Praktiškai – ekstremali padėtis, teoriškai – gelbėkitės patys!

Ignalinos krašto pasėlių vaizdai iškalbingesni už bet kokius dokumentus.

Ekstremali padėtis ilgam įsitvirtino Rytų Lietuvos ūkininkų laukuose, aruoduose ir piniginėse. Per pačią javapjūtę čia prilijo kone penkis kartus daugiau nei kitur. Bevardžiai „raveliai“ ištvino ir pasėlių laukuose virto upėmis, ežerais. Jau akivaizdu, kad pražuvo didžioji dalis grūdų derliaus. Žemdirbiai nepajėgs įvykdyti sutarčių ir kitų įsipareigojimų. Liko nepasėti žiemkenčiai. Komplikuosis ir pavasario sėja – neliko sėklos. Grūdų augintojų asociacija skambina pavojaus varpais ir ragina Aukštaitijos savivaldybes skelbti ekstremalią padėtį.
Deja, Ignalinos r. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, išnagrinėjusi Vyriausybės nustatytus nepap­ras­­tos situacijos skelbimo kri­­terijus, apgailestaudama te­­galėjo pripažinti rajone įvykus viso labo ekstremalų įvykį.

Kombainą traukė net 70 kartų
„Ūkininkai iš kitų regionų manęs klausia, ar tikrai pas jus taip prastai su javapjūte? Žemės nedirbantys ir duonos neauginantys bamba, kad „tiems žemdirbiams amžinai blogai – tai jiems sausros, tai lietaus per daug“, – karčiai kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė, faktais ir nuotraukomis Ekstremalių situacijų komisijai nušvietusi žemdirbių padėtį ir neviltį.
„Ignalinos r. iki šiol nupjauta vos 30, o kam pasisekė – 50 proc. žieminių kviečių. Kita dalis liūčių ir vėjų suguldyta dirvoje, skendi balose. Grūdai išmirko, jų maistingumas išsiplovė, net ir visuotinės talkos ar kariuomenės pagalba atkėlus javus nepadėtų, vertės ir kokybės nebėra. Kitur sėklos sudygo, želmenys peraugo gulinčius stiebus. Vandens upeliai tvyro net technologinėse laukų vėžėse. Galima fiksuoti liūdną rekordą – ūkininkas Algirdas Cicėnas patyrė, ką reiškia 70 kartų traukti įklimpusį kombainą: atitrūko kablys, išėjo iš rikiuotės šiaudų smulkintuvas,“ – kalbėjo pranešėja.
Miežių būklė visiškai prasta. Apie buvusią gana pelningą kultūrą – žirnius – rašėme. Vanduo supūdė augalų pašaknes, išvirtę žirniai liko nenukulti, sėklos išsigimė, sudygo ankštyse ar išbiro laukuose. Liko nepasėti rapsai.
Įvairių patirčių turi ūkininkai, bet visi vienu balsu „ŪP“ tvirtino nepamenantys antrų tokių metų. Gal tik iš tėvų ar senelių girdėję. Kol patys nepatyrė gamtos atšiaurumo, nelabai į galvą ėmė. Kokie dar potvyniai Aukštaitijos aukštumose? Čia greičiau sausros kankindavo.
Ko gero, nelengva įtikinti ir kolegas tuose regionuose, kur netgi trūko drėgmės. O ar atsižvelgs į ūkininkų kreipimąsi Nacionalinė mokėjimo agentūra, kreditoriai, supirkėjai, su kuriais sudarytos išankstinės sutartys?

Skriaudė saulė ir dangus
Ignalinos ūkininkų sąjungos lyderė ir rajono savivaldybės Kaimo reikalų komiteto pirmininkė M. Lukaševičienė atkreipė komisijos dėmesį, kad ūkininkams gresia ekonominės sankcijos dėl nepasiektų investicinių projektų priežiūros rodiklių (pardavimo pajamų, grynojo pelningumo ir kt.), dėl nustatytais terminais nenušienautų pievų, pūdymų neapsėjimo, dėl grūdų pardavimo sutarčių neįvykdymo. „Ypač nukentės ekologiniai ūkiai, žmonės gali netekti išmokų. Ūkininkai nuskriausti iš visų pusių – moraliai, materialiai. Jau nekalbu apie sodininkų ir daržininkų bėdas, – vaizdas graudus visur“, – apibendrino ūkininkų atstovė.
Apie išskirtinę situaciją ryčiausiame Lietuvos pakraštyje liudija ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktos agrometeorologinės sąlygos. Žemėlapiuose matyti, kad rugpjūčio trečiąją dekadą Rytų Lietuvoje iškrito virš 95 mm kritulių, o Šiaulių ir aplinkiniuose rajonuose bei Vakarų Lietuvoje – vos iki 20 mm.
Rugpjūčio 23–24 d. Švenčionių, Dūkšto ir Tauragnų matavimo stotyse užfiksuota stichinį reiškinio rodiklį siekianti liūtis, per pusę paros prilijo daugiau nei 49 mm. Saulė per minėtą dešimtadienį vakariniuose šalies rajonuose spindėjo virš 90 val. Ignalinos kraštą šildė ir sausino beveik perpus trumpiau.

Ragina skelbti ekstremalią padėtį
Grūdų augintojų asociacija ragina Aukštaitijos savivaldybes skelbti ekstremalią padėtį. Dalyje rajonų dėl nepalankių orų, drėgmės pertekliaus nenuimta daugiau kaip pusė grūdų: Pasvalio, Kupiškio, Ignalinos, Rokiškio, Molėtų rajonuose… Pasak asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, Latvijos pusėje nepaprastąją padėtį jau paskelbė daugiau negu 20 savivaldybių.
Ekstremalios situacijos pripažinimas būtinas tam, kad NMA įsipareigoję ūkininkai būtų apsaugoti nuo sankcijų dėl įsipareigojimų nevykdymo, kai nepasiekiami nustatyti pelningumo rodikliai. O gerinti pelningumo rodiklių jau antrus metus neleidžia nei gamta, nei grūdų rinka. A. Macijausko tvirtinimu, milijonai eurų prarandami ir dėl to, kad Lietuvos duonos augintojams katastrofiškai trūksta derliaus dorojimo technikos, džiovyklų, grūdų sandėlių. Deja, Ignalinos r. savivaldybė šioje situacijoje nemato bėdos.

Civilinės saugos specialistas Artūras Česliokas aiškino, kad, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka,
žuvęs derlius – menka bėda.

Per menki „padariniai“?
Kodėl valdininkai objektyviais faktais pagrįstos situacijos nepripažįsta ekstremalia? Ignalinos r. savivaldybės civilinės saugos specialistas Artūras Česliokas posėdyje išaiškino komisijai ir žemdirbių atstovei Vyriausybės patvirtintus ekstremalių įvykių kriterijus ir situacijų skelbimo sąlygas. Iš 17 kriterijų, pasak specialisto, atitinka tik vienas įvykis: „Padarinys žemės ūkio ar kitiems laukiniams augalams, kai dėl meteorologinio ar hidrologinio reiškinio žūsta žemės ūkio augalai ne mažiau nei 10 ha“. „Žuvo tūkstančiuose ha“, – replikavo M. Lukaševičienė.
Tačiau ekstremali situacija neskelbtina, nes žemdirbių bėdos neatitinka nė vienos iš 6 nustatytų sąlygų: neprireikė evakuoti bent 300 gyventojų; ekstremalaus įvykio padariniai neišplito daugiau nei dviejuose trečdaliuose savivaldybės teritorijos; neprireikė gelbėjimo darbų, kurie truktų dvi paras, ir taip toliau. Dėkui Dievui, kad neprireikė.
Rytų aukštaičiai – žmonės kantrūs ir kuklūs, blogo niekam nelinki. Tik jiems apmaudu, kad šiomis dienomis apie uraganą „Irma“, siaubiantį Karibus, gaisrus Oregono valstijoje ar pot­vynius Luizianoje bei Teksase sielvartingais veidais viešojoje erdvėje kalbama kiaurą parą. O žemdirbių bemiegės naktys ir nuskendę pasėliai – pačių skęstančiųjų reikalas.

Gertrūda RINKŪNIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės ir Marijonos LUKAŠEVIČIENĖS nuotraukos