Popiežiaus lauktuvės Lietuvai ir dovana jam

Po Velykų šv. Mišių, popiežius Pranciškus pagal Katalikų Bažnyčios daugelio šimtmečių tradiciją palaimins Romą ir visą pasaulį. Tik itališkai ir lotyniškai, nors jo pirmtakai tokiomis progomis sveikindavo žmoniją apie šešiasdešimčia kalbų. Lietuvišką popiežiaus kreipinį galbūt išgirsime šį rudenį. Tačiau žinia apie Pranciškaus apaštalinę kelionę į Lietuvą sutikta santūriai. O popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993-iaisiais buvo svarbiausias metų įvykis.

Naujajai kartai rūpi tik karjera?
Net 1993 m. liepos 31 d. į Kauno miškus pasitraukę 10 Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kareivių su 30 „kalašnikovo“ automatų tyliai slapstėsi tankumyne, kad nesutrukdytų popiežiaus Jono Pauliaus II vizito. Tik Šventajam Tėvui rugsėjo 8 d. sugrįžus į Vatikaną po kelių dienų maištininkai paskelbė ultimatumą Lietuvos Vyriausybei. Po 25 metų subrendusiai naujai lietuvių kartai galimybė savo akimis pamatyti popiežių Pranciškų jau nebesukelia džiaugsmingo virpulio.
„Nemanau, kad mūsų visuomenė persisotino įvairiais renginiais, žmonių tikėjimas pasidarė drungnesnis. Tada, prieš ketvirtį amžiaus, Antroji Lietuvos Respublika tik kūrėsi. Dar nebuvome visiškai saugūs, ne visas pasaulis pripažino, kad Lietuvos Respublika – ilgalaikis valstybinis darinys. Popiežiaus apsilankymas buvo ypatinga malonė atgimusiai Lietuvai. Gal kai kuriems mūsų piliečiams šv. Jonas Paulius II iki šiol artimesnis už kitus popiežius. Bet esu tvirtai įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenė nekantriai laukia Pranciškaus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo laikinosios Maldos grupės pirmininkas Egidijus Vareikis.

Pasimels už tikėjimo kankinius
Panašiai galvoja ir Kauno arkivyskupijos informacijos tarnybos vadovas, diakonas, filosofijos licenciatas Darius Chmieliauskas.
„Negalima tų laikų lyginti su šiandiena. Tuomet kiek­vienas atvykęs garsesnis užsienietis atrodė kaip pusdievis – Prancūzijos prezidentas Françoisas Mitterrandas, NATO generalinis sekretorius Manfredas Wörneris. O ką jau kalbėti apie daugiau nei milijardo katalikų dvasinį vadovą Šventąjį Tėvą!
Skeptiškų nuomonių dėl popiežiaus Pranciškaus pastoracinės kelionės – mažuma. Bendra nuotaika – kuo svetingiau sutikti popiežių.
Šventajam Tėvui labai svarbu tiesiogiai patirti, kaip tikėjimo broliai lietuviai, mes, mūsų tėvai, seneliai, tremčių, katalikybės persekiojimo, tautų naikinimo laikais išsaugojome ištikimybę Kristui. Prisiminkime, Jonas Paulius II prašė jam parodyti Kryžių kalną, lietuvių religingumo liudijimą, atsiradusį dar carinės priespaudos laikais, rusų kazokams numalšinus 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, sovietų ne kartą buldozeriais sugriautą, bet vėl atgimdavusį. O Pranciškus apsilankys Vilniaus Genocido aukų muziejuje, pasimels už nukankintus kunigus, pasauliečius ir pasikalbės su gyvaisiais buvusiais sąžinės kaliniais“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino D. Chmieliauskas.

Prisiminsime ir po ketvirčio amžiaus
Anot Kauno arkivyskupijos kurijos atstovo spaudai, Pranciškaus ganytojiška kelionė rugsėjo 22–23 d. bus šimtmečio įvykis Lietuvai.
„Jam galėtų prilygti nebent tai, jeigu kada nors būtų kanonizuotas naujas lietuvių šventasis. Mes iki šiol prisimename, ką Jonas Paulius II sakė per šv. Mišias Kauno Santakoje, ko palinkėjo jaunimui Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadione. Neabejoju, kad ateinančius 25 metus nuolat aptarinėsime, ką Vilniuje ir Kaune tikinčiųjų minioms kalbėjo popiežius Pranciškus“, – tikino D. Chmieliauskas.

Savarankiškos bažnytinės provincijos
Kaip ir 1993 m., šį kartą popiežius taip pat lankysis ne tik katalikiškoje Lietuvoje, bet ir dviem trečdaliais protestantiškoje, stačiatikiškoje Latvijoje bei visiškai liuteroniškoje Estijoje. Apie Pranciškaus ketinimą aplankyti Rygą, Taliną ir Vilnių pirmieji pranešė estai. Briuselis ir Vašingtonas Baltijos šalis dažnai laiko vienalyčiu geopolitiniu dariniu.
Politologas E. Vareikis nesutinka, kad ir Vatikanui Lietuva, Latvija, Estija yra bendra kultūrinė, religinė erdvė. „Net sovietų okupacijos laikais nepaisydamas Maskvos pykčio Vatikanas Lietuvą laikė savarankiška bažnytine provincija. 1991 m. popiežius Jonas Paulius II ją pertvarkė į dvi – Vilniaus ir Kauno – bažnytines provincijas“, – priminė E. Vareikis, visiškai nesistebintis, kad popiežiai tuo pat metu lanko ir kitas Baltijos valstybes, nes jų ir Lietuvos likimai – vienodi.

Nesvarbu, kuo vardu pontifikas
Daug daugiau buvo manančiųjų, kad į Lietuvą atskris dabartinis popiežius emeritas Benediktas XVI. Kodėl tai nusprendė padaryti popiežius Pranciškus, kilęs iš Lotynų Amerikos, labiausiai sielvartaujantis dėl jos, taip pat Afrikos, Artimųjų Rytų nelaimių, tragedijų, nebesilaikantis ankstesnių popiežių tradicijos per Velykas, Kalėdas pasveikinti tikinčiųjų Romos šv. Petro aikštėje ir lietuviškai?
„Laukiame popiežiaus visada, nesvarbu, koks jo vardas. Šalių daug, negalime reikalauti, kad mus pirmiausia pastebėtų. Jonas Paulius II buvo keliautojas, Benediktas XVI – mąstytojas, linkęs laisvalaikį praleisti prie savo pianino skambindamas Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinius. Pranciškus – tarpinis atvejis,vidutinis keliauninkas. Džiaukimės, kad pasirinko mus“, – pakiliai įrodinėjo parlamentaras E.Vareikis.

Lietuviai nesityčioja iš kryžiaus
Bolivijos prezidentas marksistas Evo Moralesas 2015 m. padovanojo popiežiui Pranciškui Nukryžiuotąjį ant kūjo ir pjautuvo. „Iš religinių simbolių lietuviai nedaro pajuokos objektų. Mūsų dovana Pranciškui – įrodykime jam, kad Lietuva yra nuoširdžių tikinčiųjų kraštas“, – ragino Seimo laikinosios Maldos grupės pirmininkas.
Kauno arkivyskupijos informacijos tarnybos vadovo D. Chmieliausko manymu, popiežiui netiktų dovanoti nei šakočio, net ir didžiausio, skaniausio, nei Rūpintojėlio, kad ir gražiausiai išskaptuoto.
„Popiežius ne tik mums, bet ir kitiems krikščionims linki gyventi pagal tikėjimą. Visada, ne vien Didžiąją savaitę prieš Velykas“, – pabrėžė D. Chmieliauskas.

„Karališkai“ reiškia oriai
Politikos apžvalgininkai šaipėsi iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kai jis siūlė pasitikti Pranciškų „karališkai“. Anot politologų, dabartinis popiežius yra paprastų žmonių, vargšų, kalinių, narkomanų, gatvės moterų ganytojas, nemėgstantis prabangos.
„Seimo pirmininkas kalbėjo perkeltine prasme – pasitikime Šventąjį Tėvą oriai, gražiai, su žmogiška šiluma, o ne pagal kokį nors diplomatinį protokolą. Lietuvos tikintieji laukia popiežiaus pamokslų (o jis moka pasakyti svarbių dalykų), mūsų valdžia ir objektų, kuriuose lankysis Pranciškus, prižiūrėtojai stengiasi laiku pasirengti ir deramai sutikti Šventąjį Tėvą“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjo“ korespondentu svarstė Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, buvęs Seimo vadovas Česlovas Juršėnas.

Lotyniškas ligos pavadinimas
Lietuvos politikos veteranas Č. Juršėnas puikiai atsimena asmenišką bendravimą su Jonu Pauliumi II 1993-iųjų ankstyvą rudenį.
„Rugsėjo 5 d. staiga susirgo Prezidentas Algirdas Brazauskas. Negalėjo dalyvauti popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Vilniaus Vingio parke. Man teko pavaduoti Prezidentą. Po pietų per susitikimą su diplomatiniu korpusu Apaštališkojoje nunciatūroje paaiškinau popiežiui, kodėl nėra A. Brazausko. Kalbėjomės lenkiškai, gimtąja buvusio Krokuvos arkivyskupo Karolio Wojtylos kalba. Tik nesugebėjau išversti A. Brazausko ligos pavadinimo. Laimė, padėjo Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis – pasakė lotyniškai, kuo susirgo Prezidentas. Popiežius palinkėjo ramybės mums abiem – A. Brazauskui ir man“, – pasakojo buvęs parlamento vadovas.

Nebučiavo nei rankos, nei žiedo
Č. Juršėnui dar įstrigo popiežiaus apsilankymas Seime.
„Joną Paulių II pasitiko išsirikiavę Seimo frakcijų vadai, paskui leidomės į pirmą aukštą. Ten suklaupę laukė parlamento darbuotojai ir jų vaikai. Paklausiau, ar galiu palaikyti lipantį jau garbaus amžiaus (73 metų – red. past.) popiežių už parankės. Paprastai popiežius laimindavo pirmosiose eilėse stovinčius maldininkus, paglostydavo jų sūnų ir dukrų galveles. Pastebėjau, kad atokiau stovi tikras katalikas, dešinysis, ne mūsų pakraipos žmogus, bet labai doras. Jis buvo gimęs kaip tik tą dieną. Svarsčiau – gal paprašyti popiežiaus palaiminti aną politiką. Kol pasiryžau prasižioti, Jonas Paulius II pats pastebėjo tą žmogų. Beje, aš, laisvamanis, nebučiavau nei popiežiaus rankos, nei žiedo. Popiežius įvertino mano principinę nuostatą ramiai, supratingai“, – prisiminė LSDP garbės pirmininkas.

Nuo susižavėjimo iki nepasitikėjimo

Doc. dr. Arūnas STREIKUS
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto

Naujosios istorijos katedros vedėjas
Popiežius Jonas Paulius II laikomas svarbiu tarptautiniu dvasiniu lyderiu, kurio veikla priartino komunizmo, sovietinės sistemos žlugimą. 1993 m. Jono Pauliaus II kelionė į Lietuvą padėjo mūsų visuomenei dvasiškai atgimti po ilgų tikėjimo suvaržymo dešimtmečių.
Išslaptinus Maskvos archyvus, rasta aiškių įrodymų, kad popiežius norėjo atvykti į sovietų okupuotą mūsų kraštą dar 1987 m., kai slapta minėjome Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį. Bet Kremlius popiežiaus prašymo nė nesvarstė.
Sunku nuspėti, kokią žinią Lietuvai atveš popiežius Pranciškus. Jo sielovadinė programa, ypač pirmaisiais pontifikato metais, buvo gana drąsi, beveik revoliucinė. Uždaros, konservatyvios, liturginių naujovių bijančios lietuvių katalikų bendrijos požiūris į Pranciškų – dvejopas. Nuo susižavėjimo iki nepasitikėjimo. Tiesioginis bendravimas su popiežiumi turėtų išsklaidyti abejones dėl jo žodžių ir darbų.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas