Popierinės partijos keliauja į užmarštį

Teisingumo viceministro Juliaus Pagojaus teigimu, neretai vadinamųjų popierinių partijų likvidavimas gerokai užtrunka, nes neįmanoma greitai rasti nei buvusio jos vadovo, nei kito atsakingo asmens.

Jei Seimo rinkimai vyktų šį mėnesį, iš 38 šiuo metu Lietuvoje įregistruotų partijų juose galėtų dalyvauti 23. Likusios, pasirodo, jau mirusios arba mirštančios ir egzistuoja tik popieriuose. Per šiuos metus partijų turėtų sumažėti beveik trečdaliu. Tiek jų Teisingumo ministerijai nepateikė jokių žinių apie savo narius, finansinės veiklos ataskaitų ir Registrų centras dar šį mėnesį pradės supaprastinto jų likvidavimo procedūras.

Neliks vienuolikos politinių organizacijų
„Kiekvienais metais partijos privalo ne vėliau kaip iki kovo 1 d. ir ne vėliau kaip iki spalio 1 d. pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus, iš kurių matome – turi ta partija savo gretose reikalaujamus 2 000 narių ar ne. Anksčiau pakakdavo 1 000, dabar reikia dvigubai daugiau. Gauti duomenys automatiniu būdu sutik­rinami su kitų partijų narių sąrašais bei Gyventojų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų duomenimis, įsitikinama, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys nesikartoja kitų partijų sąrašuose“, – aiškino „Ūkininko patarėjui“ teisingumo viceministras Julius Pagojus.
Jei partija nepateikia savo narių sąrašo, vadinasi, viceministro nuomone, ji jau neturi jų tiek, kiek nustatyta pagal Politinių partijų įstatymą ir negali veikti. Šiemet tarp likviduojamųjų pateko 11 partijų, dar kelių likvidavimas jau yra prasidėjęs.

Kai trūksta narių
Pasak viceministro, neturinčios įstatymu nustatyto narių skaičiaus partijos turi per šešis mėnesius arba pačios likviduotis, arba persitvarkyti. Jeigu iki spalio to nebus padaryta, irgi galės būti pradėtos jų likvidavimo procedūros.
J. Pagojaus teigimu, Registrų centras iš pradžių tokioms partijoms pasiūlo persiregistruoti į asociacijas ar kitokius visuomeninius darinius. Jei to nesiimama, tuomet partija likviduojama supaprastinta tvarka, be teismo sprendimo. Tiesa, ji gali kreiptis į teismą prašydama atšaukti likvidavimą tokia tvarka. Tačiau viceministras neprisiminė nė vieno atvejo, kad kuri nors partija tuo būtų pasinaudojusi.

Likę tik pavadinimai
Kaip rodo statistika, dauguma likviduojamų partijų – popierinės, neveikiančios, išsaugojusios tik pavadinimą. Tų partijų nariai dažniausiai būna seniai išsivaikščioję kas sau.
Viceministro teigimu, neretai tokių partijų likvidavimas gerokai užtrunka, nes negalima rasti nei buvusio jos vadovo, nei kito atsakingo asmens. Ministerijos siųsti laiškai grįžta arba tiesiog nepasiekia adresato.
„Tik dėl to Lietuvoje ir yra tiek partijų, kad negalima surasti nei jų vadovų, nei buveinių“, – ironizavo kalbėdamasis su „ŪP“ korespondentu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Ar daug kas šiandien žino tokias partijas kaip Kristinos Brazauskienės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija, skandalingojo bankininko Vladimiro Romanovo kurta Lietuvos žmonių partija, žinomo fotografo Algirdo Pilvelio – Lietuvos reformų partija, buvusio Seimo nario Egidijaus Klumbio – Tautos pažangos partija, taip pat Žemaitijos partija, Smulkaus ir vidutinio verslo partija, Respublikonų lyga, Lietuvos humanistų partija? Vienų vadovai seniai atsidūrė užsienyje, kitų – grasina emigruoti. Gaudyk vėją laukuose.

Prieš rinkimus padaugėjo narių
Anksčiau likviduoti politinę partiją buvo sunkiau. Valstybei tai kainuodavo apie 1,5 tūkst. Lt, nes tekdavo padengti teismo išlaidas, mokėti bankroto administratoriui. Trūkstant pinigų nelabai ir buvo skubama jų atsikratyti.
Dabar, viceministro J. Pagojaus teigimu, visa ši procedūra paprastesnė, ji taip pat kainuoja, bet kur kas mažiau, todėl ir popierinių partijų greitai turėtų likti mažiau.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad partijos mūsų šalyje nelabai mėgstamos, bet narių skaičius ne mažėja, o didėja. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje politinėms partijoms šiuo metu priklauso daugiau kaip 122 tūkst. žmonių. Tai trimis tūkstančiais daugiau negu praėjusių metų spalį. Kas atsitiko? Politologai tai sieja su artėjančiais Seimo rinkimais.
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu didžiausia yra Lietuvos socialdemokratų partija, turinti 21 446 narius. Labai nedaug nuo jos atsilieka Darbo partija – 21 308. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) jungia 14 799, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 13 039, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 7 674 narius.

Patys užsidirba nevienodai
Pagal Politinių partijų įstatymą, partijos kasmet turi pateikti ne tik savo narių sąrašus, bet ir praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas „ŪP“ pasidžiaugė, kad šiemet partijos buvo drausmingesnės – finansines ataskaitas jau pateikė 20 partijų iš 23 galinčių dalyvauti Seimo rinkimuose. Jose galima rasti įdomių, nors kartais sunkiai paaiškinamų dalykų.
Socialdemokratai savo partiniame biudžete pernai sukaupė 1,76 mln. Eur, konservatoriai – 1,74 mln. Eur. Suma apylygė. Ir vieni, ir kiti praėjusiais metais gavo daugiau kaip po 1 mln. Eur dotacijų iš valstybės biudžeto. Tačiau socialdemokratai savo iždą papildė dar 381 tūkst. Eur nario mokesčiu, šiai partijai simpatizavę gyventojai pervedė daugiau kaip 196 tūkst. Eur savo pajamų mokesčio. Dar 38 tūkst. Eur partija gavo už savo turtą.
TS–LKD partijos kolegos į savo partijos sąskaitą įnešė tik šiek tiek daugiau kaip 47 tūkst. Eur – aštuonis kartus mažiau negu socialdemokratai, nors partijų narių skaičiaus skirtumas ne toks didelis. Gyventojai buvo dosnesni už pačius partiečius – jie konservatoriams atseikėjo 81,5 tūkst. Eur savo pajamų mokesčio.

Liūto dalis – valstybės dotacija
Tarp turtingųjų partijų reikėtų priskirti ir Lietuvos liberalų sąjūdį. Jis pernai gavo 1,34 mln. Eur pajamų: iš valstybės biudžeto – daugiau kaip 655 tūkst. eurų, iš nario mokesčio – 59,8 tūkst., iš 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio – daugiau nei 221 tūkst. Eur.
Darbo partija šiek tiek atsiliko nuo liberalų. 2015 m. ji gavo 1,1 mln. Eur pajamų. Iš jų 977 tūkst. Eur buvo valstybės dotacija, 63 tūkst. – 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 43,4 tūkst. – nario mokestis. Pagal deklaruojamą partijos narių skaičių iš nario mokesčio kažkodėl surinkta tikrai nedaug.
„Tvarka ir teisingumas“ pagal savo pajamas atrodo kukliau. Ši partija Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodė gavusi 600 tūkst. Eur įplaukų. Iš valstybės biudžeto partijai skirta 507 tūkst. Eur, partijos nariai įnešė 41,2 tūkst., gyventojai skyrė 30,9 tūkst. Eur. Kitaip tariant, pagrindinės pajamos – iš valstybės biudžeto.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo beveik pusę milijono eurų pajamų, reitinguose kylanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dar kukliau – 382 tūkst. Eur.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.