliko“ vyno indai, komentavo L. Jonikė.
Pagrindinį parodos kūrinį „Jai patinka pomidorai“ menininkė kūrė ant audinio, ant kurio perkelti nespalvoti fotografiniai nėščios moters bei pomidorų vaizdai, spalvotais medvilniniais siūlais išsiuvinėdama pomidoro augimo, brendimo fazes, – kaip daigelis lenda iš dirvos, paskui stiprėja, sužaliuoja, sužydi, užmezga vaisių, šis didėja, iš žalio tampa raudonas.
Nėščia moteris ir pomidoro sėklelė, virstanti dailiu vaisiumi, sugretinami kaip naujos gyvybės nešiotojai.
Ši idėja įprasminta ir trijose staltiesėse su siuvinėtomis pomidorų sėklytėmis.

Stiklainiai su pomidorais – parodos dalis
Pusiau fotografinio, pusiau siuvinėto kūrinio nėščioji – tai labai pomidorus valgyti mėgstanti Rumšiškių gyventoja. Kai ji pozavo L. Jonikei, laukėsi pirmojo vaikelio. Dabar turi tris.
Dailininkė šiame miestelyje gyvena ir kuria. Jos su vietos moterimis konservuoti naujojo derliaus pomidorai – parodos „Jai patinka pomidorai“ dalis.
„Kas ateis į parodą su pomidorų stiklainiu, už bilietą nemokės“, – patikino L. Jonikė ir Z. Kalesinskas, rodydami Rūsio salės laiptelius, ant kurių sutūps atneštiniai stiklainiai su pomidorais.
Į parodos atidarymą atnešti kai kurių moterų konservuotų pomidorų stiklainiai atrodė kaip meno kūriniai: dailiai užrišti, meilės vaisiai ir jų pagardai įdomiai sudėti, pavyzdžiui, kaip Lietuvos vėliava: viršuje – sluoksnis geltonų pomidorų, viduryje – petražolių žaluma, apačioje – raudoni pomidorai.

Gerina dirvą ir įkvepia menui
L. Jonikė dvejus metus rinko žmonių pasakojimus apie pomidorus. Jie ir skamba parodoje „Jai patinka pomidorai“.
Vieni žmonės pasakoja vai­kystėje galėdavę iškart suvalgyti trilitrinio stiklainio pomidorus –tokie gardūs! Kiti teigia ir dabar, kai užaugo, per dieną sušveičiantys po du tris kilogramus pomidorų, bet tik Ispanijoje, kur jie nebrangūs.
Parodos kompiuterio pasakojimai primena, jog pomidoruose gausu įvairių vitaminų, tvirtinama, jog tai net ne daržovės, o vaisiai, uogos, jaunystės eliksyras, puikus antioksidantas, turintis priešvėžinių savybių. Tik pomidorus vertėtų valgyti termiškai apdorotus – tada vertingesni.
Ispanijoje pomidorai laikomi puikia trąša. Laukiama, kol pomidorai nunoks, tada užariami, kad praturtintų dirvą.
Džiugu, kad Lietuvoje pomidorai ir menininkus įkvepia.

Autorės nuotraukos

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.